Pirmas įspūdis su knyga. Knygos viršelis - labai nesužavėjo. Rožės žiedlapiai, balta vestuvinė suknelė horizonte, daug sodrios žalios spalvos - kaip pigus meilės romanas. Jokios įtempto siužeto nuojautos, žmogžudystės...

Pirmas įspūdis su knyga. Knygos viršelis - labai nesužavėjo. Rožės žiedlapiai, balta vestuvinė suknelė horizonte, daug sodrios žalios spalvos - kaip pigus meilės romanas. Jokios įtempto siužeto nuojautos, žmogžudystės absurdiškumo ar detektyvinių mįslių.

Knyga prasideda labai stipriu siužetiniu kabliuku, kuris užkabina daugumą skaitytojų. Juk didelė paslaptis yra išpažinties momentas. Pirmas veiksmas: uždara klausykla, kurioje kunigui atskleidžiamos pačios didžiausios nuodėmės ir ten išgirstama planuojama baisi nedorybė. "Palaimink mane, tėve, nes aš nusikalsiu..."

Kunigas, jo gražuolė jaunesnioji sesuo, jo senas patrauklus draugas policininkas - trys kampai, kovojantys prieš blogį - nusikaltėlį. Labai įtemptas siužetas, detaliai nupieštos gaudynių scenos ir netikėta atomazga.

Dar vienas knygos siužeto minusas. Mano manymu, labai kvailai atrodo, kai lauke vasara, didelis karštis, o vis tiek norima gerti karštą arbatą.


Žanras: romanas

Puslapių skaičius: 440

Leidykla: Alma littera

Vertė: Giedrė Žirgulytė

Perskaityta: 2014-03-10

Vertinimas: 3/5

Ši knyga - tikra bomba. Nuo jos tiesiog neįmanoma atsiplėšti. Veiksmas apima vidurinėje besimokančius paauglius kurie vienas be kito negali gyventi, o kartu jie tikra katasrofa :D Šios knygos tiesiog neįmano apibūdinti, ją...

Ši knyga - tikra bomba. Nuo jos tiesiog neįmanoma atsiplėšti. Veiksmas apima vidurinėje besimokančius paauglius kurie vienas be kito negali gyventi, o kartu jie tikra katasrofa :D Šios knygos tiesiog neįmano apibūdinti, ją būtina perskaityti.

Vertinu 10/10

Ši Jodi Picoult knyga, manau labiau tinkama tėvams, kad jie galėtų suvokti su kokiais sunkumais gali susidurti jų paaugliai vaikai.

Vertinu 7/10

Patikusi citata:

"Galbūt meilė - tai ne tik rasti, ko tau trūksta, bet abiem...

Ši Jodi Picoult knyga, manau labiau tinkama tėvams, kad jie galėtų suvokti su kokiais sunkumais gali susidurti jų paaugliai vaikai.

Vertinu 7/10

Patikusi citata:

"Galbūt meilė - tai ne tik rasti, ko tau trūksta, bet abiem duoti ir imti, ir tai verčia partnerius prisitaikyti?"

Šią knygą "suvalgiau" per du vakarus. Nuotaikinga istorija apie merginą, kuri nepaklususi tėvui įsimyli vaikiną, veliau tapusį verslo magnatu. Knyga patiko dėl lengvo siužeto ir intrigų, kurios I tomo pabaigoje dar tik...

Šią knygą "suvalgiau" per du vakarus. Nuotaikinga istorija apie merginą, kuri nepaklususi tėvui įsimyli vaikiną, veliau tapusį verslo magnatu. Knyga patiko dėl lengvo siužeto ir intrigų, kurios I tomo pabaigoje dar tik užsimezgė.

Rekomenduoju visiems romantikams. :)

Jodi Picoult savo knygose aprašo vis kitą pasaulyje aktualią problemą. Šioje knygoje aprašyta šeima susidūrusi su reta trapių kaulų liga, kuria serga jauniausia šeimos narė Vilou. Nors asmeniškai nepažįstu, žmonių...

