Aliaskos beieškant tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie tikrąjį šio gyvenimo labirintą. Knyga, po kurios supranti, kaip gerai vis dėl to mes gyvename. Skaitant šią knygą, net ir būdamas paauglys, pradedi džiaugtis...

Aliaskos beieškant tai knyga, kuri priverčia susimąstyti apie tikrąjį šio gyvenimo labirintą. Knyga, po kurios supranti, kaip gerai vis dėl to mes gyvename. Skaitant šią knygą, net ir būdamas paauglys, pradedi džiaugtis dėl to, jog ne tu vienintelis stengies kalbėti savo kalba, ne vadinama "gatvės", o tikra, savo kalba. Jog žmonės, būdami jauni taip pat stengias tobulėti, skaito, domisi ir tai yra visai kitoks vaizdas nei apsidairius šiuolaikinėje paauglių visuomenėje aplink save. Kai tu pasakai žmogui jog mėgsti skaityti sulauki reakcijos, tokios, kaip "neturi ką veikt tu gal?" arba jie pradeda žiūrėti į tave su pagarba, tačiau net nemėgina patys pradėti skaityti.

Šios knygos siužetas - gan paprastas, iš pradžių gal net kiek nuobodokas, nes pasakojama paprastas paauglių gyvenimas prestižinėje Kalver Kriko mokykloje. Įprastas gyvenimas, kaip Mailzas įsimyli Aliaską, kuri myli kitą ir ji yra labai nepastovi. Tačiau įprastą gyvenimą sukrečia šiurpus įvykis - Aliaska Jang nusižudo. Tačiau jos mirtis yra viena prasmingiausių, viena iš įdomiausių mirčių iš visų skaitytų. Aliaska išsilaisvina iš šio kančių labirinto "tiesiai ir greitai". Ji mano jog tai geriausias kelias. Tai priverčia susimąstyti, kodėl vyksta savižudybės, depresija ir viskas taip juoda būna paauglystėje. Tačiau gyvieji vis tiek palieka mirusiuosius praeityje, kad ir kokie jie būtų buvę brangūs. Nes gyvenimas turi tekėti toliau..

Knygų perskaičiau nemažai. Ši buvo antroji, kurią skaitant verkiau kaip dramų karalienė. Jei namie būčiau buvusi viena, būčiau raudojusi pasikūkčiodama. Perskaityti ją be emocijos turbūt nepavyktų niekam. O jei skaito...

Knygų perskaičiau nemažai. Ši buvo antroji, kurią skaitant verkiau kaip dramų karalienė. Jei namie būčiau buvusi viena, būčiau raudojusi pasikūkčiodama. Perskaityti ją be emocijos turbūt nepavyktų niekam. O jei skaito mama, turinti mažų vaikų, vidinė drama neišvengiama. Nors rašymo kalba skurdi (labai jaučiasi, kad moters vidinį pasaulį bando atvaizduoti vyras) ir knygos apimtis dirbtinai išpūsta, pati istorija pritraukia, kaip magnetas. Siuzanos, Meto ir Nikolo istorija. Paraleliai einanti Meto ir Katjos istorija manęs neįtikino. Maža to, man ji sugadino ir šiaip jau netobulą kūrinį. Nerekomenduoju skaityti besilaukiančioms ir ypač jautrių nervų savininkėms. Jei vertinti istorijos dramatiškumą ir gebėjimą užkabinti už jautrios vietos - 10 balų. Jei vertinti literatūros kūrinio kontekste - vos vos šešetui. Ir tas šešetas už tai, kad savo stiklinius kamuoliukus padeda atskirti nuo guminių. Bent jau tam kartui.

Knyga yra tokia, kurią reikia skaityti su pasimėgavimu. Atsisėdus minkštame fotelyje, ramų vakarą, su dideliu puodeliu arbatos. Daug kas taip parašo apie meilės romanų skaitymą. Tačiau čia ne tas pats. Sėdėti ramiai...

