Džiaugiuosi tuo, kad knyga nuo pirmųjų puslapių buvo įdomi. Būčiau nusivylusi, jei knygoje būtų tekę skaityti tik sausus faktus apie šią didžią moterį. Didžią todėl, nes man jį tokia pasirodė iš šios knygos. Nuo...

Džiaugiuosi tuo, kad knyga nuo pirmųjų puslapių buvo įdomi. Būčiau nusivylusi, jei knygoje būtų tekę skaityti tik sausus faktus apie šią didžią moterį. Didžią todėl, nes man jį tokia pasirodė iš šios knygos. Nuo pat mažens Marija Groschol (tikrasis vardas) buvo kitų vaikų patyčių objektas, nes buvo budelio duktė.
Toliau sekė vis didesni sunkumai, bet Marija įrodė, kad yra stipri ir sugeba įveikti visas negandas. Todėl jei reiktų kur remtis stiprios asmenybės pavyzdžiu, galėčiau remtis Madam Tiuso. Knyga parašyta lengvu stiliumi ir tikrai įdomiai!Be to, manau, kad visada pravartu bent truputėli prisiliesti prie garsių žmonių biografijų, kad geriau galėtume įvertinti jų atliktus darbus. :) Deja, bet nesugebu šioje knygoje matyti tik gero, o tai kas nepatiko paslėpti tarp knygos puslapių. Todėl negaliu nepaminėti, kad man trūko tolimesnės Madam Tiuso gyvenimo dalies aprašymo. Aišku, tokia buvo autorės mintis, bet man, visiškai nežinančiai nieko apie šią moterį būtų buvę smalsu sužinoti, kaip jai sekėsi Londone, kokias figūras gamino, ar išsiskyrė su vyru, kokie užaugo jos sūnūs. Bandžiau to ieškoti internete, bet nieko konkretaus neradau :( Taip pat didžioji knygos dalis susijusi su Prancūzijoje vykusia revoliucija, todėl kai kurie skyriai man atrodė per daug vienodi, vis apie tai, kaip keičiasi visuomenės didvyriai ir kaip reikia lieti naujus biustus ar naikinti atgyvenusius, kurie gali sukelti pasipiktinimą. Todėl knygos viduriukas šiek tiek mane nuliūdino. Tačiau visa kita man patiko. Tikrai naudinga knyga. Dabar galėsiu visiems girtis, kad ne tik žinau apie Madam Tiuso gyvenimą, bet ir esu pabuvojusi vaškinių figūrų muziejuje. :D

Puslapių skaičius: 351.
Leidykla: Gimtasis žodis, 2008.
Iš kur gavau? Paskolino lietuvių kalbos mokytoja.
Mano įvertinimas: 4/5

Knygą greitai perskaičiau, ji ,kaip ir dauguma jaunimui skirtų fantastikos knygų, lengvo pobūdžio, daug mąstyti tikrai nereikia. Lengvas skaitalas ir daugiau nieko. Nuotykių veikėja tikrai patiria nemažai, visoje knygoje...

Knygą greitai perskaičiau, ji ,kaip ir dauguma jaunimui skirtų fantastikos knygų, lengvo pobūdžio, daug mąstyti tikrai nereikia. Lengvas skaitalas ir daugiau nieko. Nuotykių veikėja tikrai patiria nemažai, visoje knygoje pabrėžiamas meilės trikampis, tačiau skaitydama susidariau nuomonę, jog be pinigų, pažinčių gyvenime nieko nepasieksi. Materialūs dalykai knygoje užima pirmą vietą. Taip pat į reikšmingus nutikimus niekas nekreipia dėmesio. Visoje knygoje nesutikau nei vieno veikėjo, kuris nebūtų nuostabaus grožio. Nemanau, kad norėčiau dar kartą ir dar kartą perskaityti šią knygą. Nors reiktų pasidžiaugti, jog didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje ir pabrėžiama, kaip čia yra gražu.

Trečios dalies ieškojau ilgai, kol man ją paskolino lietuvių kalbos mokytoja. Dažniausiai nesirenku skaityti istorinio pobūdžio knygų, bet pirmosios Silva Rerum dalys man patiko. Tačiau... knygos pradžia manęs taip...

Trečios dalies ieškojau ilgai, kol man ją paskolino lietuvių kalbos mokytoja. Dažniausiai nesirenku skaityti istorinio pobūdžio knygų, bet pirmosios Silva Rerum dalys man patiko. Tačiau... knygos pradžia manęs taip neįtraukė, kaip aš tikėjausi.. Galvojau, kad nebeskaitysiu, kai kažkur ties knygos viduriu knyga pasirodė lyg ir įdomi. Šioje dalyje daug daugiau kalbama apie lovos reikalus. Manau, suprantu autorę- erotiniai romanai dabar labai populiarūs.

Perskaičius knygą ir ją apgalvojus, galiu drąsiai sakyti, jog knygą skaičiau iš reikalo( juk kažką reiks pasakyt mokytojai, jei paklaus ar patiko, kai gražinsiu knygą) ir kad knyga tikrai nepaliko jokio gilaus įspūdžio.

