Leidybos teorijoje knygos ištraukų spausdinimas laikraščiuose/žurnaluose laikomas efektyvia reklamos priemone spaudoje (šiais laikais - ir internete). Įdomu tai, kad anksčiau kažkokiu būdu aš itin retai sutikdavau knygų...

Leidybos teorijoje knygos ištraukų spausdinimas laikraščiuose/žurnaluose laikomas efektyvia reklamos priemone spaudoje (šiais laikais - ir internete). Įdomu tai, kad anksčiau kažkokiu būdu aš itin retai sutikdavau knygų ištraukas. Gali būti, kad jos tiesiog nepasiekdavo manęs. Šios knygos ištrauką sutikau neįprastoje vietoje - naujienų portale 15min.lt. Suprantu, kad daug naujienų portalų turi knygų skiltis/rubrikas, bet jas skaitau labai retai, nes ten dažniausiai pasirodo tik anotacinio pobūdžio knygų pristatymai. Na, bet tąkart būsimos knygos ištrauka patraukė akį - perskaičiau ir susidomėjau.

Kodėl susidomėjau, net nežinau. Ištrauka žadėjo kažkokias niūrias vieno vyruko istorijas su merginomis. Nyku, bet kodėl nepabandžius? O ir knygos pavadinimas toks gražus.

Perskaitęs likau nei patenkintas, nei nusivylęs. Knygoje nėra nieko įspūdinga, žmonių santykiai, ir tiek. Nors romanas pristatytas kaip "nepadorus", "gatvinis", jame nėra nieko tokio nepadoraus, ko nežinotų šių laikų trylikamečiai.

Ištrauka iš romano (p. 57-58): "Taip - čia toks "priešingybės traukia" reikalas, "puikus seksas" reikalas, "nereikia galvoti" reikalas. Tai nuostabu! Nuostabu! Kol vieną dieną Alma sužino, kad dulkini tokią dailią pirmakursę Laksmę, perskaito apie tai tavo dienoraštyje. (O taip, ji turėjo įtarimų.) Ji laukia tavęs ant laiptų, o kai privažiuoji su jos "Saturnu" ir pastebi, kad rankose laiko dienoraštį, širdis ima daužytis it storas banditas, įkliuvęs į budelio spąstus. Neskubėdamas išjungi variklį. Tave parbloškia vandenyno dydžio liūdesys. Liūdesys dėl to, kad tave pagavo ir kad žinai, jog ji niekada neatleis. Spoksai į jos neįtikėtinas kojas ir į tą dar labiau neįtikėtiną popola tarp jų, kurią taip nepastoviai mylėjai pastaruosius aštuonis mėnesius. Tik kai ji ima artėti įnišusiu žingsniu, išlipi iš automobilio. Skrieji per kiemą varomas paskutinių nežmoniško begėdiškumo garų.



- Ei, muneca, - sakai išsisukinėdamas nuo pabaigos. Kai ji pradeda klykti, paklausi:

- Brangioji, nejaugi tai svarbu?



Ji tave vadina

bybčiulpiu

panku močkrušiu

apsimetėliu dominikiečiu

Ji teigia:

tavo mažas pimpalas

jokio pimpalo

o baisiausia, kad mėgsti apšepusią indišką putę.

<...> Užuot nuleidęs galvą ir susidorojęs su visu šituo kaip vyras, paimi dienoraštį, lyg laikytum prišiktas sauskelnes ar naudotą prezervatyvą. Užmeti akį į ją nuliūdinusias vietas. Tada pasižiūri į Almą ir nusišypsai šypsena, kurią tavo veidmainiškas snukis prisimins iki grabo lentos.

- Mažyte, - sakai, - mažyte, tai dalis romano, kurį rašau.

Štai taip tu ją prarandi."

P.S. Vieną vakarą lankiausi pas grupiokę ir lentynoje pastebėjau šitą knygą. Trumpai pakalbėjom apie ją. Pasirodo, kad būtent ta 15min.lt portale publikuota ištrauka paskatino grupiokę įsigyti šią knygą. Knygų reklama, kad ir kokia ji kartais atrodo vargana, visgi veikia ;)