Knygos veikėja Lija kaunasi pati su savimi. Ji gydėsi nuo anoreksijos, tačiau gydimas jai nepadėjo. Pradėjusi gydimą ji jautėsi kaip storas, rausvas, maisto prikištas paršelis. Anksčiau bent jau turėjo draugę Kesę, kuri...

Knygos veikėja Lija kaunasi pati su savimi. Ji gydėsi nuo anoreksijos, tačiau gydimas jai nepadėjo. Pradėjusi gydimą ji jautėsi kaip storas, rausvas, maisto prikištas paršelis. Anksčiau bent jau turėjo draugę Kesę, kuri yra nebegyva. O prieš pat mirtį ji skambino Lijai 33 kartus. Lija nei vieno karto neatsiliepė, todėl jaučiasi kalta dėl draugės mirties. Tai dar labiau prastina jos būklę. Ji jau panaši į vaikščiojantį skeletą, tačiau jos svoris jai atrodo vis dar per didelis.
Nutarusi bėgti iš mamos namų, nes tėvas neleidžia jai gyventi su juo, nes pamotės dukra rado ją susipjausčiusią ir leisgyvę vonioje. Vengdama vėl atsidurti Naujųjų laikų ligoninėje kurią laiko kalėjimu, ji kreipiasi į vienintelį galimą sakyti draugą, tačiau ir jis ją palieka. Toli nuo miesto, mirštančią. Ji vis mato savo mirusią draugę, tad mano, jos ir jos gyvenimas jau baigiasi, tačiau ji supranta, jog nori dar gyventi, nori pagaliau būti sveika.
Knygoje atspindi itin opi šiuolaikinio jaunimo, o ypač merginų problemą - anoreksiją. Žiemos mergaitės tai - mergaitės sergančios anoreksija. Knygoje parodomi vaikų ir tėvų santykiai tokiu atveju. Tėvai stengiasi padėti, tačiau vaikai supranta tai kaip kišimąsi į jų asmeninį gyvenimą. Knygos herojei Lijai taip ir atrodo, nes juk ji jau pilnametė, mano, kad jokių problemų neturi, o jei ir turi, jos tikrai nesusijusios su valgymo įpročiais ir ji gali savarankiškai susitvarkyti. Rašymo stilius neeilinis. Autorė labai aiškiai parodo Lijos būseną, kokia ji sutrikusi dėl draugės mirties. Neįprasta, kad mergina savo mamą vadina dr. Chola Merigan ir niekaip kitaip, manau tai parodo kokią ji regi mamą iš tikrųjų.
Knyga nėra paremta tikrais įvykiais. Autorę šia tema rašyti pastūmėjo jai rašiusios mergaitės ir pasipasakojusios apie savo vargus dėl mitybos sutrikimų, pjaustymosi ir pasimetimą.\
Knyga labai įdomi, verta dėmesio, nors ir šiek tiek sunkokai skaitėsi dėl neįprasto stiliaus.

Laurie Anderson Halse (1961 gimė spalio 23) yra amerikiečių rašytoja, geriausiai žinomas už vaikų ir paauglių romanus. Ji gavo Margaret Edwards apdovanojimą iš Amerikos bibliotekų asociacijos 2009 už jos indėlį į...

Laurie Anderson Halse (1961 gimė spalio 23) yra amerikiečių rašytoja, geriausiai žinomas už vaikų ir paauglių romanus. Ji gavo Margaret Edwards apdovanojimą iš Amerikos bibliotekų asociacijos 2009 už jos indėlį į paauglių literatūra.

Lija ir Kesė buvo geriausios draugės, žiemos mergaitės, sustingusios į šakaliukus panašiuose kūnuose. Bet dabar Kesė mirusi. Lijos mama gelbėja kitų žmonių gyvybes, tėvas užsiėmęs savais reikalais, o pamotė nieko neišmano. Balsas Lijos galvoje vis liepia toliau viską kontroliuoti, būti stipriai, liesėti greičiau, sverti mažiau. Jei ji toliau eis šiuo keliu - liesa, liesesnė, liesiausia, - galbūt pradings iš viso.

Labiausiai knyga patiko dėl visą knygą palaikomos rimties, susikaupimo ir plačiai aprašomo vidinio jausmo. Dialogų knygoje išties nėra labai daug, nes daugiausiai pagrindinė veikėja Kesė apsako savo jausmus, norus suliesėti ir po mažyti milimetą, po dešimtąja kilogramo išnykti iš šio pasaulio. Istorijoje pasakojama apie šio pasaulio ir kiekvienos gyvybės trapumą. Kiekvienas turime vertinti tai, ką aukščiausiasis mums suteikė ir nebandyti to pakeisti taip drastiškai, kaip tai darė Keisė.

Ši Anderson knygą, kitaip nei "Kalbėk" skaitėsi itin lengvai, vos perskaičius kelis puslapius knyga labai įtraukė. Praėjus kelioms dienoms, per veidą riedėjo ašaros, nes istorija baigėsi taip optimistiškai ir mergaitė pagaliau pripažino savo norą gyventi, norą sužinoti, kas bus po 10 ar 15 metų. Keisė pradėjo gydytis ir iš gyvos numirelės vėl pradėjo panašėti į tikrą, gyvą merginą, kuria ji ir turėjo būti. Kokia ji nusipelnė būti.

