Knyga persiskaitė labai greitai, tikėjausi kažko daugiau turinio prasme, man pritrūko šiek tiek pabaigos. Mano nuomone yra tikrai daug geresnių šio žanro knygų. Kita vertus, šioje buvo pamokančių pasakojimų, gyvenimo...

Knyga persiskaitė labai greitai, tikėjausi kažko daugiau turinio prasme, man pritrūko šiek tiek pabaigos. Mano nuomone yra tikrai daug geresnių šio žanro knygų. Kita vertus, šioje buvo pamokančių pasakojimų, gyvenimo prasmės atradimų.

„Kol tikiu, kad žmonės gali mylėti taip pat kaip nekęsti, tol galiu gyventi.“

Šiaip nesu didelė tokio žanro, kaip trileris, gerbėja ar daug apie jį išmananti, pastaruoju metu vis dažniau į mano rankas patenka kažkas...

„Kol tikiu, kad žmonės gali mylėti taip pat kaip nekęsti, tol galiu gyventi.“

Šiaip nesu didelė tokio žanro, kaip trileris, gerbėja ar daug apie jį išmananti, pastaruoju metu vis dažniau į mano rankas patenka kažkas panašaus. Kaip tik ne taip seniai perskaityta „Mergina traukiny“ labai dailiai ir seseriškai susirišo su „Mano sesers kaulai“, tad apžvalgą ir pradėsiu nuo to, jog rekomenduoju šią knygą tiems, kuriems patiko „Mergina traukiny“, bent jau aš, sąsajų, bendrų taškų radau nemažai, o ir jausmus ir susimąstymus knygos palieka panašius.

Jau nieko nebenustebinsi pasakydamas ar susimąstęs apie tai, kad skaudžiausiai žeidžia tas, kuris švelniausias ir yra arčiausiai. Turbūt tai vienas skaudžiausių potyrių, kai įgelia tas, iš kurio mažiausiai to tikėjaisi. Arba, kaip citata, tarytum lipdukas, ant knygos viršelio primena: „Tas, kuriuo tu pasitiki, tau meluoja...“. Ši knyga būtent apie tai ir yra. Pagrindinė knygos herojė – Keitė, žymi karo žurnalistė, vis vykstanti į patį karo sūkurį – Siriją, kur patiria daugybę sukrėtimų. Negana to, jos motina visai neseniai mirė, ji nedalyvavo net laidotuvėse, ją paliko ilgametis meilužis, kuriam puoselėjo pačius šilčiausius jausmus, nepaisant to, jog ji nebuvo vienintelė moteris jo gyvenime, ji turi vienintelį artimą žmogų – seserį, tačiau, deja, ji paskendusi alkoholyje ir tokiu būdu bėga nuo realios savęs ir realaus ją supančio pasaulio. Vienintelis žmogus, kuris atrodo blaiviai mąstantis ir viską tvarkantis yra sesers vyras Polas. Jis ir atvyksta pasitikti Keitės, jai atvykus į gimtąjį Hern Bėjų, kuriame buvo taip seniai... Keitė apsistoja sename šeimos name, kuriame augo ir matė girtaująntį tėvą, kenčiančią motiną, kuriame tarytum vaidenasi praeities šešėliai. Tačiau vieną naktį Keitę išmuša iš vėžių vaizdelis senojo namo sode. Ji pamato ten mažą berniuką. Visi jai sako, kad joks mažas berniukas kaimynystėje negyvena ir jai, tikriausiai, kaip ir jos motinai, pasimaišė protas. Juk ji patyrė tiek siaubo, geria vaistus... Tačiau berniuką ji mato ar girdi vis dažniau... Kas jis? Ar tikrai jai pasimaišė protas, o gal kažkas kažką įnirtingai slepia?


