Rumunė Iana Matei, po Rumunijos 1989 gruodžio mėnesio neramumų šalyje, turėjusi pasitraukti į tolimąją ir nepažįstamąją Australiją, šioje šalyje atranda savąją "aš", įgyja psichologės išsilavinimą ir grįžta į...

Rumunė Iana Matei, po Rumunijos 1989 gruodžio mėnesio neramumų šalyje, turėjusi pasitraukti į tolimąją ir nepažįstamąją Australiją, šioje šalyje atranda savąją "aš", įgyja psichologės išsilavinimą ir grįžta į gimtąją Rumuniją, kad padėtų pabėgusioms nuo sutenerių prostitutėms. Iana įkuria asociaciją, kurioje pati darbuojasi beveik be atostogų ar poilsio dienų, atiduodama visą save kovai prieš prekybą žmonėmis. Iana drąsi, nepabūgstanti ir atsakinga, nes ji žino, jeigu ji nepadės, šioms jaunoms merginoms tikrai nieks nepadės, nes Rumunija, nors šiandien ir Europos sąjungos narė, bet vis dar skęstanti korupcijos liūne. Korupcijos mastai Rumunijoje gąsdina kitas Europos sąjungos šalis ir tai labai apsunkina teisėtą bendradarbiavimą nagrinėjant prekybos žmonėmis bei kitas tarptautines bylas.

"Rožių vanduo , vystyklų kvapas . Pasinaudok savo iliuzija .Kalbėk nerimtai. Ei , mergyte , detoksikacija.Aš savo vokietpalaikų dėžėje ,laikomas čia , savo rašalo pataisos namuose. Lyg ir badaujantis , ir išpurtęs ....

"Rožių vanduo , vystyklų kvapas . Pasinaudok savo iliuzija .Kalbėk nerimtai. Ei , mergyte , detoksikacija.Aš savo vokietpalaikų dėžėje ,laikomas čia , savo rašalo pataisos namuose. Lyg ir badaujantis , ir išpurtęs . Kiekvieną naktį pilnuose namuose pardavinėju savo vandens kūną. Išsiparduodu lovoje , tamsoje , išsiilgęs tavęs labiau nei 'Air Supply' daina. Lėlių kepsnys. Puikiai atlikta. Tavo pienas toks šiltas. Tavo pienas yra mano šūdas. Mano sudėjimas kaip mažo žmogaus . Aš bežadis . Aš bedantis. Trauki protą iš mano dantų. Mano motina dantukų fėja. Tu suteiki man gimimą , dantų protezus ir iltis. Myliu tave labiau nei dantukų fėją."
Kurto laiškas Courtney.

Prieš pora dienų , balandžio 5 dieną , minėjome 20-asias Kurto mirties metines . Kurto Cobaino. Nirvanos lyderio . Courtney vyro. Frances tėvo. Narkomano. Įkvėpėjo . Menininko. Nuostabaus žmogaus. Savižudžio. Muzikanto. Pakvaišusios sielos.

Nirvaną mes klausome , mes grojame , mes dainuojame , mes ja žavimės. Bet ką mes žinom apie Kurtą ? Apie žmogų , įkūrusį šią grupę ?

Kurtas Cobainas nusižudė 1994 metų , balančio penktają , Sietle . Dėl jo depresiško būdo , atvirų dainų tekstų ir patikrtų skausmų , mirtis visiems atrodė Cobainiškai. Visi jo artimieji to tikėjosi. Jis pats to tikėjosi . O gimė jis , 1967 metais , vasario 20 , Aberdyre , Vašingtone. Tai - tik keletas sausų faktų. Biografiją aprašyti sunku. Kartu turi kalbėti ir apie žmogų ir apie knygą. O knyga - nuostabi . Parašyta , rodos , Kurto žodžiais. Kodėl 'Sunkiau nei dangus' ? Šį šūkį naudojo britanijoje , jį sugalvojo koncertų rengėjai , dėl sunkaus Nirvanos skambesio ir 300 svarų sveriančio Tado Doyle'o . Viena gražiausių jos vietų - Kurto ir Courtney meilė [laiškas įrašo viršuje] .Knygoje daug Kurto dienoraščių , laiškų [Kurtas rašė daug laiškų , daug daugiau nei išsiųsdavo] . Nerekomenduoju jos skaityt jums , paiki popkultūros pripumpuoti šuneliai. Rekomanduoju ją jums - senosios , tikrosios muzikos mėgėjai.

