Taip, susiklostė, kad teko perskaityti vaikišką knygą. Toks mielas vaikiško pasaulio nuoširdumas, klaidos ir bandymas išsiaiškinti, ką reiškia šis pasaulis, kas vyksta suaugusiųkų pasaulyje, kodėl jie kartais taip keistai...

Taip, susiklostė, kad teko perskaityti vaikišką knygą. Toks mielas vaikiško pasaulio nuoširdumas, klaidos ir bandymas išsiaiškinti, ką reiškia šis pasaulis, kas vyksta suaugusiųkų pasaulyje, kodėl jie kartais taip keistai elgiasi. Dar jis žavus tuo, kad jame fantazija persipina su realybe, įmanoma tai, kas atrodo nerealu.

Maža mergaitei atrodo, kad ji nelabai rūpi tėvams, nes jie abu pasinėrę į savo pasaulius. Žinoma, jie ją myli, bet ar supranta. Mergaitė mėgsta lankytis pas kaimynę, ten visada įdomu. Kaimynė leidžia jai padėti gaminti. Artėja Kalėdinės šventės ir mergaitė prieš jas peršąla bei suserga plaučių uždegimu, tai jai padeda atsakyti į klausimą, kas yra meilė bei pasiekti, kad tėvai galiausiai susituoktų patenkindami jos slaptą svajonę. Ir dar angelas sargas - vaikystėje jis ypač svarbus.

Smagu šią knygą pavartyti. Malonu būtų turėti tokią savo knygų lentynoje, bet ar verta, nes pusė knygos yra nuorodos į vietas, kur galima apsipirkti, pavalgyti, pernakvoti. Šaunu, jei planuoji keliauti į Paryžių arba...

Smagu šią knygą pavartyti. Malonu būtų turėti tokią savo knygų lentynoje, bet ar verta, nes pusė knygos yra nuorodos į vietas, kur galima apsipirkti, pavalgyti, pernakvoti. Šaunu, jei planuoji keliauti į Paryžių arba persikraustai ten gyventi. O šiai yra tikrai puikių patarimų apie tai, ką su kuo galima derinti, pavyzdžiui, perlus ar deimantus derinti prie džinsų. Tokie dalykai man asmeniškai labai artimi. Taip nemėgstu, visokių eilučių, rankinių derinimo su bateliais, žodžiu, nuobodžios klasikos, o paryžietiškas prabangos ir paprastumo kontrastas man atrodo labai mielas.

Vis dėlto knygos nepirkčiau, užtenka ją pavartyti pasiskolinus iš bibliotekos.

Psichologinis trileris. Neištikimybė ir gyvenimas nežinioje. Kaip mes, moterys, kurdamos šeimyninę laimę nepastebimai paaukojama savo karjerą ir ignoruojame vyro neištikimybės ženklus? Šiame galima rasti kelis moterų tipus:...

Psichologinis trileris. Neištikimybė ir gyvenimas nežinioje. Kaip mes, moterys, kurdamos šeimyninę laimę nepastebimai paaukojama savo karjerą ir ignoruojame vyro neištikimybės ženklus? Šiame galima rasti kelis moterų tipus: atviros, drąsios, sau nemeluojančios, stiprios moters, sekso objekto, silpnos, svetimus vyrus mielai viliojančios meilužės, tipiškos namų šeimininkės, kuri buvo pakankamai protinga, kad padarytų karjerą, bet viską paaukojo dėl šeimos. Ir vyras - "svajonių" vyras, kuris galiausiai yra tiesiog paprastas vyras, su savo silpnybėmis, galią ir valldžią demonstruojantis, mezgantis romanus ir neprisipažįstantis tol, kol į namus neįžengia policija ir žmona nepradeda ieškoti tiesos.

Įdomus psichologinis romanas, skirtas moterims, bet nepakenktų ir vyrams paskaityti. Papildomos intrigos suteikia detektyvinė gija.

Keista, keista, keista knyga ir jos pagrindinė veikėja. Tokia emocionali, kad net negali suprasti iš kur ta energija, religinga - dainuoja ir cituoja religines giesmes, čia įsimyli, čia pasibaisi dviejų vyrų ištivrkavimu,...

Keista, keista, keista knyga ir jos pagrindinė veikėja. Tokia emocionali, kad net negali suprasti iš kur ta energija, religinga - dainuoja ir cituoja religines giesmes, čia įsimyli, čia pasibaisi dviejų vyrų ištivrkavimu, nekalta, nenustygstanti vietoje, dora. Siužetas vystosi tokiu pat greičiu, kokiu pulsuoja pagrindinės veikėjos energija ir neprognazuojami poelgiai.