Knyga yra tokia, kurią reikia skaityti su pasimėgavimu. Atsisėdus minkštame fotelyje, ramų vakarą, su dideliu puodeliu arbatos. Daug kas taip parašo apie meilės romanų skaitymą. Tačiau čia ne tas pats. Sėdėti ramiai įsijautus - tam, kad pajustum kiekvieną jausmą, kurį perteikia kiekvienas subtilus Ivanauskaitės parašytas žodis. O arbata tam, kad pabaigus skaityti vieną prozos gabalėlių - ramiai atsigertum ir jaustum kaip šiluma išsisklaido kūne taip pat, kaip ir visi ką tik perskaityti žodžiai. Šios knygos nereikia skaityti iš kart, nes kitaip nepastebi viso to grožio, žodžių žaismo, o kas svarbiausia - perteiktų jausmų. Mano nuomone, jie čia svarbiausi. Ivanauskaitė sugebai giliai įsikniaubti į mūsų slapčiausias kerteles, urvelius, kurių mes ne patys nepastebime, kad turime. Tai priverčia susimąstyti, priverčia pergalvoti savo gyvenimą kita linkme.
Perskaičiusi šią knygą - jaučiu keistą ramybę ir šilumą viduje, kuri leidžia pastebėti mažiausias gyvenimo smulkmenėles ir suprasti kokios jos yra vertingos.
Kaip pirmoji Ivanauskaitės knyga - ji tiesiog kerinti.

Ši knyga - pavyzdys, kad kalbėtis būtina. Pagrindinė veikėja Džulja niekada nubuvo itin artima su savo tevu, bet tik jam mirus ir pasinaudojus naujausiomis technologijomis, ji turi proga su tėvu išsikalbėti ir praleisti...

Ši knyga - pavyzdys, kad kalbėtis būtina. Pagrindinė veikėja Džulja niekada nubuvo itin artima su savo tevu, bet tik jam mirus ir pasinaudojus naujausiomis technologijomis, ji turi proga su tėvu išsikalbėti ir praleisti šešias dienas. Knyga atskleidžia, kad turime savo brangiems rasti laiko ir su jais pasikalbėti, nes negyvename amžinai.

Vertinu 7/10

Manau šią knygą butinai tūrėtų peskaityti tos moterys, kurios savimi nepasitiki ar nesijaučia gražios. Pagrindinė romano veikėja - apkūni, turtinga paveldėtoja, užkibusi ant saldžialiežulio gražuolio kabliuko. Vis tik...

Manau šią knygą butinai tūrėtų peskaityti tos moterys, kurios savimi nepasitiki ar nesijaučia gražios. Pagrindinė romano veikėja - apkūni, turtinga paveldėtoja, užkibusi ant saldžialiežulio gražuolio kabliuko. Vis tik viskam ateina galas. Išmetusi savo išnaudotoją vyrą iš namų, ji pradeda naują gyvenimą - numeta antsvorį ir sutinka tikrąją gyvenimo meilę. Tad knygos moralas: jei vieną kart suklydote, nenuleiskite rankų viska galima pakeisti.

Vertinu 9/10

Romanas apie vyrą, kuris, galima sakyti, buvo gyvas darbu. Jis pamiršdavo šeimos šventes ir retai praleisdavo laisvalaikį su šeima. Tad vieną dieną gauva iš benamio dovanų piliulių, kurios jį tarsi padalija į du asmenis,...

Romanas apie vyrą, kuris, galima sakyti, buvo gyvas darbu. Jis pamiršdavo šeimos šventes ir retai praleisdavo laisvalaikį su šeima. Tad vieną dieną gauva iš benamio dovanų piliulių, kurios jį tarsi padalija į du asmenis, kad jis tuo pat metu galėtų ir dirbti, ir būti su šeima. Bet net ir piliulės negalėjo jo išgelbėti patekus į automobilio avariją. Knygos moralas - daugiau laiko praleiskime su šeima, nes gyvenimas trumpas.

Vertinimas 8/10

Keletas patikusių minčių:

"Kartais paslaptis gyvena žmoguje, kartais žmogus gyvena savo paslaptyje. Tvirtai apkabina ją rankomis, priglaudžia, o meluojančiu liežuviu aplenkia tiesą. Tačiau tiesa it koks per naktį paliktas mėsos padažas tėra vien plonytė plėvelė, kuri susiformuoja ir nusistovi ant viršaus. Tiesa nustelbia visa kita, iškyla virš viso kito"

"Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi... Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali."

