Autorės žodis lengvas, neapkrautas smulkmenomis ir nereikalingomis viduramžių gyvenimo nuotrupomis, nors galėtume to tikėtis skaitydami apie pusės tūkstančio senumo įvykius – kiekviena šykšti smulkmena padėtų mums geriau...

Autorės žodis lengvas, neapkrautas smulkmenomis ir nereikalingomis viduramžių gyvenimo nuotrupomis, nors galėtume to tikėtis skaitydami apie pusės tūkstančio senumo įvykius – kiekviena šykšti smulkmena padėtų mums geriau suprasti aprašomą laikotarpį, tačiau čia svarbiausi gobelenai. Ir tik jiems skiriamas visas dėmesys: nuo siūlų dažymo, skirstymo iki jų tempimo ant staklių ir audimo smulkmenų.
Dama su vienaragiu ne pirmoji mano skaityta rašytojos knyga, tad galiu pastebėti, kad skaitant jos tekstus manęs neapleidžia mintis, jog tai, kas neparašyta žodžiais, galima jausti tarp eilučių. Šiuo atveju – justi Briuselio metų kaitą, virtuvės ir Prancūzijos gatvių kvapus, gobelenų raštą ir siūlų struktūrą; melancholiją ir liūdesį – kuriais autorė apsupo gobelenus. Su Tracy Chevalier man siejasi žodis saugumas, bet dar nenusprendžiau, tai gerai ar blogai?
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/search/label/Knygos

Įdomi knyga, gal būt aiškiausia iš visos Jurgos Ivanauskaitės kūrybos. Daug dalykų aprašoma, kurie buvo svarbūs ir pačiai autorei (na man taip atrodo, kiek esu skaičiusi jos interviu ir knygų...). Tik nežinau ar tikroviška...

Įdomi knyga, gal būt aiškiausia iš visos Jurgos Ivanauskaitės kūrybos. Daug dalykų aprašoma, kurie buvo svarbūs ir pačiai autorei (na man taip atrodo, kiek esu skaičiusi jos interviu ir knygų...). Tik nežinau ar tikroviška aprašyta istorija, ar galima dar surasti kasdienybėje tokių moterų, kaip Monika, ji tarsi sudurstyta iš simbolių...