Romane - kontrastų šalis Amerika. Mergaitė iš neturtingos šeimos, patekusi į miestą, tampa garsia aktore, tačiau nei pinigai, nei šlovė nesuteikia jai laimės.

Pagrindinė knygos herojė Kerė - kilusi iš nepasiturinčios...

Romane - kontrastų šalis Amerika. Mergaitė iš neturtingos šeimos, patekusi į miestą, tampa garsia aktore, tačiau nei pinigai, nei šlovė nesuteikia jai laimės.

Pagrindinė knygos herojė Kerė - kilusi iš nepasiturinčios šeimos, emocionali, šiek tiek naivi, taip ir nepatyrusi tikrosios laimės, mergina. Knyga, iš tiesų yra niūroka, pastoviai vyrauja slogi nuotaika. Man patiko tai, kad knygoje viskas aprašyta realistiškai, nepagražintai. Privertė susimąstyti apie tai, kokie begaliniai yra žmogaus troškimai turto, prabangos atžvilgiu. Ir kaip visa tai, deja, bet ne visada atneša sielos ramybę...

Puiki knyga savaitgaliui ar vasaros atostogoms. Tiesiog atsipalaiduoji ir mintimis persikeli į Pagundos miestelį su velniškai patraukliu meru, visiems ramybės neduodančiu vandens bokštu ir dviem seserimis, atvykusiomis kurti...

Puiki knyga savaitgaliui ar vasaros atostogoms. Tiesiog atsipalaiduoji ir mintimis persikeli į Pagundos miestelį su velniškai patraukliu meru, visiems ramybės neduodančiu vandens bokštu ir dviem seserimis, atvykusiomis kurti filmo. Įvykiai rutuliojasi žaibišku greičiu... Tad belieka tik mėgautis skaitymo malonumu.

Kiekvieną kartą užsukus į miesto biblioteką užkliudavo ši knyga. Dar nedrįsau jos paiimti į rankas, nes pavadinimas lyg ir viską nusako. Tuo metu atrodė, jog ši istorija yra viena iš daugelio, kuri nesugebės...

Kiekvieną kartą užsukus į miesto biblioteką užkliudavo ši knyga. Dar nedrįsau jos paiimti į rankas, nes pavadinimas lyg ir viską nusako. Tuo metu atrodė, jog ši istorija yra viena iš daugelio, kuri nesugebės sužavėti.
Aš klydau... 112psl. prabėgo taip staigiai, kad užvertus knygą net suspaudė širdį. Knyga alsuoja lengvumu, romantiškumu... Knygoje pasakojama apie mažos mergaitės patirta meilę suaugusiam vyrui, kurį praminė Sibiru. Ši meilė trunka visą gyvenimą, o kai ta pati mažoji mergaitė sutinka savo Sibirą aš nedvejodama suvokiu, kad nors ir pirmas D. Jazukevičiūtės skaitytas kūrinys, bet buvo vertas dėmesio.

Antroji "Nežemiškosios knyga" - "Spindinčioji". Knyga prasideda Klaros Gardner regėjimu - ji lipa į kalną susikibusi rankomis su Kristianu ir jaučia didžiulį sielvartą. Mergina pamano, kad prarado savo vaikiną Taką, tačiau...

Antroji "Nežemiškosios knyga" - "Spindinčioji". Knyga prasideda Klaros Gardner regėjimu - ji lipa į kalną susikibusi rankomis su Kristianu ir jaučia didžiulį sielvartą. Mergina pamano, kad prarado savo vaikiną Taką, tačiau ne viskas yra taip kaip pasirodo iš pradžių.
Klara neįvykdė jai skirtos užduoties ir laukia bausmės, tačiau pasirodo, kad jos užduotis susideda ne iš vieno įvykio. Mergina mokosi valdyti savo angeliškas galia, vėl susiduria su juodasparniu Samdžizu, daug sužino apie angelus, taip pat, kad jie gyvena 120 metų. Ji pakraupsta supratusi, kad jos mamai kaip tik ir yra 120, kad ji jau miršta. Ji kaltina save, kad anksčiau nepastebėjo, kad mama su kiekviena diena darosi silpnesnė.
Tačiau tai ne vienintelė ją iš vėžių išmušanti žinia. Ji sužino, kad jos tėvas tikrų tikriausias angelas, tad ji nėra kvartarijus, ji daug galingesnė. Ji yra triplarijus - tris ketvirčius jos kraujo sudaro angelų kraujas, ir tik vieną - žmogus..
Šioje knygoje Klara išgyvena pačius skaudžiausius įvykius savo gyvenime, tačiau ji žengia į savo ateitį. Ruošiasi jos laukiantiems sunkumams.
Knyga skaitėsi taip pat lengvai kaip ir pirmoji. Yra įdomi, intriguojanti, tačiau pirma dalis man buvo šiek tiek įdomesnė, nes siužetas buvo šiek tiek labiau įtemptas. Nekantrauju perskaityti ir trečiąją trilogijos dalį.:)

Nobelio laureatės, H. Miuler knyga, Amo sūpuklės yra apie lagerį Rusijoje, dar vykstant II pasauliniam karui. Iš autorės gimtojo kaimo kilo ir knygos herojus - Oskaras Pastioras. Juos iš Rumunijos išvežė todėl, kad Rumunija...

