Yay, pradėjau pagaliau krimsti savo Knygų iššūkio knygas! Per daug nesirinkdama, pirmąją pasiėmiau skaityti Skerdyklą. Jau seniai norėjau perskaityti ką nors Vonneguto, nes atėjo tas amžius, kai norisi užpildyti savo...

Yay, pradėjau pagaliau krimsti savo Knygų iššūkio knygas! Per daug nesirinkdama, pirmąją pasiėmiau skaityti Skerdyklą. Jau seniai norėjau perskaityti ką nors Vonneguto, nes atėjo tas amžius, kai norisi užpildyti savo neišmanymo spragas.. :)







"Skerdykloje" pasakojama apie Bilį Piligrimą, kuris slydinėja po laiką. Atsiduria tai 1944-uosiuose, tai 1968-uosiuose, tai savo vaikystėje, tai tolimoje planetoje Tralfamadorijoje.. Taip slydinėdamas po laiką Bilis vėl ir vėl išgyvena Drezdeno bombardavimą, kurį jam teko patirti karo metais. Patekęs į lėktuvo katastrofą, susižaloja smegenis, yra pagrobiamas tralfamadorų, o jų planetoje gyvena po stikliniu gaubtu zoologijos sode, kartu su porno žvaigžde. Nieko nepadarysi.







Kaip žinote, aš iš planetos, kurios gyventojai nuo neatmenamų laikų beprasmiškai žudo vieni kitus. Aš pats savo akimis mačiau lavonėlius mokinukių, kurias gyvas išvirė vandens bokšte mano paties tėvynainiai, didžiuodamiesi, kad kovoja prieš blogį. Ir aš pasišviesdavau lagery žvakėmis, nulietomis iš riebalų žmonių, kuriuos nužudė tų išvirtų mergaičių broliai ir tėvai. Visatoje tikriausiai nėra didesnių pabaisų už žemiečius! Jei kitoms planetoms pavojus iš Žemės kol kas negresia, tai netrukus grės.







Jau nuo pat pradžių knyga pasirodė keistoka, bet kaip ten bebūtų, skaitėsi labai lengvai. Tas keistumas ir užkabino, įsimylėjau Vonneguto rašymo stilių (ar ir kitose knygose jis rašo taip pat?). Juodasis humoras, satyra, fantastika ir faktai - puikus derinys. Gaunasi štai toks absurdo kūrinys, kurį galėtum perskaityti vienu prisėdimu. Skaitydama knygą visą laiką slapta didžiavausi Biliu. O dėl to, kad nors senatvėje jo dukra laikė jį visišku kvailiu, Bilis vis tiek nepasidavė ir bandė žmonėms pasakoti apie savo keliones laiku ir Tralfamadoriją. Na, gerai, ne tik dukra apie jį taip manė. Bet jau nuo pat jaunystės, kai teko pabuvoti kare, Bilis buvo pastumdėlis ir ne itin mėgstamas. Ir vis tiek sugebėjo neatsižadėti savęs.



Dar man visai patiko tas ateivių įmaišymas į istoriją. Žvelgdamas iš jų perspektyvos, autorius smagiai ir gana kandžiai pasišaipė iš visos žmonių padermės. Na, bet nieko baisiai neteisingo ir nepasakė. Kaip tik, sakyčiau, puikios įžvalgos..







Žemiečiai dideli mėgėjai viską aiškinti: kodėl šis įvykis sukomponuotas taip, o ne kitaip, kokiu būdu galima kokį nors įvykį išprovokuoti ar jo išvengti. <...> Laikas - tai laiko visuma. Jis nesikeičia. Nei jam užbėgsi už akių, nei jo paaiškinsi. Jis paprasčiausiai yra, ir viskas.







Ar knygą rekomenduočiau? Taip, tačiau ne bet kam. Ne visiems visgi gali būti priimtinas toks absurdo teatras. Bet tie, kas tokių dalykų nesibaido, galite drąsiai imti į rankas ir pasimėgauti :)

Knygą perskaičiau jau senokai, tik vis galvojau, ką galėčiau apie ją pasakyti. Turėjo susigulėti visos mintys.

Juokinga ji man nebuvo, nors liūdna irgi nepasirodė. Buvo labai smalsu ją perskaityti dėl to, kad...

Knygą perskaičiau jau senokai, tik vis galvojau, ką galėčiau apie ją pasakyti. Turėjo susigulėti visos mintys.

Juokinga ji man nebuvo, nors liūdna irgi nepasirodė. Buvo labai smalsu ją perskaityti dėl to, kad sužinojau, jog ji net buvo uždrausta skaityti mokiniams kažkurioj valstijoj JAV. Satyros knygoj - per akis. Šaipomasi iš visko. Suintrigavo, manau, skaitysiu ir kitas Voneguto knygas.

"Skerdykla Nr.5" arba "Vaikų kryžiaus žygis" - knyga, kuria prasidėjo manasis knygų iššūkis. O knyga tikrai verta dėmesio. Džiaugiuosiu ją perskaičiusi.

Taigi... Pagrindinis veikėjas - Bilis Piligrimas - keistos išvaizdos...

"Skerdykla Nr.5" arba "Vaikų kryžiaus žygis" - knyga, kuria prasidėjo manasis knygų iššūkis. O knyga tikrai verta dėmesio. Džiaugiuosiu ją perskaičiusi.

Taigi... Pagrindinis veikėjas - Bilis Piligrimas - keistos išvaizdos ir dar keistesnio likimo savininkas, būdamas visai dar vaikas nubloškiamas į karą. Tiesa, kariauti jam sekasi nelabai kaip, jis toks mandagus, kad apšaudomas leidžia šauliui pasitaisyti, vilki tokius apdarus, kad esąs labiau panašus į nupezusį garnį nei į amerikiečių pėstininką. Dėl savo keistumo Piligrimas tikrai nebuvo visų mėgstamiausia persona. Gerai, kad Bilis gali slidinėti laiku. Juk ir karas neatrodo toks baisus, kai vieną akimirką sėdi šaldiklyje ir klausaisi viską naikinančių bombų garsų, o kitą - užsiiminėji seksu su porno žvaigžde ir dar ne bet kur, o kitos planetos zoologijos sode. Taip ir bėga visas Bilio gyvenimas, vieną akimirką karas, o kitą jau medaus mėnesio naktis, vieną akimirką jis šūdkretys traukinyje, gabenančiame į karo belaisvių stovyklą, o kitą jau visų gerbiamas optometrininkas. Ar Bilis Piligrimas iš tiesų turi unikalų gebėjimą slidinėti laiku? Ar tai tik lakios vaizduotės padarinys? Norint sužinoti, knygą teks perskaityti iki paskutinių puslapių. Nieko nepadarysi.