Jodi Picoult savo knygose aprašo vis kitą pasaulyje aktualią problemą. Šioje knygoje aprašyta šeima susidūrusi su reta trapių kaulų liga, kuria serga jauniausia šeimos narė Vilou. Nors asmeniškai nepažįstu, žmonių sergančia šia liga, tačiau šios knygos siužetas įtraukia taip, kad atrodo pati jame dalyvavau. Knygoje nagrinėjama ne tik ligos ir su ja susidūrusių žmonių tema, bet ir dėl pinigų paaukota draugystė. Vilou mama paduoda savo geriausią daugę, savo ginekologę, į teismą, dėl per vėlai nustatytos dukters diagnozes. Toks moters poelgis sugriauna ne tik santykius su drauge, bet ir savo šeimą.

Keletas patikusių minčių:

"Ar įmanoma ilgėtis žmogaus, kurio nepaysti?"

"<...> retkarčiais norėdamas padaryti gerą kitam, turi pasielgti blogai."

"<...> mus formuoja mums tenkanti našta."

"Šeima niekad nebūna tokia, kokios norėtum. Visi mes trokštame to, ko negalim turėti: tobulo vaiko, rūpestingo vyro, mamos, kuri mūsų neapleistų. Gyvename savuose lėlių nameliuose visiškai nenutuokdamo, kad bet kurią akimirką nematoma ranka gali įlįsti vidun ir pakeisti visut viską, prie ko esam pripratę."

"Kai kada meluojam, kad išsigelbėtume patys, kai kada - kad išgelbėtume kitus."

"Tėvai - ne tie žmonės, iš kurių atsirandi. Tai žmonės, kuriais nori būti užaugusi."

Apie knygą:

Hmm.. Ką galiu bepridurti.. Kaip ir kitos "Tauputės bibliotekos" knygos, ši nuotaikinga knyga puikiai tinka minčių prablaškymui. Knygoje aprašoma istorija apie dvidešimt penkerių metų merginą pasprukusią nuo...

Apie knygą:

Hmm.. Ką galiu bepridurti.. Kaip ir kitos "Tauputės bibliotekos" knygos, ši nuotaikinga knyga puikiai tinka minčių prablaškymui. Knygoje aprašoma istorija apie dvidešimt penkerių metų merginą pasprukusią nuo sužadėtinio pamatyti pasaulio. Visą gyvenimą mergina gyvenusi tik su tėvu pastoriumi, ji nori patirti viską (alkoholinius gėrimus, nukeliauti į Havajus..) kuo galima greičiau. Ir jos kelyje pasimaišo gražuolis JAV maršalas. Tikriausiai visi žinote kaip tokios meilės istorijos baigiasi.. :)

Rekomenduoju knygą visiems romantikams.

Tai apysakų rinkinys. Pirmoji apysakų dalis (Dievai ir mechanizmai) - politika, tarpvalstybiniai karai, valdžia ir įtakos zonos. "Burning Bush" - smogikų, mokslininkų ir valdžios komandos operacija, kurios metu pasitelkiant...

Tai apysakų rinkinys. Pirmoji apysakų dalis (Dievai ir mechanizmai) - politika, tarpvalstybiniai karai, valdžia ir įtakos zonos. "Burning Bush" - smogikų, mokslininkų ir valdžios komandos operacija, kurios metu pasitelkiant inovatyvias technologijas (siųstuvą implantuotame dantyje) įtakojami Busho sprendimai. Labai smagiai susiskaitė, netrūksta gero peleviniško humoro. Sunkiausiai pasirodė įveikiama antroji apysaka, likau iki galo jos nesupratus. Norint pagauti visas Pelevino užslapstytas prasmes reikia turėti gerą politinių žinių bagažą, matyt čia ir buvo pagrindinė problema. Shame on me :)

Antroji apysakų dalis (Mechanizmai ir dievai) - gyvenimo filosofija, metafizika. Labiausiai patiko "Sėkmingų įsikūnijimų viešbutis" - liūdnoka istorija apie (ne)sėkmingą angelo bandymą padėti savo kūriniui įsikūnyti tuštutės įsčiose.