Šioje emociškai sukrečiančioje, lyriškoje knygoje populiari rašytoja Laurie Halse Anderson tyrinėja šiurpą keliantį merginos kritimą į nesulaikomą anoreksijos verpetą.

"Būtina perskaityti... brutalu ir poetiška." Booklist

"Anderson pasakoja šiurpią, mistika persmelktą istoriją. Sunku šią knygą skaityti, bet dar sunkiau nuo jos atsiplėšti." Publishers Weekly

"Skaitytojai negalės atsitraukti nuo šio jaudinančio pasakojimo apie širdgėlą, pyktį ir savęs kankinimą." Bulletin of the Center of Children's Book

"Laužyta, simboliška ir už širdies griebiančia proza Lija pasakoja savo beviltišką istoriją apie destruktyvų elgesį, kuris valdo visus jos veiksmus ir mintis." Kirkus Reviews

Laurie Halse Anderson - amerikietė, rašanti paaugliams ir vaikams. Tai pirmoji šios autorės knyga lietuvių kalba. Amerikietė rašydama knygas turi savo savitumą - knygose pasakoja apie paauglių bėdas, jiems iškylančius...

Laurie Halse Anderson - amerikietė, rašanti paaugliams ir vaikams. Tai pirmoji šios autorės knyga lietuvių kalba. Amerikietė rašydama knygas turi savo savitumą - knygose pasakoja apie paauglių bėdas, jiems iškylančius klausimus. Nei vienas rašytojas taip neperteikė paauglio jausmų ir išgyvenimų, kaip ši rašytoja, tad jai galėčiau paploti už šį kūrinį.

Romane " Žiemos mergaitės" rašomas realus atvejis. Dvi merginos - Lija ir Kesė serga anoreksija. Jų sandėris - kuri bus liesenė? Bet dėja, Kesė neatlaiko anoreksijos išbandymo, ji pasitraukia iš gyvenimo, tiksliau ją pasiglemžia anoreksijos glėbys. Lija labai sunkiai bando susitaikyti, dėl prarastos geriausios draugės. Lija gyvena su tėčiu ir jo antrąja žmona. Jos mama yra daktarė, kuri gelbėja žmonių gyvybes, bet niekada neranda laiko savo dukrai. Mergina labai myli savo šeimą, bet ji turi daug galvoti, kaip juos įtikinti dėl svorio. Jeigu svoris bus per mažas, mergina atsidurs ligoninėje ir turės valgyti tiek, kad atgautų jėgas ir priaugtų svorio. Lijos tikslas - liesa, liesesnė, liesiausia.

Knyga parašyta nuosekliai, kiekvienas procesas, kaip kas vyko. Knygoje viską pasakoja Lija, tad gerokai įdomiau yra skaityti, kai pasakoja pats sergantis žmogus. Supranti ką tas asmuo mąsto, kaip keičiasi jo jausmai, emocijos, tiesiog - gyvenimas.

Šis romanas neturi amžiaus kategorijos, nes tokią knygą su realiu atveju, kuris labai dažnas pasaulyje, verta paskaityti visiem. Skaitydama radau daug dalykų, kurių niekada nepasakočiau savo tėvams, bet labai norėčiau, jog jie perskaitytų šią knygą. Manau jie perskaitę suprastų, jog paaugliai turi savo gyvenimą, savo problemų. Jeigu norit, kad neatsitiktų Jums patiems ar Jūsų artimiesiams panašios situacijos ( O galbūt jau tai yra, bet Jūs to nepastebite?), perskaitykit patys ir suprasit, ką aš turėjau omenyje.

Pradėjus šią knygą supratau, kad nieko nesuprantu. Bet skaitant toliau, darėsi vis įdomiau. Tai istorija apie dvi geriausias drauges- Liją ir Kesę. Kokie jų panašumai ir skirtumai? Panašumas: abi norėti sulieknėti,...

Pradėjus šią knygą supratau, kad nieko nesuprantu. Bet skaitant toliau, darėsi vis įdomiau. Tai istorija apie dvi geriausias drauges- Liją ir Kesę. Kokie jų panašumai ir skirtumai? Panašumas: abi norėti sulieknėti, skirtumas: Kesė mirusi, o Lija gyva.Lija paimdama į rankas maistą iškart įsivaizduoja kiek jis turi kalorijų. Lija jau atsidūrisi kartą psichiatrinėje gali pakliūti dar kartą. Balsas Lijos galvoje vis liepia toliau viską kontroliuoti, būti stipriai, liesėti greičiau, sverti mažiau. Jei ji toliau eis šiuo keliu-liesa, liesesnė, liesiausia,-galbūt pradings iš viso. Kyla klausimas, kaip mirė Kesė? Kesė sirgo bulimija ir nuo to jai trūko stemplė. Tai knyga apie anoreksiją, bulimiją. Manau ši tema labai aktuali šuolaikiniam jaunimui. Iš dalies, tai kraupoka knyga, mane asmeniškai privertė susimąstyti. "Būtina perskaityti...brutalu ir poetiška" (Booklist).