Šia perskaityta dalį norėčiau įvardinti tik tai „trukt už vadžių, vėl nuo pradžių”. Tokia stora knyga ir vis apie ta pati. Nusivylimas, skausmas, pyktis, išdavystės. Žinoma skaitėsi tikrai gerai, bet jau labai daug...

Šia perskaityta dalį norėčiau įvardinti tik tai „trukt už vadžių, vėl nuo pradžių”. Tokia stora knyga ir vis apie ta pati. Nusivylimas, skausmas, pyktis, išdavystės. Žinoma skaitėsi tikrai gerai, bet jau labai daug melancholijos.

Knyga nepatiko. Kaip ir tikėjausi daug, o beveik nieko negavau. Kadangi tai ne romanas, tai trūko kai kur išplėtojimo, daugiau informacijos. Papildomai pridėti kiti apsakymai irgi tokie man keisti pasirodė. Gal tik paskutinis apie...

Knyga nepatiko. Kaip ir tikėjausi daug, o beveik nieko negavau. Kadangi tai ne romanas, tai trūko kai kur išplėtojimo, daugiau informacijos. Papildomai pridėti kiti apsakymai irgi tokie man keisti pasirodė. Gal tik paskutinis apie prisiminimus kaip ir netrikdė, nes tiesiog aprašyti tam tikri žmogaus vaikystės prisiminimai.

"Knygos - brangesnis daiktas negu pinigas. Knygų pardavėjai niekada neužmiršta, kad knygos padeda keistis pačiam, keisti pasaulį ir versti iš sostų tironus. Knygos ponui Perdiu buvo ne tik pasakojimai už tam tikrą kainą ir...

"Knygos - brangesnis daiktas negu pinigas. Knygų pardavėjai niekada neužmiršta, kad knygos padeda keistis pačiam, keisti pasaulį ir versti iš sostų tironus. Knygos ponui Perdiu buvo ne tik pasakojimai už tam tikrą kainą ir pirmi vaistai sielai. Knygos - tai laisvė popieriniais sparnais,"

Labai gražūs ir teisingi žodžiai. Atitinkantys būtent mano mintis apie knygas ir jų tiekiamą naudą žmogui. Taigi po kelių fantastikos kūrinių atėjo laikas lengvesniam kūriniui - realistinei dramai.

Knyga pasakoja apie Žaną Perdiu. Jis - knygyno - literatūrinės vaistinės savininkas ir vienintelis darbuotojas. Jis yra vienišas, nors visada prisimena savo seną meilę, kuri paliko jau prieš dvidešimt metų. Vieną dieną, jis sužinojęs apie ją svarbią naujieną leidžiasi jos ieškoti. Prie jo prisijungia jaunasis rašytojas Maksas, neseniai išleidęs savo pirmąjį romaną, kuris jau spėjo tapti bestseleriu. Dar nepaminėjau, kad jie išplaukia laivu, nes Žano knygynas yra ne kas kita, o laivas, kuris stovi prieplaukoje Senos upėje, bet taip pat yra tinkamas plaukioti. Taigi, jie dviese išplaukia iš romantiškojo Paryžiaus į Provansą ieškoti mylimosios.

Tai istorija ne tik apie meilę ir jos paieškas, bet ir apie draugystę. Draugais tampa ne tik Maksas su Žanu, bet keliaudami jie sutinka ir priima į savo laivą dar kitų nuostabių žmonių. Ir kaip jie susidraugauja, kaip diskutuoja apie knygas, žmones, jų pačių jausmus ir likimus...

Man ši knyga pirmiausia sužavėjo dėl požiūrio į knygas. Knygoje pasakojama, kad jos yra kaip vaistas nuo visų ligų ir kad galima atrasti kokia knyga kokiu metu yra tinkama kiekvienam. Ir dar pavadinimas - literatūrinė vaistinė. Tiesiog nuostabu, norėčiau, kad ir mes tokį laivą - knygyną turėtume prie Neries kranto.

Knygoje labai graži meilės istorija, nuostabūs atradimai, be galo šilti žmonės, jausmų perteikimas labai gyvas. Ir aplinka - Paryžius, Provansas, Prancūzija, jos kaimeliai. Galiausiai - vasara. Šaltą mūsų žiemą su tokia knyga gali nuostabiai persikelti į vasarą ir pakeliauti po nuostabias vietas. Mane tikrai sužavėjo ši knyga. Perskaičiau gana greitai, nes buvo lengva skaityti. Daug dialogų ir labai taiklių pamąstymų. Rekomenduoju, kam trūksta šilumos, meilės ir jaukumo. Ir žinoma tiems, kas be galo myli knygas ir atradimo džiaugsmą.