Pagal šią knygą pastatytas filmas "Dingusi" (2014 metais), kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ben Affleck ir Rosamund Pike. Išreklamuoti ir išgirti - knyga ir filmas - tad nusprendžiau pradėti nuo knygos.

Penktosios...

Pagal šią knygą pastatytas filmas "Dingusi" (2014 metais), kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ben Affleck ir Rosamund Pike. Išreklamuoti ir išgirti - knyga ir filmas - tad nusprendžiau pradėti nuo knygos.

Penktosios vestuvių metinės. Vakare vyras grįžta namo ir aptinka grumtynių pėdsakus, o žmona dingusi. Dingusioji yra populiarios knygų serijos apie Nuostabiąją Eimę prototipė, tad žiniasklaidos dėmesys didelis. Po truputį ima aiškėti faktai, kad sutuoktinių (Eimės ir Niko) gyvenimas toli gražu nebuvo tobulas. Vis labiau pradedamas įtarinėti vyras, kuris ir elgiasi keistai. Tačiau ar tikrai žmona tokia vargšė ir nuskriausta vyro, kaip rodo kai kurie įkalčiai ir pasakoja liudininkai?

Knygą jau perskaičiau, bet nemanau, jog susigundysiu filmu. Arba tiesiog dar ne dabar. Knygoje atsiskleidžiau vidiniai pagrindinių veikėjų, Niko ir Eimės, išgyvenimai ir mintys. Įdomūs veikėjai, tiesiog jie man nebuvo patrauklūs, neturėjau už ką "sirgti" ar pergyventi.

Skaitydama knygą pagaudavau save ją beskaitant kaip romaną. Taigi tekdavo sau priminti, kad tai yra tikra istorija, kad moterys ir merginos kai kur ne tik neturi teisės rodyti savo veido, mokytis skaityti bet ir išeiti į gatvę...

Skaitydama knygą pagaudavau save ją beskaitant kaip romaną. Taigi tekdavo sau priminti, kad tai yra tikra istorija, kad moterys ir merginos kai kur ne tik neturi teisės rodyti savo veido, mokytis skaityti bet ir išeiti į gatvę be artimo vyro palydos. Tokių vietų dar yra ir šiandien pasaulyje.



Skaičiau knygą, žavėjausi Malalos užsidegimu ir noru mokytis viską, netgi fiziką, net kai ji nesiseka. Taip pat neatsistebėjau jaunos pauglės drąsa pasipriešinti ginkluotiems talibams. Nuostau kad tokių žmonių yra. Tikra Pakistano Motina Teresė.



Nuoširdžiai tikiuosi, ir, tiesą sakant, tuo neabejoju, kad jaunos moters svajonė tapti politike ir grįžti į Pakistaną bei pakeisti jį, išsipildys.



Puiki knyga, kurią tikrai reikėtų perskaityti visiems. Ne tik parodo kitokį pasaulį, bet ir įkvepia siekti savo svajonės bei daryti gerus darbus.



Skaitydama verkiau. Dar labiau pasididžiavimo ir džiaugsmo ašaros rieda žiūrint Malalos kalbas youtube.

Baugu pripažinti, bet tai berods pirmasis mano skaitytas A. Dumas romanas. Atsižvelgiant į tai, ko tikėjausi iš šios knygos (sausa klasika, mėgstama tėvų, ne kitaip), buvau tikrai gana maloniai nustebinta.

A. Dumas...

Baugu pripažinti, bet tai berods pirmasis mano skaitytas A. Dumas romanas. Atsižvelgiant į tai, ko tikėjausi iš šios knygos (sausa klasika, mėgstama tėvų, ne kitaip), buvau tikrai gana maloniai nustebinta.

A. Dumas meistriškai aprašė ir išreiškė ne vien pagrindinius veikėjus, bet ir juos supančius, taip pat ir pagrindinio veiksmo link vedančius veikėjus. Tai įspudingas, dėmesį prikaustantis ir kartu nesudėtingas kūrinys. Dar niekad neskaičiau kūrinio, kurio pagrindinio veikėjo aistra būtų gėlės, kuriame gana paprastai aprašomos brutalios žūdynių scenos taip kontrastuotų su savotiškai idilišku viso romano pasakojimo tonu ir kuriame mane vis sustabdytų viena ar kita geniali mintis, verta pasižymėti.