Kaip daugiavaikėje šeimoje turėtų jaustis jauniausioji atžala? Aš nežinau, bet jis tikriausiai būtų šiek tiek ignoruojamas, ypač jeigu jų amžiaus skirtumas kiek didesnis- juk daugelio giminaičių akyse jis liks šeimos...

Kaip daugiavaikėje šeimoje turėtų jaustis jauniausioji atžala? Aš nežinau, bet jis tikriausiai būtų šiek tiek ignoruojamas, ypač jeigu jų amžiaus skirtumas kiek didesnis- juk daugelio giminaičių akyse jis liks šeimos mažyliu net užaugęs, nedaug kas į jį žiūrės rimtai. Panašiai turėtų jaustis ir 2008 metais išleista Stephanie Mayer knyga "Sielonešė" (angliškai- The Host). Taip, žinau, jūs tikriausia esate girdėję apie "Saulėlydžio" sagą, jos filmus, Bellą Swan ar Edwardą Culleną. Bet S. Mayer viso to nepakako, todėl ji pagalvojo "kam man džiaugtis pasauline šlove ir daugybe uždirbtų pinigų, jeigu jų gali būti dar daugiau!" ir taip pasaulį išvydo 684 puslapių "stebukliukas", o paskui ir pagal jį sukurtas filmukas. Tiesa, knygai nepavyko išvengti savo "vyresniųjų sesių" vardu "Saulėlydžio" knygos įtakos- joms pareklamuoti knygoje skirtas visas puslapis. Knygos veiksmas (ypač pabaiga) smarkai ištęstas, atrodo, kad autorės tikslas buvo parašyti kuo daugiau. Rimtai, to, kas man iškart pasirodė kaip logiškas sprendimas, knygos veikėjai siekė kelis šimtus puslapių. Bet nesvarbu, pakalbėkime apie siužetą. Veiksmas vyksta ateityje (jei gerai supratau- netolimoje). Žemės planetą užpuolė ateiviai ir apsigyveno žmonių kūnuose, pradėjo juos valdyti, bet keli pavieniai žmonės išsigelbėjo ir tapo maištininkais. Melani- viena iš jų, tačiau merginą pagauna ir į ją įkūnija Klajoklę- vieną iš ateivių. Jos abi yra priverstos susivienyti ir surasti Džaredą (Melani vaikiną) ir Džeimį (jos broliuką), kurie taip pat turėjo išsigelbėti. O tada- stebuklas! Pasirodo, yra ir daugiau išsigelbėjusių žmonių, didelė jų dalis slepiasi slaptoje dykumos bazėje ir Melani su ateiviu savo galvoje skuba kuo greičiau juos surasti. Visko nepasakosiu, juk, galbūt, kada nors sugalvosite šią knygą perskaityti. Beje, atkreipkite dėmesį, kad siužete yra ir nedidelė "skylutė"- Žemė yra devintoji planeta, kur gyveno Klajoklė. Visur kitur ji susitvarkė kuo puikiausia, veikė kaip bejausmė užkariautoja, šventai tikėjo tuo, ką daro, bet atklydusi į žemės planetą staiga ima viskuo abejoti ir neįveikia paauglės proto, nes "jos jausmai buvo pernelyg stiprūs". Daugiau neradau prie ko prikibti, knyga tikrai gera, ypač jeigu jums patinka tokio stiliaus fantastika. Rekomenduoju visiems, kam įdomu sužinoti, ko verta S.Mayer kūryba, ypač jeigu jūsų nesužavėjo "Saulėlydis".

