"Naktinis cirkas" knygą nusipirkau knygų mugėje.Dvejojau dėl jos, tačiau pardavėja sakė, kad tikrai nenusivilsiu. Visiems ji labai patiko. Taigi pagaliau prisiruošiau perskaityti ir man tikrai buvo įdomu. Tai knyga apie Cirką,...

"Naktinis cirkas" knygą nusipirkau knygų mugėje.Dvejojau dėl jos, tačiau pardavėja sakė, kad tikrai nenusivilsiu. Visiems ji labai patiko. Taigi pagaliau prisiruošiau perskaityti ir man tikrai buvo įdomu. Tai knyga apie Cirką, kuris atvyksta nepranešęs, netikėtai. Cirkas - tik arena, skirta išreikšti dviejų jaunuolių vaizduotę ir galias. Čia jie kovoja vienas prieš kitą. Skaitydama knygą akimirką net patikėjau, kad stebuklai iš tikro egzistuoja ir galbūt Cirkas vieną naktį netikėtai išdygs ir pas mus, Lietuvoje. Tikrai dramatiška ir labai įtraukianti istorija, kurios nesinorės paleisti.

Rebecca Skloot "Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas" - neabejotinai negrožinė knyga. Vėžys - tai neoplazija, pagal apibrėžimą - nevaldomas ląstelių dalijimasis, todėl vėžinėms ląstelėms suteikus palankias sąlygas, jos...

Rebecca Skloot "Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas" - neabejotinai negrožinė knyga. Vėžys - tai neoplazija, pagal apibrėžimą - nevaldomas ląstelių dalijimasis, todėl vėžinėms ląstelėms suteikus palankias sąlygas, jos gali dalytis nors ir amžinai - tapti nemirtingomis už organizmo ribų. Vėžinės ląstelės - labai panašios į paprastas, pakankamai panašios, kad su jomis galima atlikti įvairiausius eksperimentus. Būtent taip nutiko ir mažai kam žinomos juodaodės amerikietės, mirusios 1951 metais nuo gimdos kaklelio vėžio ląstelėmis. Henrietos Laks vėžinės ląstelės buvo pirmosios, išgyvenusios už organizmo ribų, todėl mokslininkių taip plačiai platintos, kad joms buvo pastatytas fabrikas, kuriame galėjo dalintis, pilstytos į mėgintuvėlius, kuriuose buvo vykdomi patys įvairiausi eksperimentai, nuo vakcinų kūrimo iki skraidinimo į kosmosą. Tačiau iš dalies dėl rasizmo, iš dalies todėl, kad 1950 metais dar nebuvo įprasta, niekas nepaklausė Henrietos ar jos šeimos narių leidimo panaudoti jos ląsteles tyrimams, todėl apie tai, kokį perversmą moksle sukėlė motinos ląstelės, Henrietos vaikai sužinojo tik praėjus dvidešimčiai metų po jos mirties.

Ši knyga - tai Henrietos, kuri buvo paprasta, neturtinga, mažai išsilavinusi, ištekėjusi už pusbrolio turėjusi daug vaikų, jauna mirusi, juodaodė amerikietė, Bostone įsikūrusioje neturtingųjų ligoninėje, kurioje dažnai vykdavo eksperimentai, besigydžiusi gimdos kaklelio vėžį. Tuo metu vėžiui gydyti buvo taikomas itin žiauriais radiacijos metodas, kuri ne tik nepadėjo Henrietai, bet ir greičiausiai tik pablogino situaciją ir ją nužudė. Vienas iš gydytojų, dirbusių klinikoje, neatsiklausęs paėmė šios moters vėžinių ląstelių mėginį ir jį panaudojo sukurti ląstelių linijai, kuri daugintųsi mėgintuvėliuose tol, kol turėtų maisto ir vietos. Ši knyga ir Henrietos vėžinių ląstelių biografija, man įdomiausios vietos knygoje buvo tos, kuriose kalbama apie problemas, su kuriomis mokslininkai susidūrė, dirbdami su vėžinių ląstelių kultūromis. Ir taip pat ši knyga - tai autorės ir Henrietos šeimos biografija, kadangi Rebecca Skloot ieškodama informacijos apie šią moterį susitinka su jos šeima, susidraugauja su Lasų šeima, ypač Henrietos jauniausia dukra, kuri nepažinojo mamos, ir norėjo apie ją daugiau sužinoti.