Hermano Hesė "Sidharta" - tai filosofinė knyga apie kiekvieną iš mūsų.

Pastebėjau, kad kuo gilesnė knyga, kuo daugiau filosofinių klausimų iškelia bei suteikia atsakymų - tuo ji plonesnė. Tuo glausčiau ir aiškiau viskas...

Hermano Hesė "Sidharta" - tai filosofinė knyga apie kiekvieną iš mūsų.

Pastebėjau, kad kuo gilesnė knyga, kuo daugiau filosofinių klausimų iškelia bei suteikia atsakymų - tuo ji plonesnė. Tuo glausčiau ir aiškiau viskas parašyta, neišsiplečiant, neaprašinėjant nesvarbių dalykų, o tik tai, kas svarbu. Tokia ir yra ši knyga - tai trumpas pasakojimas apie jaunuolio Sidhartos gyvenimą, jo savojo Aš ieškojimą, gyvenimo klystkelius, klaidas, mokymą bei išmokimą. Knygoje galima rasti labai daug patarimų, pamokymų, kuriuos galima būtų visus cituoti kaip tikrąją tiesą. Tačiau pats Sidharta, nepasikliovė jokiu mokymu, jokiom tiesiom, būdamas jaunas išėjo iš namų, kad pats atrastų savąjį kelią, tiesas, bei gyvenimo prasmę.

Knygos siužetas , tai kaip žmogaus gyvenimas nuo jo gimimo iki mirties, su visais klystkeliais ir išmoktom pamokom. Vertėtų perskaityti kiekvienam, ypač, kas mėgsta filosofines, bet paprastai parašytas knygas, kaip R.Bacho kūryba.

Keletas patikusių minčių iš knygos:

Išmintis neperduodama. <...> Žinias galima perduoti, bet išminties - ne. Ją galima rasti, išgyventi, ji gali mus nešti, galima su ja daryti stebuklus, bet jos išsakyti ir pamokyti negalima.

Kai žmogus ieško, tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik tą dalyką, kurio ieško, ir jis nieko kito neįstengia pastebėti ar suvokti, nes visą laiką galvoja tik apie ieškomą daiktą - jis turi tikslą, apsėstas savo tikslo. Ieškoti - tai turėti tikslą. Bet rasti - vadinasi, būti laisvam, atviram pojūčiams, neturėti jokio tikslo.

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" yra visiškai kitokia K.Sabaliauskaitės knyga visom prasmėm. Pirmiausia - tai esė ir apsakymų knyga, o pirmosios jos dvi knygos buvo romanai. Antra, kas labiausiai krenta į akis vos pradėjus...

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" yra visiškai kitokia K.Sabaliauskaitės knyga visom prasmėm. Pirmiausia - tai esė ir apsakymų knyga, o pirmosios jos dvi knygos buvo romanai. Antra, kas labiausiai krenta į akis vos pradėjus skaityti - tai rašymo stilius. Šioje knygoje pamatome visiškai kitokią K.Sabaliauskaitę, nieko panašaus į prieš tai skaitytus jos kūrinius. Knygoje vyrauja autorei nebūdingas žargonas, daug nenorminės, netaisyklingos kalbos, kuria galbūt bandoma šokiruoti skaitytoją, taip pat nebūdinga pasakojimo vieta - pirmuose jos romanuose veiksmas vyko Vilniaus senamiestyje, o čia veiksmas persikelia ir į kitus pasaulio didmiesčius - Paryžių, Niujorką. Paskutiniame skyriuje labiausiai jaučiamas postmodernizmas - pasakojama ironizuojant literatūros pasaulį. Nėra nieko kas primintų barokiškosios "silva rerum" autorės braižą. .