Puslapiai: 688

Leidykla: Alma littera

Išleista: 2008 m.,

Vertėjas: Rita kaminskaitė

Mano vertinimas- 8,5/10

Didelę klaidą padariau, kad prieš perskaitydama knygą peržiūrėjau filmą. Kita vertus galbūt, nebūčiau nė sužinojus apie šią knygą, jei nebūčiau pažiūrėjus filmo.

Kodėl klaida? Nes skaitant filmą visus veikėjus...

Didelę klaidą padariau, kad prieš perskaitydama knygą peržiūrėjau filmą. Kita vertus galbūt, nebūčiau nė sužinojus apie šią knygą, jei nebūčiau pažiūrėjus filmo.

Kodėl klaida? Nes skaitant filmą visus veikėjus įsivaizdavau taip, kaip pateikė režisierius, t.y. skaitant apie Getsbį priešais savo akis mačiau L.Dicaprio ir t.t. Ir šiaip intrigos neliko, nes galima sakyti beveik viskas buvo parodyta filme. Aišku, kas nustebino, tai aprašymai ir pabaiga, kurios nerodė :)


Toks mažas patarimas sau ir kitiems: perskaitykite knygą, o tada žiūrėkite filmą, o ne atvirkščiai :)

Dar vienas geras detektyvas parašytas Darjos Doncovos. Knygos pagrindinė herojė Tania apkūni moteriškė, neturinti darbo, našlė, kurios geriausia draugė yra anyta.Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną išėjusi į gatvę...

Dar vienas geras detektyvas parašytas Darjos Doncovos. Knygos pagrindinė herojė Tania apkūni moteriškė, neturinti darbo, našlė, kurios geriausia draugė yra anyta.Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną išėjusi į gatvę po nesėkmingo darbo pokalbio, padeda atsikelti automobilio patrenktam senukui. Kaip sakoma, už gerus darbus visad atlyginama, matyt Tanios geri darbai taip pat neliko nepastebėti. Senukas nelaimėlei pasiūlo darbą ir ne bet kokį. Sutikusi pagelbėti privačiam detektyvui, Tania įsipainioja į virtinę įvairiausių nuotykių. Jai akis į akį tenka susidurti su žmogžudystėm, bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, kurti visokiausias istorijas ir bėgti... nuo karvės

Istorija tikrai įdomi, įtraukia savo paprastumu, gyvenimiškom situacijom ir įprasta buitimi. Netrūksta nei įtampos, nei juokingų situacijų. Šįkart tarp įvairiausių intrigų buvo įpinta meilės istorija, kuri suteikė dar daugiau gerų emocijų.

Pradėjau skaityti Hario Poterio seriją jau matęs keletą pirmų jo filmų, girdėjęs įvairių žmonių atsiliepimų, pasakojimų. Taigi skaičiau knygą visai kitaip nei ją skaitytų žmogus 2000 metais, kada ir pasirodė pirmasis...

Pradėjau skaityti Hario Poterio seriją jau matęs keletą pirmų jo filmų, girdėjęs įvairių žmonių atsiliepimų, pasakojimų. Taigi skaičiau knygą visai kitaip nei ją skaitytų žmogus 2000 metais, kada ir pasirodė pirmasis lietuviškas leidimas. Nors pagrindinius įvykius prisiminiau blankiai, tačiau mintyse vis iškildavo vaizdai iš pirmojo filmo. Nepasakyčiau, kad tai trukdė. Filmas, mano nuomone, tikrai pavykęs. Tad jis puikiai papildo knygą.