Šioje negrožinėje knygoje yra svarstomi svarbūs medicinos etikos klausimai, bet būtina suprasti, kad penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetuje medicinos nuostatai, ypač susiję su moksliniais tyrimais buvo visai kitokie. Niekam nerūpėjo sutikimai, ar net kad žaliava, su kuria dirbo - žmonės. Taip pat daug kalbama apie rasizmo problemas ir juodaodžių to meto padėtį Amerikoje, kai gyveno Henrieta. Jis buvo kilusi iš didelės šeimos, buvusių plantacijos vergų. Jos giminės tuokėsi vieni su kitais, ne išimtis ir Henrieta, todėl daugelis jos vaikų turėjo mažesnių ar didesnių išsigimimų. Vienintelis dalykas kurį gali padaryti Rebecca ir mokslininkai, dirbę su Henrietos ląstelėmis yra padėti šviesti jos vaikus, ir paaiškinti, kuo jų motina nusipelnė mokslui.

Nors ši knyga - tikrai daugialypė ir įdomi istorija apie knygos autorę Rebecca, mažai kam žinomą moterį vardu Henrieta ir jos šeimą, ir jos vėžines ląsteles pragyvenusias ją pačią, tačiau dažnai atrodo, kad atuorė turėdama daugiau informacijos šiomis temomis, nei bet kas kitas, vis tiek neturi ką pasakyti ir kartoja knygos esmę maždaug kas dvidešimt puslapių. Šią knygą perta skaityti dėl detalių - mokslo istorijų, kurių paprastas žmogus negali žinoti, juodaodžių gyvenimo penktajame dešimtmetyje aprašymo ir knygoje svarstomų etikos klausimų.

Giliian Flynn Gone Girl, arba kitaip - Dingusi, yra stebinančiai gilus psichologinis romanas, kuris prasideda kaip paprastas detektyvas. Trečdalį knygos perskaičiau tikėdama, kad skaitau detektyvą, kur Nikas yra apkaltinamas dėl...

Giliian Flynn Gone Girl, arba kitaip - Dingusi, yra stebinančiai gilus psichologinis romanas, kuris prasideda kaip paprastas detektyvas. Trečdalį knygos perskaičiau tikėdama, kad skaitau detektyvą, kur Nikas yra apkaltinamas dėl savo gražios, žavios, niujorkietės žmonos, jos psichologų tėvų aštuntajame dešimtmetyje sukurtos knygų serijos vaikams herojės, nuostabiosios, idealiosios Eimės dingimo. Iš Eimės dienoraščio sužinome, kad Eimė - tikrai puiki moteris, visada prisitaikanti prie savo vyro, kuris ne visada gerai su ja elgiasi ir labai išgyvena pasikeitimus jo gyvenime: prieš porą metų Nikas dėl interneto įtakos neteko savo kino kritiko darbo laikraštyje pora turėjo persikelti į Niko gimtąjį miestelį, kad galėtų rūpintis jo tėvais. Nikas su savo dvyne seserimi Margo ten įkuria barą ir jiems neblogai sekasi, dvyniai turi gilų ryšį ir vienas kitam padeda. Tačiau Eimė irgi sunkiai pakelia gyvenimą tokioj klaustrofobiškoje vietoje, kur ji neturi gerų draugų ir nepatiria jaudinančio didmiesčio gyvenimo, kurį gyveno Niujorke, net jei Puikiosios Eimės knygos, kurias rašė jos tėvai, ir nebebuvo tokios populiarios, Eimė didmiestyje gavo daug dėmesio - ji traukte traukė žmones, jaunystėje visos merginos norėjo būti kaip ji, o visi vaikinai - norėjo jos. Taigi nuobodžiaudama Eimė, nepatenkinta vedybiniu gyvenimu, kuris pasisuko ne taip, kaip ji tikėjosi dingsta ir jos nužudymu, nors ir nebuvo rastas Eimės kūnas, apkaltintas Nikas, turi išsiaiškinti, kas atsitiko.