"<...> ir tu manai, kad tau priklauso visas laikas pasaulyje, bet taip nėra. Niekam iš mūsų visas laikas nepriklauso. Tačiau mes leidžiam jį su tokia energija ir abejingumu, kaip per sausio mėnesio išpardavimus apsiperkantys žmonės leidžia pinigus"

"Mes laiką matome ir girdime, tą nuščiūvantį tik tak, bet dažniausiai to tiksėjimo nė nepajuntame. Kiekviena sekundė palieka ženklą mūsų gyvenime - ji ateina ir tuoj išeina, išnykdama nebyliai, be fanfarų, išgaruodama į orą tarytum garas, kylantis nuo katik iškepto kalėdinio pudingo. Kai laiko pakanka, mums jauku, kai mums skirtas laikas baigiasi, mes sužvarbstame. Laikas brangesnis už auksą, jis vertesnis už deimantus, brangesnis už naftą ar verčiausias brangenybes. Tai laikas, kurio mes neturime pakankamai, tai laikas, kuris mūsų širdyse sukelia karus, tad leisti jį privalome išmintingai."

Ši knyga - geros nuotaikos užtaisas. Joje yra visko: meilės ir neapykantos, veiksmo ir detektyvo detalių. Tačiau didžioji dalis apima testamento varžomus jausmus. Pagrindiniai veikėjai turi išpildyti testamento sąlygas,...

Ši knyga - geros nuotaikos užtaisas. Joje yra visko: meilės ir neapykantos, veiksmo ir detektyvo detalių. Tačiau didžioji dalis apima testamento varžomus jausmus. Pagrindiniai veikėjai turi išpildyti testamento sąlygas, norėdami gauti savo dalį. Romane netrūksta įtraukiančių dialogų ir originalių, netikėtų situacijų.

Vertinu 10/10

Skaitant šią knygą tikėjausi gerokai kitokios pabaigos, bet.. yra kaip yra. Reikia žvelgti realybei į akis, juk negali visos istorijos baigtis laimingai. Knyga sukrečianti ir priverčianti į gyvenimą pažvelgti kitomis...

Skaitant šią knygą tikėjausi gerokai kitokios pabaigos, bet.. yra kaip yra. Reikia žvelgti realybei į akis, juk negali visos istorijos baigtis laimingai. Knyga sukrečianti ir priverčianti į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis.

Vertinu 10/10

Pirmas įspūdis su knyga. Knygos viršelis - labai nesužavėjo. Rožės žiedlapiai, balta vestuvinė suknelė horizonte, daug sodrios žalios spalvos - kaip pigus meilės romanas. Jokios įtempto siužeto nuojautos, žmogžudystės...

Pirmas įspūdis su knyga. Knygos viršelis - labai nesužavėjo. Rožės žiedlapiai, balta vestuvinė suknelė horizonte, daug sodrios žalios spalvos - kaip pigus meilės romanas. Jokios įtempto siužeto nuojautos, žmogžudystės absurdiškumo ar detektyvinių mįslių.

Knyga prasideda labai stipriu siužetiniu kabliuku, kuris užkabina daugumą skaitytojų. Juk didelė paslaptis yra išpažinties momentas. Pirmas veiksmas: uždara klausykla, kurioje kunigui atskleidžiamos pačios didžiausios nuodėmės ir ten išgirstama planuojama baisi nedorybė. "Palaimink mane, tėve, nes aš nusikalsiu..."

Kunigas, jo gražuolė jaunesnioji sesuo, jo senas patrauklus draugas policininkas - trys kampai, kovojantys prieš blogį - nusikaltėlį. Labai įtemptas siužetas, detaliai nupieštos gaudynių scenos ir netikėta atomazga.

Dar vienas knygos siužeto minusas. Mano manymu, labai kvailai atrodo, kai lauke vasara, didelis karštis, o vis tiek norima gerti karštą arbatą.


Žanras: romanas

Puslapių skaičius: 440

Leidykla: Alma littera

Vertė: Giedrė Žirgulytė

Perskaityta: 2014-03-10

Vertinimas: 3/5