Puiku, kad kiekviena karta turi bent vieną mitą ar pasaką, kuria žavisi ir tiki - tai pats geriausias kada nors sukurtas literatūros kūrinys! Nors aš tokiu linkęs vadinti "Žiedų valdovą", tačiau pripažįstu, jog ne jis, o būtent "Haris Poteris" parašytas man augant ir kuriantis savąjį pasaulėvaizdį ("Žiedų valdovas" išleistas maždaug 40 metų anksčiau nei "Haris Poteris"). Tai puiki įtraukianti istorija apie berniuką-burtininką, kuris gyvena dviejuose pasauliuose - žmonių ir burtininkų. Tad žiūrint psichologiškai, tai ir atspindi daugumos mūsų tikėjimą, jog yra kitas pasaulis, atspindi skirtumą tarp realybės ir vaizduotės jausmo. O pasirodo, kad ir stebuklingame burtininkų pasaulyje egzistuoja tie patys dėsniai - mokiniai lanko mokyklą ir kala sau į galvą aibę senų dulkėtų knygų, iš ko jiems ateityje prireiks turbūt tik mažos dalelės.



Puiku, kad šioje knygoje naujai atgyja senos mitologinės būtybės - troliai, vienaragiai, kentaurai. Na o knygos centre jau nebe senovės graikų, bet Viduramžių pasaulio simbolis - alchemikų ieškotas išmintes akmuo, galintis bet kokį metalą paversti auksu, gyvybės eliksyras, leidžiantis žmogui gyventi amžinai.



Senieji simboliai įsikūnija šiuolaikinėje vaikų ir suaugėlių pasakoje "Haris Poteris ir išminties akmuo". Turbūt neverta ir sakyti, vertinu šią knygą aukščiausiu balu! Galbūt nesu iki galo objektyvus, vertinu šališkai. Nors ir nesakau, kad įsimylėjau šią knygą ir negaliu be jos gyventi, tačiau ją perskaitęs įsitikinau, kad tai neeilinės fantazijos ir humoro prieskoniais paskanintas literatūros kūrinys, kuris pranoko mano lūkesčius.

Kiekvienoje moteryje slypi galinga jėga, pasižyminti tobulais instinktais, kurybos aistra ir nesenstančia išmintimi. Tai - Laukinė Moteris, instinktyviosios moterų prigimties įsikūnijimas.

Skaitant šią knygą stebėjausi ir...

Kiekvienoje moteryje slypi galinga jėga, pasižyminti tobulais instinktais, kurybos aistra ir nesenstančia išmintimi. Tai - Laukinė Moteris, instinktyviosios moterų prigimties įsikūnijimas.

Skaitant šią knygą stebėjausi ir žavėjausi, kaip per archetipinę prizmę yra pateikiama Moteris. Kaip senovės mitai ir pasakos, kuios buvo sekamos vaikystėje ir kaip jos buvo suprantamos tuo laiku, kaip iš tikrųjų jos turi būti suprantamos. Autorė perteikia ne tik pasakos moralą, kuris būdingas daugumai pasakų, bet ir tai, kas slypi tarp eilučių, kokį vaidmenį iš pažiūros atlieka nekalta mergelė (pasakos veikėja) ir koks jos vidinis ryšys su Laukine Moterimi. Autorė per pasakų motyvus, einančius iš kartos į kartą atskleidžia Laukinės Moters paveikslą. Skaitydama suvokiau kiekviena moteris savyje turi vidinę Laukinę Moterį. Ta Laukinė Moteris gali snausti, bet kiekviena moteris sugeba ją pažadinti kai tam ateina laikas. Skaitydama knygą linkčiojau ir pritariau autorei, kuri pateikė gilias įžvalgas apie archetipinę moterį ir jos įvaizdį šiuolaikiniame pasaulyje. Tiek senovėje, tiek šiuolaikiniame pasaulyje moterimi būti reikia ne tik daug jėgų, kantrybės ir ryžto, bet reikia ir kai ko daugiau, reikia mokėti išsaugoti savo dvasios odą, bei neprarasti moteriško instinkto, kuris yra moters gyvenimo vedlys.