Labiausiai romane man patiko veikėjų blogosios savybės, iš pažiūros idealūs žmonės čia - tikroviški, patiriantys sunkius išgyvenimus, darantys klaidas, dažnai persigalvojantys, nepastovūs, bet siekiantys savo tikslo bet kokia kaina. Veikėjų santykiai - varančioji jėga šioje knygoje. Jie yra toli gražu neidealūs, kaip ir veikėjai, jie nepastovūs, netikri, knygoje ne kartą pasikeičia. Romane itin svarbu tai, kad jis yra parašytas dviejų veikėjų požiūriu - Niko ir Eimės, jie labai dažnai turi skirtingą nuomonę apie įvykius, yra nepatikimi paskatojai - kiekvienas pateikia veiksmą per savo jausmų prizmę.

Labai sunku kalbėti apie Gone girl neišduodant, kas nutinka knygoje, tačiau aišku viena, ši knyga - daugiau nei psichologinis trileris, kurio veiksmas vyksta mažame vidurio rytų miestelyje Amerikoje, tai daugiau nei detektyvas, kuriame neaišku, kas auka, tai įtraukiantis jausmų ir sudėtingų, tikroviškų veikėjų, dinamiško siužeto romanas, kurį tikrai verta perskaityti.

Ar tikrai pažįsti žmogų su, kuriuo gyveni?

Psichologinis Gillian Flynn romanas apie Niką ir Eimę, kurie švenčia penktąsias vestuvių metinės, ir tą dieną dingsta Eimė. Nikas apkaltinamas dėl jos dingimo. Viso tyrymo metu...

Ar tikrai pažįsti žmogų su, kuriuo gyveni?

Psichologinis Gillian Flynn romanas apie Niką ir Eimę, kurie švenčia penktąsias vestuvių metinės, ir tą dieną dingsta Eimė. Nikas apkaltinamas dėl jos dingimo. Viso tyrymo metu pamažu atskleidžiama tiesa. Viskas pasirodo tėra melas , tik gražus fasadas aplinkinių akims.

Iš pradžių palaikiau vieną, paskui, aiškėjant aplinkybėms, kitą. Galų gale, tiesiog skaičiau, nes abu veikėjai pradėjo man nepatikt. Ir pabaigą, galima sakyti, susigalvok pats, kaip prasidėjo melu, taip ir užsibaigė. Iš knygos tikėjausi daugiau. Niko pasakojimą dar galėjau skaityt, o Eimės kalba - labai buitinė, grubi pasirodė. Aišku, autorė ją tokią ir norėjo pavaizduoti. Bet tai ne ta knyga, kurią galėčiau kiekvienam rekomenduoti.

Du Meksikos poetai avangardistai - Arturas Belanas (autoriaus alter ego) ir Ulisas Lima - leidžiasi į kelionę ieškoti po revoliucijos dingusios meksikietės rašytojos Sezarėjos Tinachero. Jų klajonės, užtrukusios net dvidešimt...

Du Meksikos poetai avangardistai - Arturas Belanas (autoriaus alter ego) ir Ulisas Lima - leidžiasi į kelionę ieškoti po revoliucijos dingusios meksikietės rašytojos Sezarėjos Tinachero. Jų klajonės, užtrukusios net dvidešimt metų, nusidriekia per Meksiką, Izraelį, Paryžių, Barseloną, Los Andželą, San Franciską ir virsta tikra istorine epopėja, įtaigiai parodančia revoliucingų XX a. 8-ojo dešimtmečio Lotynų Amerikos jaunimo idealų gimtį ir žūtį.