Puslapiai stori, šriftas didelis, todėl knygą gaima perskaityti per dieną ar dvi. Labiausiai sužavėję dalykai - stulbinantis realaus pasaulio nerealumas, pagrindinės veikėjos sielos grynumas bei greitai besivystantys įvykiai.

Liūdna knyga. Vyriška knyga. Moterys čia arba visiškai atsidavusios mylimosios, arba apsimetinėjančios, kad jausmai joms nerūpi meilužės. Pagrindinis veikėjas rašytojas įsimyli jauną strazdanotą raudonplaukę, tačiau...

Liūdna knyga. Vyriška knyga. Moterys čia arba visiškai atsidavusios mylimosios, arba apsimetinėjančios, kad jausmai joms nerūpi meilužės. Pagrindinis veikėjas rašytojas įsimyli jauną strazdanotą raudonplaukę, tačiau neskuba suartėti. Abu išlaiko atstumą gyvendami tame pačiame name, bet atskiruose butuose, tai leidžia išsaugoti romantiškus jausmus. Tačiau išaušta tokia diena, kai gyvenimas dviese atrodo toks logiškas ir ekonomiškai naudingas. Vis dėlto fizinis artumas kelia diskomfortą vyrui. Jis visada turėjo nuotykių su moterimis, prostitutėmis - tai jam buvo kaip savotiška profilaktika, santykų higiena. Tačiau apsigyvenus kartu siekis turėti paslaptingą, privatų gyvenimą tampa ypač aktualus ir jis susiranda meilužę, kur gali išsivaduoti iš kasdienės švelnios meilės rutinos. O moteris? Moteris gyvena savo gyvenimą, aukoja savo gyvenimą, kad būtų su mylimu vyru. O čia ir knygos liūdesys - neišsipildžiusio gyvenimo liūdesys.

Nu ką, sunkiausia by far iššūkio knyga. Užtrukau kokius 2 gerus mėnesius, musiau. 520 psl. rusų kalba. Ir ką sau galvojau, kai įrašiau ją skaityti? Nebuvo labai įdomi. Reikia dar geriau rusų mokėt, kad lengvai tą jumorą...

Nu ką, sunkiausia by far iššūkio knyga. Užtrukau kokius 2 gerus mėnesius, musiau. 520 psl. rusų kalba. Ir ką sau galvojau, kai įrašiau ją skaityti? Nebuvo labai įdomi. Reikia dar geriau rusų mokėt, kad lengvai tą jumorą pagaut. Daug sutrumpinimų, vietinio folkloro. Visokie "gossovetai", "glavbuxai" ir pan. Tai tuos visai pramokau. Tokios tėvų Rusijos teko paragaut toj knygoj. Kaip žmonės gyveno. Kaip kooperatyvinius butus gaudavo. Gal ir nieko. Bet apie vidury tikrai jau "lomkės" buvo, kad ką aš čia su savo laiku gyvenimo darau, kad tokiom knygom jį taip dosniai dovanoju :). Rekomenduočiau norintiems tobulinti rusų kalbą ir valią.

Bruno Ferrero - Auksinių žuvelių paslaptis - mažutė knygelė, pasakojanti apie paprastus dalykus, kuriuos žmonės linkę pamiršti ar nepastebėti. Joje paprastais pasakojimais atskleidžiamos gyvenimo tiesos. Trumpos istorijos...

Bruno Ferrero - Auksinių žuvelių paslaptis - mažutė knygelė, pasakojanti apie paprastus dalykus, kuriuos žmonės linkę pamiršti ar nepastebėti. Joje paprastais pasakojimais atskleidžiamos gyvenimo tiesos. Trumpos istorijos tinka įvairaus amžiaus skaitytojui, nes moko gerumo, pagalbos kitam ir tikėjimo Dievu.

Ian Mcewan - Atpirkimas - skaitydami knygą tikimės laimingos pabaigos. Nesvarbu ar tai būtų pasakojimas apie meilę ar autobiografija. Būtent į tai ir atsižvelgia šios istorijos kūrėjas. Šis romanas įdomus tuo, kad jame...