Mano mėgstamiausia vieta - Rozos ir Kornelijaus, pagrindinių veikėjų, bendravimas ir įdomūs palyginimai su gėlėmis, kaip ir Kornelijaus pirminis svyravimas tarp to, kam prillauso jo širdis - juodajai tulpei ar Rozai.

"Mano nuostabioji drabužių spinta" yra stiliaus vadovas moterims. Bent jau taip teigiama ant knygos viršelio: "Daugiau nebeteks laužyti galvos dėl savo stiliaus, nestovėsite beviltiškai nuleidusi rankas prie drabužių...

"Mano nuostabioji drabužių spinta" yra stiliaus vadovas moterims. Bent jau taip teigiama ant knygos viršelio: "Daugiau nebeteks laužyti galvos dėl savo stiliaus, nestovėsite beviltiškai nuleidusi rankas prie drabužių spintos ir neapsiriksite pirkdamasi brangius batelius ar rankinę". Su tokiomis viltimis ir ėmiau šią knygą į rankas. Deja, ją perskaičius, mano galvos skausmai dėl drabužių spintos niekur nedingo.

Įsidėmėjau turbūt vieną vienintelį dalyką iš visos knygos: proporcijas. Manau, būtent jos yra kaltos, kad apsirengus kažkokį drabužį ir žiūrint į save veidrodyje galvojama, kad kažkas čia ne taip. Netinka ir viskas. Bet kas konkrečiai negerai, sunku pasakyti. Pasirodo, visą kūną reikia padalinti linijomis, tarp kurių atstumas yra lygus galvos aukščiui, ir būtent ties tomis linijomis drabužis turi pasibaigti. Tuomet bus išlaikytos proporcijos ir drabužis atrodys tinkamas.

Kartais knygą buvo visai įdomu skaityti, galima rasti įdomių sakinių. "Fizikiniu požiūriu juoda spalva neturėtų būti spalva" [27 psl.] - turbūt tik fizikams šis sakinys taip meiliai glosto širdį, o kitiems atrodo labai keistas. O toks sakinys gal net ir statistiką kremtančius matematikus išmuštų iš vėžių: "Dešimties procentų pirkėjų, kurie sudaro devyniasdešimt procentų apyvartos, viena iš dešimt rankinių nešiojama devyniasdešimt procentų laiko" [87 psl.].

Knygoje man buvo sudėtinga susigaudyti tarp "madinga" ir "stilinga" sąvokų, nes iš pradžių jas lyg ir atskiria, bet paskui tarsi ima vartoti kaip sinonimus. Dar labai jautėsi "brangių" daiktų prilyginimas "kokybiškiems". Gal dauguma atvejų tai ir yra tiesa, bet tai nėra taisyklė. Be to, labai peikiamas daiktų pirkimas per išpardavimus: tada jie yra pigūs, o pigūs - lygu - nekokybiški. Bet jeigu jie prieš tai buvo brangūs, o dabar išparduodami vien dėl to, kad tai praėjusio sezono prekė?

Paskaičiau, pabambėjau, kad su daug kuo nesutinku, ir toliau vadovaujuosi vien savo skoniu. Šiame stiliaus vadove man pritrūko gausesnių iliustracijų (kaip atrodo tos Birkenstock šlepetės? Ir kodėl reklamuojama konkreti firma?), nesenstančio požiūrio į stilių (rankinių formos pavyzdžiai tokie, kurių jau nelabai kur ir bepamatysi) ir jo atskyrimo nuo mados. Taip, knyga ne nauja, bet juk stilius turėtų būti amžinas, o ne laikinas kaip mada, todėl knyga apie jį irgi turėtų tokia būti.

Visai neseniai perskaičiau Frances Hodgson Burnett Paslaptingas sodas iš dalies dėl to, kad ši knyga buvo privalomų perskaityti knygų sąraše. Kai pradėjau skaityti pirmą skyrių į šią knygą žiurėjau skeptiškai, nes...