Nobelio laureatės, H. Miuler knyga, Amo sūpuklės yra apie lagerį Rusijoje, dar vykstant II pasauliniam karui. Iš autorės gimtojo kaimo kilo ir knygos herojus - Oskaras Pastioras. Juos iš Rumunijos išvežė todėl, kad Rumunija buvo fašistinė šalis.

Knyga panaši į visas kitas apie koncentracijos stovyklas parašytas knygas. Šoje knygoje galima pastebėti itin didelį dėmesį skiriamą alkiui ir maistui. Neveltui knygos pavadinimas anglų kalba - The Hunger Angel.

Knyga skaitoma lengva, nors tema-nuotaika tokia, sakyčiau, slegianti.

Alkis visados greta.

Kadangi jis greta, tai ateina kada tinkamas ir kaip tinkamas.

Priežastinis principas yra alkio angelo išmonė.

Jau kai jis ateina, tai stipriai ateina.

Aiškumas didis:

1 mostas lopeta = 1 gramas duonos (psl. 78)

8/10

Gera knyga. Lengvai skaitosi, puikiai tinkama paskaitinėti laisvalaikiu. Didelio įspūdžio nepaliko, bet buvo įdomi. Lyg ir paprastas paaugliškas romanas, tačiau kartu ir kažkuo išskirtinis. Galima pagirti rašytoją už...

Gera knyga. Lengvai skaitosi, puikiai tinkama paskaitinėti laisvalaikiu. Didelio įspūdžio nepaliko, bet buvo įdomi. Lyg ir paprastas paaugliškas romanas, tačiau kartu ir kažkuo išskirtinis. Galima pagirti rašytoją už originalų rašymo stilių, netipiškus veikėjus ir puikiai perteiktą 8-ojo dešimtmečio atmosferą.

7/10

Knyga, kurią rekomenduočiau perskaityti visiems, ypač šiomis dienomis. Legendinis Suomijos karvedys, prezidentas, atsidavęs šaliai nuo pirmų iki paskutinių dienų, pasakoja savo gyvenimo atsiminimus apie įvairius karus...

Knyga, kurią rekomenduočiau perskaityti visiems, ypač šiomis dienomis. Legendinis Suomijos karvedys, prezidentas, atsidavęs šaliai nuo pirmų iki paskutinių dienų, pasakoja savo gyvenimo atsiminimus apie įvairius karus (pradėjęs savo karjerą caro kariaunoje, vėliau maršalas vadovavo Suomijos kariams per I ir II Pasaulinius karus, Žiemos karą).

Protingas, išsilavinęs ir plataus požiūrio maršalas detaliai aprašo ne tik karų strategijas ir veiksmus, bet ir politinius užkulisius. Žinoma, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, man įdomiausia buvo santykiai su Rusija, šios šalies veiksmai. Turiu pastebėti, kad nieko naujo. Net Mannerheimo laikais Rusija buvo nelanksti ir neturėjo fantazijos. Dėl to ir pralaimėjo Žiemos karą Suomijai: 4 mln. gyventojų turėjusiai valstybei, neturėjusiai jokių sąjungininkų. Įdomūs maršalo pastebėjimai ir analizė, kodėl Rusija elgiasi vienaip ar kitaip, pastabos apie neišpildytus pažadus ir pasikeitusius planus. Nors įvykiai praėjusio šimtmečio, situacija nelabai pasikeitusi ir šiandien. Būtent dėl to rekomenduočiau knygą perskaityti kiekvienam, kad būtų dar aiškiau, ko galima laukti iš didžiosios kaimynės.

Besibaigiant II Pasauliniam karui, maršalas, einantis aštuntą dešimtį ir būdamas ne puikiausios sveikatos, sutiko tapti Suomijos prezidentu ir išvesti šalį iš karo. Ir jam pavyko. Įdomu, kad Mannerheimas apžvelgia ir Baltijos kaimynių situaciją ir neigiamai vertina, kad Lietuva kartu su kitomis sesėmis pasidavė Rusijos spaudimui be pasipriešinimo. Taigi jo patarimus būtų galima pritaikyti ir šiomis dienomis.

Pabaigai pacituosiu patarimą: "Noriu pasakyti būsimoms kartoms, kad nesantaika savose gretose smogia stipriau, negu užpuoliko kalavijas, o vidiniai nesutarimai plačiai atveria duris išoriniam priešui. Dviejuose pastaruosiuose karuose suomiai patys įrodė, kad vieninga tauta, tegul ji ir maža pagal skaičių, gali turėti didžiulę smogiamąją jėgą ir iškentėti pačius sunkiausius išmėginimus."