Tai galima paskaityti knygos anotacijose. Išties, pagrindiniai veikėjai Arturas Belanas ir Ulisas Lima. Visgi pasakoja net 52 žmonės. Tad neišvengiamai atskleidžiama labai daug žvilgsnių į pasaulį. Savitai ir įvairiapusiškai jų lūpomis vertinami ir minėti poetai avangardistai.

Knyga skirta mėgstantiems įdomias keliones. Ieškantiems netradicinių vaizdų. Tai Lotynų Amerikos jaunuolių, susikūrusių į visceralinio realizmo grupę šėliojimai bei bandymas rasti poetės Sezarijos Tinachero pėdsakus. Ieškotojai - nenustygstantys bohemiško gyvenimo atstovai. Knygoje keliauji su jais ir stebi pašėlusį lėkimą gyvenimu.

Koks tas gyvenimas?

Vienam pasidėjęs kaip komedija, baigiasi tragedija, kitam - tragikomedija, dar kitam siaubo filmu, o kai kuriems misterija ar laidotuvių giesme tuštumoje. Skirtingi gyvenimo scenarijai, kuriuos vienija nors kurti. Kurti, bėgti, lėkti, gal net sudegti, bet jokiu būdu nestovėti vietoje.

Norintys patirti bolanišką šėlsmą turi perskaityti šią knygą.

Ši knyga įtraukta į mokyklinį sarašą. Tai alegorinis pasakojimas apie kiekviename iš mūsų slypinčią beribės laisvės idėją, apie tobulybės siekį, iššūkį prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmą.

Ši knyga...

Ši knyga įtraukta į mokyklinį sarašą. Tai alegorinis pasakojimas apie kiekviename iš mūsų slypinčią beribės laisvės idėją, apie tobulybės siekį, iššūkį prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmą.

Ši knyga pamoko, tam, kad pasiektum tobulybės, tu turi žinoti ko nori iš gyvenimo ir kiek aukštai gali pakilti. Įdomi knyga, kiekvienas sakinys turi paslėptą tam tikrą prasmę, kurią kiekvieną suvokiame kitaip. Įsiminė ši citata: "O jis kalbėjo labai paprastus dalykus, - kad kiekviena žuvėdra turi teisę skraidyti, kad laisvė yra jos prigimties esmė ir kad visa, kas prieštarauja tai laisvei, turi būti atmesta, nesvarbu, ar tai paprotys, ar prietaras, ar koks nors draudimas."

Juk kiekvienas galime pasiekti savo tikslą, tik turime tobulėti...

Tai labai įdomi knyga apie merginą, turinčią angelų kraujo. Šiek tiek antgamtiško pasaulio.

Tai, kad Klara turi angelų kraujo, sužinojo iš mamos. Iš pradžių ji šiek tiek sutriko. Tačiau tai, atrodo, pagyvino mamos ir...

Tai labai įdomi knyga apie merginą, turinčią angelų kraujo. Šiek tiek antgamtiško pasaulio.

Tai, kad Klara turi angelų kraujo, sužinojo iš mamos. Iš pradžių ji šiek tiek sutriko. Tačiau tai, atrodo, pagyvino mamos ir dukros santykius. Klara turėjo pasirinkimą: likimo skirta užduotis ar to pačio likimo siųsta meilė? Man labai patiko, kad Klara nepasimetė ir jai pavyko susidoroti su užduotimi.

Rašytoja rašo lengvai (kas yra gerai), paprastai. Iš pradžių šiek tiek nepatiko tai, kad buvo labai uždelstas turinys, tačiau kuo arčiau įtampos taško, tuo knyga darosi įdomesnė.

Siūlau perskaityti, kam įdomios fantastikos knygos apie angelus, šeimos santykius, pirmąją meilę.

Šią knygą skaičiau užgniaužus kvapą. Labai įdomi, kupina įvykių knyga, tačiau šioje dalyje daugiau jausmų ir minčių. Sudomino nuo pat pirmo skyriaus. Ją perskaičiau taip pat greitai, kaip ir 1 - ąją Bado žaidynių...