Visai neseniai perskaičiau Frances Hodgson Burnett Paslaptingas sodas iš dalies dėl to, kad ši knyga buvo privalomų perskaityti knygų sąraše. Kai pradėjau skaityti pirmą skyrių į šią knygą žiurėjau skeptiškai, nes prieš tai buvau skaičiusi kitas šios autorės knygas ir, deja, ne visomis likau patenkinta. Tačiau Paslaptingas sodas pasirodė esanti nuostabi ir labai vertinga knyga! Labai tinka ją skaityti šiltais vasaros vakarais (turbūt dėl to, jog knygos turinys asocijuojasi su vasara ir augmenija). Pagrindinė veikėja Merė Lenoks, visą savo gyvenimėlį buvusi nemaloni ir bjauri, ėmusi prižiūrėti jau 10 metų apleistą sodą tampa daug geresnis ir malonesnis žmogutis knygos pabaigoje. Ji išmoko mylėti visa kas gyva, kad ir mažesnius bei silpnesnius už tave, kad ir bjauraus charakterio žmones, nes ir jie nori būti mylimi. Manau tai ir yra pagrindinė knygos mintis.

Ir nors ji parašyta gan seniai, skaitosi lengvai, tarsi būtų parašyta dar 21 a. Žinoma, neneigsiu, buvo vietelių už kurių akys užkliūdavo, tačiau viską sumetus knyga išlieka tokia pat nuostabi. Šią knyga tikrai galiu įtraukti į mėgstamiausiųjų sąrašą.

Mano įvertinimas: 10/10

Beje, man rodos pagal šią knygą yra sukurtas filmas.

Na štai. Perskaičiau Jacqueline'os Wilson Vidurnaktį ir net nežinau ar ši knyga man patiko ar ne. Ji buvo tikrai įdomi, šmaikšti, lengvai skaitėsi (gal dėl to, kad skirta jaunesniems skaitytojams), bet pabaiga kažkodėl...

Na štai. Perskaičiau Jacqueline'os Wilson Vidurnaktį ir net nežinau ar ši knyga man patiko ar ne. Ji buvo tikrai įdomi, šmaikšti, lengvai skaitėsi (gal dėl to, kad skirta jaunesniems skaitytojams), bet pabaiga kažkodėl nuvylė. Man pasirodė, kad į jos rašymą autorė įdėjo per mažai darbo, o gal tiesiog norėjosi ilgesnės ir įspūdingesnės pabaigos. Bet tikriausiai man tik taip atrodo. Knygos pradžia mane tikrai apžavėjo, pajutau artumą pagrindinei veikėjai Violetai ir tikrai tikrai meluočiau sakydama kad knyga prasta. Jei būčiau perskaičiusi šią knygą jaunesnė, ji neabejotinai būtų patekusi į mano geriausių knygų sąrašą. Bet... ko gero ji man nepasirodė puiki dėl to, kad skaičiau geresnių. Tačiau man ji patiko, nes buvo vietų kur negalėjau sulaikyti savo šypsenos. Ir veikėjai buvo puikiai aprašyti, kiekvienas jų buvo labai skirtingi, tačiau visi tokie spalvingi ir įdomus. Todėl nesigailiu perskaičiusi šią knygą ir manau niekas ją perskaitęs nesigailėtų.

Mano įvertinimas: 7(8) /10

Huxley turbūt labiausiai žinomas dėl savo romano "Puikus naujas pasaulis", bet aš pažintį su jo kūryba pradedu nuo knygos "Beždžionė ir esmė".

Pradžioje trumpai pasakojama apie du kino pramonės darbuotojus, kurie randa...

Huxley turbūt labiausiai žinomas dėl savo romano "Puikus naujas pasaulis", bet aš pažintį su jo kūryba pradedu nuo knygos "Beždžionė ir esmė".

Pradžioje trumpai pasakojama apie du kino pramonės darbuotojus, kurie randa sunaikinti vežtą kino scenarijų. Po to neva perspausdinamas tas scenarijus. Jame vaizduojamas pasaulis po branduolinio karo. Grupė Naujosios Zelandijos (dėl savo nuošalumo ši šalis mažiau nukentėjo nuo karo) mokslininkų surengia ekspediciją į Ameriką. Sulaukėję vietiniai gyventojai pagrobia vieną botaniką ir toliau pasakojami jo nuotykiai.

