Pamatytas bado žaidynių filmas priminė apie dar paauglystėje pradėtą ir nepabaigtą skaityti trilogiją. Tad pagalvojau why not? Su nekantrumu griebiu trečią dalį ir neriu. Tiesa ta, kad nepaliko tokio įspūdžio, kaip...

Pamatytas bado žaidynių filmas priminė apie dar paauglystėje pradėtą ir nepabaigtą skaityti trilogiją. Tad pagalvojau why not? Su nekantrumu griebiu trečią dalį ir neriu. Tiesa ta, kad nepaliko tokio įspūdžio, kaip kadaise. Siužetas pasirodė lėtokas, veikėjai paviršutiniški, per daug pykosi patys su savimi, o ir šiaip kažko iki to "cinkelio". Kas patiko, tai pabaiga. Įvykiai nustebino, nebuvo kažko labai nuvalkioto, saldaus ir gražaus. Pamačiau karą su jam būdingomis pasekmėmis. Tikrai nebloga knyga.

Jau seniai taip verkiau dėl knygos kuri iš esmės nėra graudi. Kodėl? Nes kai ji liko viena, kai nieko nebeliko šalia ir tu lieki vienas su viskuo dorotis, tai tikriausiai vienas baisiausių dalykų. Baisu kai būni apsuptas...

Jau seniai taip verkiau dėl knygos kuri iš esmės nėra graudi. Kodėl? Nes kai ji liko viena, kai nieko nebeliko šalia ir tu lieki vienas su viskuo dorotis, tai tikriausiai vienas baisiausių dalykų. Baisu kai būni apsuptas žmonių ir staiga tu vienas dorojies su netektimi. Nežinau ar man patiko pabaiga, bet ji labai netikėta ir stipri. Pradėjau suprasti ką išties reiškia karas ir ką jis daro žmonėms.

Esu tokia asmenybė, kuri labai mėgsta visus būtinus darbus atidelioti, vilkinti, nežinau kodėl, tiesiog. Nesvarbu kokia įdomi knyga bebūtų, jei jau tingiu kažką daryti, tai į ją nė nežiūrėsiu. Taip ir nutiko su...

Esu tokia asmenybė, kuri labai mėgsta visus būtinus darbus atidelioti, vilkinti, nežinau kodėl, tiesiog. Nesvarbu kokia įdomi knyga bebūtų, jei jau tingiu kažką daryti, tai į ją nė nežiūrėsiu. Taip ir nutiko su trečiąją bado žaidynių knygą - "Liepsnojantis įtūžis". Tik susikaupus nežmoniškam kiekiui darbų, kriuos privalau atlikti, paimiau šią knygą į rankas.

Tikrai, nesigailiu, kad istorijos projektinio darbo idėja dar dulka galvoje, o sugebėjau perskaityti "Liepsnojantis įtūžis". Šioje knygoje yra pagaliau pabaigiama "bado žaidynių" trilogija, kurios pabaigoje tikriausiai sau užduodi daugiau klausimų, negu randi atsakymų knygoje, kas ra tikrai nuostbu. Knyga nuostabi tuo, kad joje yra visko: įntrigų, veiksmo, meilės, vietų susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį bei ką gali žmogus padaryti, kai jam nebeliko nieko, nebeturi ko prarasti, tačiau aplinka jį žudo, tiesiogine to žodžio prasme, nes tikrosios žaidynės dėl išlikimo tik prasidėjo...

Štai dar viena knyga, įtraukta į geriausių mano perskaitytų knygų sąrašą.

Taip apsidžiaugiau, kai Ketnei pasakė kad jie skrenda gelbėti Pito!! Bet kai perskaičiau, kad jis bandė smaugti Ketnę, likau šokiruota. Ir kai jis...

Štai dar viena knyga, įtraukta į geriausių mano perskaitytų knygų sąrašą.

Taip apsidžiaugiau, kai Ketnei pasakė kad jie skrenda gelbėti Pito!! Bet kai perskaičiau, kad jis bandė smaugti Ketnę, likau šokiruota. Ir kai jis rėkė, kad ji net ne žmogus. Autorė sugalvojo tiesiog tobulą siužetą.

Ir ačiū Dievui, ant galo Pitui prašviesėjo protas. Epilogas man be galo patiko.

Iš tikrųjų, skaitydama pilnai pasinėriau į knygą. Apmiriau, kai bomba nukrito ant pastato su ligoniais ar mirštančiaisiais. Kai supratau, kad Finikas nebegrįš. Ta vieta, ko gero, man buvo viena iš liūdniausių - juk jis ką tik susituokė su Ene, kas dabar su ja bus? Tikiuosi jai baigėsi gerai.

O kai gale Ketnė nužudė ne prezidentą (o gal reikėtų sakyti ex-prezidentą?) Snou, o prezidentę Koin, buvau šokiruota, bet palaipsniui supratau kodėl.

Negaliu sulaukti abiejų filmo dalių.

Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Ketnė tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Sukilimas plinta beprotiškai greitai. Siaubingi, sukrečiantys įvykiai vyksta šioje dalyje. Gyvenimai traumuoti.. Tačiau ar...

Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Ketnė tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Sukilimas plinta beprotiškai greitai. Siaubingi, sukrečiantys įvykiai vyksta šioje dalyje. Gyvenimai traumuoti.. Tačiau ar revoliucija duos teigiamų rezultatų.. Vis dėl to jei nieko nedarysime, niekas ir nepasikeis.. Aš šioje trilogijoje matau labai daug paralelių su mūsų vadinamuoju "normaliu" pasauliu, kurio įvykiai vis labiau veda prie to pasaulio, kurį aprašo autorė savo ditopiniame kurinyje "Bado žaidynės". Nuostabi istorijos pabaiga, išlaikyta intriga, nenorėjau paleisti iš rankų. Niūri, liūdna, pilna pamišimo, skausmo ir netekčių, tačiau sulaukusi laimingos pabaigos... Labai labai patiko. Rekomenduoju visiems ją perskaityti. Žinoma, nepamirškite ir pirmų dviejų dalių - "Bado žaidynės" ir "Pavojinga meilė" :)