Šią knygą skaičiau užgniaužus kvapą. Labai įdomi, kupina įvykių knyga, tačiau šioje dalyje daugiau jausmų ir minčių. Sudomino nuo pat pirmo skyriaus. Ją perskaičiau taip pat greitai, kaip ir 1 - ąją Bado žaidynių dalį, o vėliau, kelias dienas iš eilės galvojau apie turinį.

Labai patiko Ketnės drąsa, charakteris, kartais jos poelgiai tikrai stebino. Ypač mane žavi Ketnės užsispyrimas. Patiko atskleidžiami jų dviejų santykiai su Pitu, kaip jie (nors ir susijungė su kitais dalyviais) vistiek vienas kito neišdavė. Labai nustebino pabaiga, ji buvo labai netikėta.

Rekomeduoju perskaityti šią knygą visiems, kas mėgsta lengvus skaitinius apie jausmus, veiksmą.

Gaila, kad tik pradėjus skaityti šią knygą sužinojau kad tai antra dalis.

Knygoje pasakojama iš kalėjimo paleistos merginos istorija. Nuteista už gaisro sukėlimą Megė turi atlikti paskirta visuomeninį darbą, susiduria su...

Gaila, kad tik pradėjus skaityti šią knygą sužinojau kad tai antra dalis.

Knygoje pasakojama iš kalėjimo paleistos merginos istorija. Nuteista už gaisro sukėlimą Megė turi atlikti paskirta visuomeninį darbą, susiduria su neigiama aplinkinių nuomone. Kai staiga dingsta jos netikro brolio motina, Megė stengiasi padėti ją rasti. Kitas - netikras Megės brolis, nukentėjęs per gaisrą, jaučia naepykantą Megei. Istorija patiko. Ypač nustebino pabaiga.

Apie Iną Redecki-Clouet sužinojau atsitiktinai, ieškodama įdomesnių knygų apie keliones, įdomybes ir pan. Ji yra išleidusi dar dvi knygas - "Paryžiaus žemėlapio paslaptis" ir "Luvro paslaptys", kurių anotacijos...

Apie Iną Redecki-Clouet sužinojau atsitiktinai, ieškodama įdomesnių knygų apie keliones, įdomybes ir pan. Ji yra išleidusi dar dvi knygas - "Paryžiaus žemėlapio paslaptis" ir "Luvro paslaptys", kurių anotacijos žiniasklaidoje bulabai buvo labai teigiamos. "9 Bulgarijos paslaptys" tapo pirmuoju skaitytu šios autorės kūriniu dėl to, kad buvo galimybė įsigyti elektroninę knygą - įsigijau nedvejodama (kaina tik 7 litai, epub ir mobi versijos, popierinės versijos nemačiau pirkti).

Pradėjus skaityti ir perskaičius knyga paliko dvejopus jausmus. Jeigu žiūrėsime iš literatūrinės pusės, siužetas labai silpnas, veikėjai netikroviški ir neįdomūs. Kaip grožinės literatūros kūrinys - visiškas niekalas. Stiprioji knygos pusė - pažintinė. Autorei teko gyventi Bulgarijoje, ne vieną istorinę vietą ir pati aplankė. Bulgarija - toks pats Europos civilizacijos lopšys kaip Graikija, tik kažkada ji vadinosi kitu vardu, galbūt dėl to ne kiekvienas susiejame ją su senovės Trakija. Inos Redecki-Clouet veikėjas Mykolas su moksleivių grupe apkeliauja įspūdingiausius Bulgarijos objektus, prieš kiekvieną išvyką paaugliai gauna po mįslę, kurią turi įminti. Keliaudami jie susipažįsta ir su turtinga Bulgarijos virtuve, klausosi bulgariškos muzikos, sužino įvairių senovės legendų ir mitų, patiria net žemės drebėjimą. Kiekvienam, besiruošiančiam į kelionę po šią nuostabią šalį, rekomenduoju perskaityti "9 Bulgarijos paslaptis".

Beje, įdomios ir šios knygelės iliustracijos, kurias sukūrė bulgarė Rosica Jačkova.