Knyga lengvai skaitoma, nedidelės apimties. Pavaizduotas pasaulis labai patiko, bet visko buvo per mažai. Didžiąją knygos dalį užima vienos nakties, per kurią visi poruojasi ir vyksta "gryninimo apeigos", tai yra, žudomi apsigimę vaikai, aprašymas. Iki ir po to - viskas labai trumpai. Būtent tas trumpumas nuvylė. Bet Huxley skaitysiu toliau.

Išleido: Kitos knygos, 2011 m., 215 psl.

Knyga - T. S. Garpo gyvenimo istorija nuo skandalingo pradėjimo iki skandalingos prievartinės mirties. Pagimdė jį medicinos seselė asaeksuali feministė Dženė Fylds. Nenorėdama, kad jos palikuonis turėtų ir tėvą, pradėjo...

Knyga - T. S. Garpo gyvenimo istorija nuo skandalingo pradėjimo iki skandalingos prievartinės mirties. Pagimdė jį medicinos seselė asaeksuali feministė Dženė Fylds. Nenorėdama, kad jos palikuonis turėtų ir tėvą, pradėjo jį su komoje esančiu mirtinai apdegusiu lėktuvo kulkosvaidininku technikos seržantu Garpu. Iš čia ir mįslingi Garpo inicialai (T. S. - technikos seržantas). Garpą augina motina, ji jam parenka ir mokyklos imtynių būrelį. Be imtynių trenerio profesijos, Garpas dar tampa rašytoju. Tik parašo nedaug, nes vidutinio amžiaus nuo feministės kulkos. Garpą visą gyvenimą kamuoja baimės dėl savo vaikų saugumo; beje pagrįstai, nes vienas jo sūnus žūsta autokatastrofoje, sukeltoje paties Garpo, kitas netenka vienos akies. Romano siužetas tradicinis: šeimos gyvenimas, feminizmo kraštutinės apraiškos, erotinės scenos.

Buvau pasiryžusi perskaityti visas Hario Poterio dalis iš eilės. Po antrosios nusprendžiau, kad pratęsiu seriją kada nors vėliau, tačiau tam "vėliau" neateinant, nusprendžiau, kad nebeskaitysiu jo visai. Per gerą dešimtmetį...

Buvau pasiryžusi perskaityti visas Hario Poterio dalis iš eilės. Po antrosios nusprendžiau, kad pratęsiu seriją kada nors vėliau, tačiau tam "vėliau" neateinant, nusprendžiau, kad nebeskaitysiu jo visai. Per gerą dešimtmetį pasikeitė požiūris. Vaikystėje, paauglystėje labai patiko, dabar jau visai nebeįdomu.

Kilmingasis don Cheronimas de Askoitija ilgai nesusilaukia palikuonio. Pagaliau, gimus išsigimusiam pabaisai, jam sudaro šiltnamio sąlygas. Tam viename iš savo dvarų, Užkampyje, įkuria uždarą teritoriją, kurioje visi...

Kilmingasis don Cheronimas de Askoitija ilgai nesusilaukia palikuonio. Pagaliau, gimus išsigimusiam pabaisai, jam sudaro šiltnamio sąlygas. Tam viename iš savo dvarų, Užkampyje, įkuria uždarą teritoriją, kurioje visi patarnautojai yra įvairiausių fizinių trūkumų turintys neįgalieji. Užkampio medicinos punktui vadovauti pakviečiamas pasaulinio garso chirurgas Krisas Asula, irgi apsigimėlis Vienintelis Užkampio normalusis yra jo valdytojas Umbertas Penjalosa, knygos pasakotojas. Daktaras Asula aktyviai veikia nuolat tobulindamas apsigimėlius, keisdamas jų organus ir prigimtį. Valdytojas Umbertas, žinoma be jo noro, pamažu paverčiamas neužauga išsigimėliu. Tą pajutęs, jis pabėga iš Užkampio ir pasislepia moterų vienuolyne, irgi priklausančiame Askoitijoms, kaip šleivakojis kurčnebylis Muditas. Panašus likimas ištinka ir don Cheronimą, kuris įviliotas į Užkampį, tampa "išsigimėliu", nes tarp išsigimėlių yra vienintelis normalus, ir, paklusęs jų veikimo taisyklėms, tragiškai žūsta. Romane meistriškai aprašomi tragiški žmonių likimai, jame daug slegiančių vaizdų, žmogiškų santykių painiavos.