Šią knygą skaitysiu dar ne kartą. Rekomenduoju visoms, kurios nori suprasti Laukinę moterį ir ją atrasti savyje.

Tuk tuk Indija. Atrodo lyg nieko negalėčiau daugiau pridėti. Ši knyga mane įtraukė nuo pat pradžių. Indija ne mano šalis, bet labai norėjau sužinoti apie ją. Vienas didžiausių šios knygos pliusų tai, kad Martynas...

Tuk tuk Indija. Atrodo lyg nieko negalėčiau daugiau pridėti. Ši knyga mane įtraukė nuo pat pradžių. Indija ne mano šalis, bet labai norėjau sužinoti apie ją. Vienas didžiausių šios knygos pliusų tai, kad Martynas Starkus parašė ją labai lengvai. Kaip suprasti lengvai? Na tiesiog puslapiai tirpo. Ką tik pradėjai skaityt, o perskaitei jau nemažai , net to pajutai.

Ši knyga man padėjo susipažinti su Indijos vidumi gal dėl to pavadinimas "Tuk tuk Indija"? Juk ši knyga įleido mus į Indija padėjo pasibelsti į ją ir sužinoti ko nežinojome. Man keista buvo skaityti knygą su paveiksliukais labai keistas jausmas. Žinoma juk čia apie kelione, apie šalį tik tiesiog aš nepratusi, gal tai pridėjo dar vieną didelį pliusą. O dėl pačių nuotraukų džiaugiuosi, kad jos nebuvo tobulos, nebuvo vien tik gražioji, tobuloji Indijos pusė.

Pabaigai, jei manote kad ši knyga galė padėti apsispręsti ar vykti į Indiją , ar nevykti, tai jūs labai klystate. Nes juk viskas gali būti pasikeitę. Juk pats Starkus pasakojo, kad negalima pasikliauti 2 ar 3 metų informacija, nes pavyzdžiui to viešbučio gali jau neberasti. Siūlau šią knygą perskaityti visiems kurie mėgsta keliauti, ar tiesiog mėgstą Aziją.

"Tarp pilkų debesų" perskaityti pasiūlė draugė. Niekada per daug nesidomėjau lietuvių termtimi, nes tai daugiausiai dokumentika arba autobiografija, kas man ne prie širdies. Šis romanas parašytas amerikos lietuvės, remiantis...

"Tarp pilkų debesų" perskaityti pasiūlė draugė. Niekada per daug nesidomėjau lietuvių termtimi, nes tai daugiausiai dokumentika arba autobiografija, kas man ne prie širdies. Šis romanas parašytas amerikos lietuvės, remiantis žmonių atsiminimais. Knyga sukomplektuota taip, kad skaitytojui neatsibostų - trumpi skyriai, aiškus pasakojimas, jokio papildomo galvojimo, tik lengvas skaitymas. Romanas atskleidžia lietuvių išgyvenimus trėmimo metais. Pagrindinė veikėja, kurios lūpomis pasakojama istorija,- 15-metė Lina Vlikaitė, profesoriaus duktė, kilusi iš inteligentų šeimos, turinti jaunesnįjį brolį ir be galo mėgstanti piešti. Vieną naktį, kai į namus isiveržia pareigūnai, Lina supranta, kodėl mama pastaruoju metu į savo paltą vis užsiuvinėjo brangius daiktus - papuošalus, sidabrinius stalo serviravimo įrankius, dokumentus. Lina su mama ir broliu buvo įgrūsti į sunkvežimį su dar keliolika tokio pat likimo žmonėmis - mokytojais, profesiriais, medikais, kitais išsilavinusiais žmonėmis. Knygoje netrūksta žiaurumo - tiesiai iš ligoninės į tą patį sunkvežimį buvo atvesta gimdyvė su naujagymiu, kruvinais marškiniais, nesiorientuojanti aplinkoje. Jos vaikelis mirė po keletos dienų traukinio vagone, kuriame visi buvo vežami į Sibirą, o moteris išprotėjo ir buvo nušauta. Kai pagalvoji kad viskas vyko iš tiesų - pašiurpsta oda.. Linos tėvas, kuris jau pradžioje buvo atskirtas nuo šeimos, mirė kalėjime, motina mirė lageryje. Po daugelio metų, jau ištūkusi iš viso to siaubo, Lina užrašė visą šią istorija.