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" - tai knyga sudaryta iš atskirų trumpų pasakojimų, kurie tarsi mozaika susideda į vieną bendrą istoriją. Veiksmas vis persikelia į kitą miestą, kitą laikotarpį; vyksta tai dabartyje, tai prisiminimuose. Aprėpiamos šių dienų aktualijos, kasdienybė - santykiai, emigracija, nuodėmės, silpnybės, yra visko: ir meilės, ir pavydo, ir juoko ir slogių praeities šešėlių. Vaizduojamas visoks Vilnius, ir laisvas, ir užimtas.. Su žydais, vokiečiais, ir sovietais. Atrodo į šią palyginus nestorą knygą sudėta visa Lietuvos istorija, atvaizduota trumpuose pasakojimuose, skirtingų žmonių gyvenimuose, jų kasdienybėje..

Rekomenduočiau ją tiems, kas jau yra skaitę Sabaliauskaitės kūrybos, vien dėl to, kad pamatyti, kaip gali tas pats žmogus rašyti visiškai kitaip. Ne tik žanro atžvilgiu, kas nėra taip reta, tačiau visiškai kitokiu stiliumi. Tuo knyga tikrai šokiruoja bei intriguoja. Tačiau išliko vienas bendras dalykas visoms autorės knygoms - tai itin meistriškas vaizdų perteikimas, neesu skaičius jokio kito autoriaus kūrinių, kuris taip vaizdingai perteiktų detales.. Skaitydama skyrių "Filomena važiuoja į Londoną" , kuriame buvo aprašoma paprasta scena,moters arbatos pertraukėlė, pyragaičiai buvo taip vaizdingai aprašyti, kad net jutau jų skonį..

"Meilė tarp skirtingų būtybių, priklausančių dviem padalyto pasaulio pusėms..."

Kai gauni dovanų knygą iš žmogaus, kuris lengvai pakvaišęs dėl fantastinių kūrinių, nežemiškų kūnų ir visatos paslapčių...

"Meilė tarp skirtingų būtybių, priklausančių dviem padalyto pasaulio pusėms..."

Kai gauni dovanų knygą iš žmogaus, kuris lengvai pakvaišęs dėl fantastinių kūrinių, nežemiškų kūnų ir visatos paslapčių tyrinėjimo, galvoji, kad ir gautoji knyga bus kažkas panašaus. Niekada nesu skaičiusi Jaroslavo (matau, kad rašydama vardą knygų sąraše suklydau) kūrinių, aš net nežinojau, kad jis lietuvių autorius, kol neperskaičiau anotacijos. Ir pakako perskaityti vos kelis puslapius, kad supračiau, jog mano susidaryta nuomonė apie knygos tematiką yra klaidinga.

Pagrindiniai knygos veikėjai yra žmonės ir storai (žmonės paversti gyvuliais, o gal gyvuliai niekada nebuvę žmonėmis). Storai išore niekuo nesiskiria nuo žmonių, bet juos valgo (detaliai aprašomas storų skerdimas - žudymas), veda kergti. Ir žurnalistas isimylėjęs savo storę, su ja kartu pabėgęs.

Kuo toliau skaitai knygą, tuo daugiau klausimų kyla, pateikiami atsakymai nenuramina, o baisiausia tai, kad skaitydamas knygą, matai šių dienų žmonių žiaurumą, neteisybę ir savęs vedimą į niekur.

"Maša, arba postfašizmas" mane šokiravo, žiauriai šokiravo. Ir net nežinau, kai šią knygą vertinti. Yra geros knygos, yra blogos knygos, o ši.... Pagal tai, kaip ji mane nustebimo, privertė susimąstyti, skiriu 8,5 balo iš 10 galimų.

Jaroslavas Melnikas "Maša, arba postfašizmas". Leidykla ALMA LITTERA. 248 psl.