Kaip ir minėjau įrašo pradžioje, man ši istorija priminė „Mergina traukiny“, nes vėlgi kartojasi alkoholikės moters vaizdelis, pasitikėjimą keliančio vyro, kažkokios narpliojamos paslapties šešėlis. Labiausiai, mano nuomone, šias istorijas jungia ta pati psichologinio smurto galia, kuri gali suluošinti gyvenimus, sugriauti šeimas. Nepasiant to, kad knygos baigtis man pradėjo aiškėti jau gal viduryje, vis tiek skaičiau toliau šią istoriją su didžiuliu malonumu ir kartais šiurpuliais, perbėgančiais nugarą. Skaitydama ne kartą susimąsčiau apie tai, ką tenka išgyventi karo žurnalistams. Rodos, kasdien nesusiduriame su šitą tema, tačiau paskaičius kažką tokio, aplanko toks pyktis, graudulys ir kartu pagarba tokiems drąsiems žmonėms. Nors pabaiga ir gali būt nuspėjama (na, bent jau dalinai, tai tikrai), autorės sugebėjimas sukurti ryškius herojų paveikslus, įtraukti į pasakojimą įdomių kabliukų ir, rodos, smulkmenų, viską atperka. Nors ir nesu trilerio žanro ekspėrtė, manau, kad ši istorija turi viską, ko tokiam žanrui ir reikia: didžiąją paslaptį, charakteringus herojus, probėgšmais meilės-nemeilės trupinių, praeities-dabarties sankirtą ir įdomią pabaigą. Rekomenduoju šią knygą dar ir dėl to, kad tai įdomus, įtraukiantis ir nebanalus skaitinys.

Keista knyga. Prasideda lengvai nuo padykusių vaikinų patarnaujančių bažnyčioje, rūkančių tėvų cigaretes ir besipešančių su bendraamžiais, bet kuo toliau, tuo labiau gilyn į mišką. Vienas herojus sujaukia vaikino...

Keista knyga. Prasideda lengvai nuo padykusių vaikinų patarnaujančių bažnyčioje, rūkančių tėvų cigaretes ir besipešančių su bendraamžiais, bet kuo toliau, tuo labiau gilyn į mišką. Vienas herojus sujaukia vaikino mintis ir visa likusi istorija plaukia lyg per sapną. Knygoje nemažai mistinių elementų, pamąstymų apie gėrį ir blogį, plėšymosi tarp sveiko proto ir beprotybės. Net nežinau, sunku kažkaip ją vertinti, tikriausiai reikia patiems perskaityti ir nuspręsti gera ji ar ne.

Sandra Brown neabejotinai turi talentą gerai suregzti siužetą ir išlaikyti įtampą iki knygos pabaigos, tačiau savo romanus kala pagal vienodą šabloną. Jei tai pirma Sandros Brown skaitoma knyga- skaitytojui turėtų palikti...

Sandra Brown neabejotinai turi talentą gerai suregzti siužetą ir išlaikyti įtampą iki knygos pabaigos, tačiau savo romanus kala pagal vienodą šabloną. Jei tai pirma Sandros Brown skaitoma knyga- skaitytojui turėtų palikti neišdildomą įspūdį, jeigu penkta ar šešta (taip, kaip man)- siužetas atrodys pakankamai vidutiniškas, lyg ir kažkur matytas, ne itin įtraukiantis.

Knygoje aptariama daug religinių elementų, tad reikėtų įsivertinti kiek tikima į Dievą 🙂 Nors galbūt, kaip tik ir siūlyčiau paimti į rankas ją tiems, kurie neturėtų ką pasakyti apie pastaruoju metu egzistuojantį savo...

Knygoje aptariama daug religinių elementų, tad reikėtų įsivertinti kiek tikima į Dievą 🙂 Nors galbūt, kaip tik ir siūlyčiau paimti į rankas ją tiems, kurie neturėtų ką pasakyti apie pastaruoju metu egzistuojantį savo santykį su Dievu.

Trečiame kūrinio skyriuje bandomas perteikti šiek tiek kitoks (nedualistinis) požiūris į tikėjimą, nei mes esame įpratę girdėti. Dievas tai ne kažkoks fizinis, išorėje egzistuojantis materialus kūrinys, o vidinė - emocinė būsena, kurią pajuntame atsisakę savo ego, savo dualumo. Kažkoks kosmosas! Dievas ir mus supantis pasaulis - tai nedaloma mūsų visuma. Pradėjus skirstyti tai, kas iš prigimties turi būti kartu, visuma miršta.

Duočiau 10 iš 10.

Na turiu pripažinti, kad labai patiko, tai pirma skaityta šios autorės knyga ir tikrai ketinu perskaityti daugiau jos kūrinių. Buvo sunku atsitraukti, puikiai išlaikyta įtampa ir intriga, daug dėmesio veikėjų vidiniams...

Na turiu pripažinti, kad labai patiko, tai pirma skaityta šios autorės knyga ir tikrai ketinu perskaityti daugiau jos kūrinių. Buvo sunku atsitraukti, puikiai išlaikyta įtampa ir intriga, daug dėmesio veikėjų vidiniams išgyvenimams.