Knygą vertinčiau 8/10

Istorija pasakoja apie Quentin'ą Jacobsen, kuris nuo mažens buvo įsimylėjęs merginą, su kuria užaugo kaiminystėje. Jis visada Margo Roth Spiegelman žavėjosi iš toli, kol vieną naktį ją sutiko prie savo kambario lango,...

Istorija pasakoja apie Quentin'ą Jacobsen, kuris nuo mažens buvo įsimylėjęs merginą, su kuria užaugo kaiminystėje. Jis visada Margo Roth Spiegelman žavėjosi iš toli, kol vieną naktį ją sutiko prie savo kambario lango, prašančią padėti įgyvendinti sumanų planą, kaip atkeršyti savo neištikimam vaikinui ir keliems bendraklasiams. Quentin'as, kuris visada bijojo rizikos, padvejojęs apsisprendžia ir sutinka Margo padėti. Po ilgos nakties ir iškrėtstų šunybių, vaikinas džiaugiasi užmezgęs ryšį su savo sena simpatija ir tikisi ją ryte sutikti mokykloje, tačiau mergina keistu tonu atsisveikina ir pamokose nepasirodo.

Paaiškėja, kad Margo, jau ne pirmą kartą pabėgo iš namų. Jos tėvai, užuot liūdėję, nusprendžia pakeisti savo namo durų spyną, kad dukra negalėtų sugrįžti. Quentin'as sužino, kad Margo pabėgdama visada palieka gudrių užuominų kaip ją surasti, todėl ima ieškoti paliktų ženklų pats. Pasirodo, šį kartą kelios užuominos yra skirtos būtent jam. Padedamas savo geriausių draugų, vaikinas leidžiasi į paieškas.

Knyga man priminė prieš tai skaitytą John Green 'Aliaskos beieškant' - vėl paaugliai, vėl draugai, vėl pirma meilė, vėl bandymas suprasti paslaptingą merginą. Nepaisant to, skaityti buvo tikrai linksma, knyga kupina šmaikščių vietų ir gana lengvai skaitosi. Taip pat, buvo įdomu išsiaiškinti, kas tie popieriniai miestai (Paper Towns) ir kad jie išties egzistuoja. Tik istorijos pabaiga mane kiek suerzino bei nuvylė... Bet gi ir gyvenime ne visos situacijos baigiasi taip, kaip norėtume. :)


Ištrauka mane prajuokinusi:

'In sixth grade, a bunch of kids including Margo and Chuck and me were forced by our parents to take ballroom dancing lessons at the Crown School of Humiliation, Degradation, and Dance. And how it worked was the boys would stand on one side and the girls would stand on the other and then when the teacher told us to, the boys would walk over to the girls and the boy would say, 'May i have this dance?' and the girl would say, 'You may'. Girls were not allowed to say no. But then one day - we were doing teh fox-trot - Chuck Parson convinced every single girl to say no to me. Not anyone else. Just me. So i walked across to Mary Beth Shortz and i said, 'May i have this dance?' and she said no. And then i asked another girl, and then another, and then Margo, who also said no, and then another, and then i started to cry.

The only thing worse than getting rejected at dance school is crying about getting rejected at dance school, and the only thing worse than that is going to dance teacher and saying through your tears, 'The girls are saying no to me and they're not supposedtuh'. So of course i went weeping to the teacher, and i spent the majority of middle school trying to live down that one embarrassing event.