Ian Mcewan - Atpirkimas - skaitydami knygą tikimės laimingos pabaigos. Nesvarbu ar tai būtų pasakojimas apie meilę ar autobiografija. Būtent į tai ir atsižvelgia šios istorijos kūrėjas. Šis romanas įdomus tuo, kad jame pasakojama apie neteisingai apkaltintą jaunuolį, kuris yra priverstas išvykti kariauti į Prancūziją, nes vyksta II Pasaulinis karas. Kūriniu stengiamasi išpirkti kaltę dėl to, kas nebuvo padaryta, t.y. atsiprašyti ir prašyti atleidimo. Autorė gailisi, kad nenusprendė anksčiau atskleisti tiesą ir pavėlavo, nes nuo jos melagingo pareiškimo nukentėję žmonės jau yra žuvę. Kadangi realiame gyvenime pasakojimas neturėjo laimingos pabaigos, ji yra sukuriama šiame romane.

Henrik Fexeus - Nuostabus protas - tai viena iš šiuo metu populiarios knygų temos - savipagalbos knygos. Vis dėlto, skeptikams nereiktų iš karto nuvertinti "Nuostabaus proto". Knyga gera tuo, kad ją galima skaityti ir pastoviai,...

Henrik Fexeus - Nuostabus protas - tai viena iš šiuo metu populiarios knygų temos - savipagalbos knygos. Vis dėlto, skeptikams nereiktų iš karto nuvertinti "Nuostabaus proto". Knyga gera tuo, kad ją galima skaityti ir pastoviai, ir kartais. Kadangi knygoje yra daug skirsnių, galima skaityti vien dominančias temas, ir vis tiek suprasti apie ką vyksta kalba. Be to, joje gausu patarimų, praktinių užduočių ar testų, todėl galima skaityti ir bandyti vien juos. Aš perskaičiau visą knygą ir nenusivyliau. Autorius nežada stebuklų, kad perskaičius iškart pasikeis gyvenimas. Jis akcentuoja, kad be paties skaitytojo pastangų, nieko nebus pasiekta. Juk į kiekvieną siekį reikia įdėti darbo!

"Tada jį užplūsdavo ypatingas jausmas, tarsi sąmonė būtų atsiskyrusi nuo kūno, ir jis nebegalėdavo atskirti, kur baigiasi tikrovė ir prasideda pramanas." [41 psl.] Taip Tengo jaučiasi rašydamas savo romaną....

"Tada jį užplūsdavo ypatingas jausmas, tarsi sąmonė būtų atsiskyrusi nuo kūno, ir jis nebegalėdavo atskirti, kur baigiasi tikrovė ir prasideda pramanas." [41 psl.] Taip Tengo jaučiasi rašydamas savo romaną. Įdomu, gal kartais taip jaučiasi ir pats Haruki Murakami? Nes skaitytojai tikrai taip pasijaučia, kai įsitraukia į jo knygas, jo sukurtus pasaulius.

Trečioji Haruki Murakami trilogijos "1Q84" dalis įneša šiek tiek pokyčių į pasakojimo stilių. Iki jos įvykiai buvo pateikiami Aomamės ir Tengo akimis. Dabar atsiranda trečias požiūris į įvykius - Ušikavos. Ušikava nėra pats maloniausias tipas ir tikrai neužsiima geriausiais darbeliais. Ir šis trečias požiūris daro knygą labai dinamišką.

Aomamė ir Tengo vis artėja vienas prie kito, atrodo, kad jau tuoj tuoj jie susitiks, bet vis prasilenkia. Tačiau jiems ant kulnų mina ir smalsusis, vietoje nenustygstantis Ušikava. Kas ras Amomamę pirmasis? Jos mylimasis Tengo ar Sakigake nusamdytas seklys Ušikava?

Tai buvo tikrai įdomi trilogijos pabaiga. Ir nors permetus akimis turinį buvo galima nuspėti jos baigtį, bet iki pat pabaigos turėjau jaudintis, ar mano pamėgtiems veikėjams pasiseks.

Pabaigai pasidalinsiu citata, kuri mane prajuokino taip, kad juokiausi net balsu, pabandžiusi įsivaizduoti tokį vaizdą (Tengo susitinka su savo leidėju Komacu): "Įprastiniai jo apdarai. Visi kokybiški, skoningi ir gerokai nudėvėti. Jis atrodė suaugęs su tais drabužiais. Tengo nėra regėjęs Komacu, vilkinčio iš pažiūros naujais drabužiais. Gal nusipirkęs naujų Komacu su jais miega ar vartosi ant grindų. Gal keliskart išskalbia ir pavėsyje išdžiovina. O paskui, kai drabužiai pakankamai apsitrina ir pablunka, pasirodo su jais žmonėms. Nutaisęs žmogaus, neva niekada gyvenime nesirūpinančio kažkokiais rūbais, miną." [205 psl.]