Ši Coben'o knyga šiek tiek skiriasi nuo jo visų kitų romanų, tačiau taip pat labai patiko, nes ji sugebėjo ne tik prikaustyti dėmesį nuo pirmų iki paskutinių knygos puslapių, bet ir romantiškai pasvajoti. Knygos siužetas...

Ši Coben'o knyga šiek tiek skiriasi nuo jo visų kitų romanų, tačiau taip pat labai patiko, nes ji sugebėjo ne tik prikaustyti dėmesį nuo pirmų iki paskutinių knygos puslapių, bet ir romantiškai pasvajoti. Knygos siužetas romantiškas, šiltas ir tikrai vertas dėmesio!

Knyga skaitėsi gana lengvai, nors ir pritrūko veiksmo, kulminacijos, tačiau buvo įdomu skaityti apklausų dialogus, kiekvienas apklaustasis pasakydavo vis kokią nors naują detalę ir nusikaltimo paveikslas po truputį pats imdavo...

Knyga skaitėsi gana lengvai, nors ir pritrūko veiksmo, kulminacijos, tačiau buvo įdomu skaityti apklausų dialogus, kiekvienas apklaustasis pasakydavo vis kokią nors naują detalę ir nusikaltimo paveikslas po truputį pats imdavo dėliotis.
Pritrūko pagrindinių herojų aprašymo, bet tai supratau tik perskaičius knygą (skaitant nelabai atkreipiau į tai dėmesį).
Nepatiko tai, kad nuspėti pabaigą buvo galima perskaičius kiek daugiau nei pusę knygos, bet pridedu dar vieną žvaigždutę už pačius paskutinius knygos puslapius, kurie paliko klaustuką ir daug spėliojimų.

Labai stipri istorija. Perskaičiau prieš porą dienų, bet vis negaliu atsigauti. Kyla kažkoks keistas noras vėl ją atsiversti, lyg vis tikėčiaus, jog dar ne viską perskaičiau. Gyvenu šioje istorijoje ir vis ką nors...

Labai stipri istorija. Perskaičiau prieš porą dienų, bet vis negaliu atsigauti. Kyla kažkoks keistas noras vėl ją atsiversti, lyg vis tikėčiaus, jog dar ne viską perskaičiau. Gyvenu šioje istorijoje ir vis ką nors prisimenu. Tai istorija apie meilę, ištikimybę, išdavystę, šeimą, prioritetus, sunkų laikmetį ir pasirinkimų pasekmes. Sunkiai nuspėjama įvykių eiga tik dar labiau įtraukė į pasakojimą.
Viskas prasideda nuo to, kaip vieniša senolė Alydė savo kieme randa Zarą. Pasakojimas vystosi peršokant iš vieno laikmečio į kitą, iš Estijos į Rusiją. Žavėjausi autorės sugebėjimu į tokį įtemptą pasakojimą įpinti paprasčiausių buities detalių, kurie liudija to meto Estijos ir apskritai to laikmečio, istoriją. Tarkim, kaip degtine šildydavosi kojas arba, kaip balindavo dantis anglimi, apie kojinaičių svarbą, kuri man pasirodė itin simboliška. Skaitant apie seseris Alydę ir Ingelę, jaučiau didžiulį svetimumą. Rodos, seserys būna artimesnės, nuoširdžiau kalbasi, dirba kartu. Tačiau čia atvirkščiai, rodos, lyg ne seserys, o konkurentės visose gyvenimo srityse. Ar meilė gali taip apakinti žmogų, jog jis ryžtųsi tokiai žiauriai išdavystei? Ar aplinkybės taip lengvai priverčia žmogų žudyti? Klausimai, į kuriuos nesugebu atsakyti. Laikotarpis buvo žiaurus, tokie pat žiaurūs buvo ir žmonės. Gyvenant laisvoje Lietuvoje, žinoma, lengva svarstyti šiuos klausimus, tačiau, kaip buvo iš tikrųjų, liudija tik pavienių žmonių atsiminimai. Taip ir čia. Kas žino, kaip tokiomis aplinkybėmis būčiau pasielgusi aš, ar kas kitas. "Valymas" ir šiurpinanti, ir priverčianti susimąstyti apie gyvenimą, knyga. Labai rekomenduoju.