Lengvai skaitoma, “jauki” knyga. Rodos atskleidžiama viskas, kas glūdi giliai pasąmonėje ir yra taip akivaizdu, tačiau nepastebima iki tol, kol kažkas nepasako ir neparodo pirštu. Kaip ir mini anotacijoje - knyga parašyta...

Lengvai skaitoma, “jauki” knyga. Rodos atskleidžiama viskas, kas glūdi giliai pasąmonėje ir yra taip akivaizdu, tačiau nepastebima iki tol, kol kažkas nepasako ir neparodo pirštu. Kaip ir mini anotacijoje - knyga parašyta širdimi. Imi, skaitai ir pritariamai linksi galva “kaip gi nesupratau to anksčiau?!”. Autorė dažnai mini humanistinę pedagogiką, kuria vadovaujasi, netgi kilo noras ja pasidomėti plačiau.

Pastebėjau nemažai minčių, kurios analogiškos John Gray knygai “Vaikai kilę iš dangaus” ir tik belieka spėlioti ar tai sutapimas (nes naudotos literatūros sąraše ji nepateikta), ar tai kito rašytojo - psichologo “pasiskolintos” ir savitai performuotos bei pateiktos mintys? ?

Knygoje pabrėžiama viengubų standartų nauda atkreipiant dėmesį į visuomenėje įsišaknijusius dvigubus standartus - vaikas JAU yra didelis žmogus ir reikėtų su juo bendrauti visapusiškai laikantis lygiavertiškumo principo.

Vaikai mums nepriklauso. Jie neturi būti “patogūs” būdami nuolankūs ir vykdydami mūsų prašymus įsakymo formoje. Prisipažinkime kiekvienas sau, kad ir mes tikrai ne iš pirmo karto skubame daryti tai, ko esame paprašyti. Tad kodėl to nekantriai reikalaujame vaikų? Susiejus šiuos teiginius bus ženkliai lengviau tapti atlaidesniems ? Tad atpalaiduokim vadžias ir neieškokim problemų ten, kur jų nėra.

Vaikai yra besiformuojančios asmenybės ir mes turime didžiausią įtaką rodydami jiems pradžios kelią. Tad pasistenkime semtis žinių iš tiek šaltinių, kiek sugebėsime aprėpti, kad tas kelias nesueižėtų tik pradėjus juo žengti...

Duočiau 9 iš 10.

Mieli skaitytojai, čia yra knyga kurią kiekvienas turėtų turėti namuose, kaip neišsenkančio pozityvumo ir jaukumo šaltinį. Knyga pilna šiltų ir išmintingų istorijų, autorius savo paprastu rašymo būdu prikausto prie...

Mieli skaitytojai, čia yra knyga kurią kiekvienas turėtų turėti namuose, kaip neišsenkančio pozityvumo ir jaukumo šaltinį. Knyga pilna šiltų ir išmintingų istorijų, autorius savo paprastu rašymo būdu prikausto prie knygos puslapių ir priverčia ne kartą šyptelėti. Kas galvoja, kad čia baisiai rimta, įkyriai pamokslaujanti, per kuprą už neteisingą mąstymą duodanti knyga - klystate. Viskas ką čia rasite, tai paprasto žmogaus nepaprastus potyrius, puikią įžvalgą pagardinta skoningu humoru. Keliaują prie knygų, kurias dar ne kartą atsiversiu.

kaip mergina, perskaičiusi dvi sostų karų knygas iš eilės, labai noriu kokio lengvo lėkšto romaniuko, nes jau taaaip kažkokio pozityvo norisi ir šviesos... Pati knyga labai įtraukianti, įdomūs dialogai, lengva susidaryti...

kaip mergina, perskaičiusi dvi sostų karų knygas iš eilės, labai noriu kokio lengvo lėkšto romaniuko, nes jau taaaip kažkokio pozityvo norisi ir šviesos... Pati knyga labai įtraukianti, įdomūs dialogai, lengva susidaryti kiekvieno veikėjo portretą, o visi jie labai skirtingi.

Knyga kurią paskaitinėdavau kartas nuo karto jau keletą metų. Smagus būdas pažinti save naudojantis įvairiausiais testais. Sužinosite ir kokia deivė esate ir kokia smegenų dalis veikliausia. Labai abstrakti, glausta, bet...

Knyga kurią paskaitinėdavau kartas nuo karto jau keletą metų. Smagus būdas pažinti save naudojantis įvairiausiais testais. Sužinosite ir kokia deivė esate ir kokia smegenų dalis veikliausia. Labai abstrakti, glausta, bet išsami knyga. Tiems, kurie mėgsta asmenybės testus.