Knygos pavadinimas savotiška alegorija į kur kas sudėtingesnį kūrinį, nei galima spėti iš pirmo žvilgsnio.

Keitė ir Selė augo probleminėje šeimoje, kurios ateitis kybojo ties destrukcijos riba. Tėvas nuolatos gėrė ir...

Knygos pavadinimas savotiška alegorija į kur kas sudėtingesnį kūrinį, nei galima spėti iš pirmo žvilgsnio.

Keitė ir Selė augo probleminėje šeimoje, kurios ateitis kybojo ties destrukcijos riba. Tėvas nuolatos gėrė ir smurtavo, o motina tyliai kęsdavo jo pažeminimus bei smūgius, tai laikydama atpildu dėl sūnaus mirties nelaimingo atsitikimo metu. Nuo smurto abi seserys gelbėjosi taip, kaip kiekviena manė esant geriausia. Viena aktyviai priešindamasi ir gindama motiną, o kita tylėdama, stengdamasi nekurstyti dar didesnių konfliktinių situacijų. Tai tarp seserų įžiebė nesupratingumo liepsną ir padėjo skirties tašką, kuris su kiekviena diena vis augo. Keitė išvyko iš gimtojo miestelio ir tapo žymia karo žurnaliste. Atsiribojo nuo praeities. O Selė būdama paauglė pagimdė kūdikį. Neilgai trukus paniro į savigailos ir alkoholio liūną.

Seseris vėl suveda ir jų šeimos dramoje visus taškus ant “i” sudėlioja tik Keitės grįžimas į Hern Bėjų tvarkyti palikimo reikalų. Apsistojusi neseniai mirusios motinos name Keitė naktimis sode mato ir girdi verkiantį mažą berniuką. Neseniai patyrusi siaubingus išgyvenimus Sirijoje, Keitė išgyvena potrauminį šoką, regi haliucinacijas bei girdi balsus, sapnuoja siaubingus košmarus. Tačiau ji neabejoja tuo, kad sode esantis vaikas yra tikras. Jis gyvas. Tikrai gyvas ir jam reikia pagalbos. Vejama keistos nuojautos ji pažada sau išsiaiškinti šią paslaptį. O radus mirusios mamos diktofoną su įrašais nelieka abejonių...

Sudėtinga įsivaizduoti kaip jaučiasi šizofrenikas ir kas priepuolio metu dedasi jo galvoje, tačiau mano nuomone knyga stulbinamai gerai perteikė ir atskleidė emociją. Nesitikėjau, kad kūrinys baigsis būtent taip, o ir siužetas nepateikdavo jokių aiškių užuominų apie tolimesnę įvykių eigą. Patiko autorės rašymo stilius. Knyga įtraukianti, be jokių bereikalingų nukrypimų į lankas. Rekomenduoju.

Tikriausiai geriausias šios knygos apibūdinimas - psichologinis trileris. Šioje istorijoje veiksmo buvo ne per daugiausia. Nepaisant to, knygos puslapiai vertėsi greitai ir buvo įdomu sužinoti visas šios šeimos paslaptis. Knyga...

Tikriausiai geriausias šios knygos apibūdinimas - psichologinis trileris. Šioje istorijoje veiksmo buvo ne per daugiausia. Nepaisant to, knygos puslapiai vertėsi greitai ir buvo įdomu sužinoti visas šios šeimos paslaptis. Knyga nebuvo labai bloga, bet labai sužavėta taip pat nelikau..

„Kol tikiu, kad žmonės gali mylėti taip pat kaip nekęsti, tol galiu gyventi.“

Šiaip nesu didelė tokio žanro, kaip trileris, gerbėja ar daug apie jį išmananti, pastaruoju metu vis dažniau į mano rankas patenka kažkas...

„Kol tikiu, kad žmonės gali mylėti taip pat kaip nekęsti, tol galiu gyventi.“

Šiaip nesu didelė tokio žanro, kaip trileris, gerbėja ar daug apie jį išmananti, pastaruoju metu vis dažniau į mano rankas patenka kažkas panašaus. Kaip tik ne taip seniai perskaityta „Mergina traukiny“ labai dailiai ir seseriškai susirišo su „Mano sesers kaulai“, tad apžvalgą ir pradėsiu nuo to, jog rekomenduoju šią knygą tiems, kuriems patiko „Mergina traukiny“, bent jau aš, sąsajų, bendrų taškų radau nemažai, o ir jausmus ir susimąstymus knygos palieka panašius.

Jau nieko nebenustebinsi pasakydamas ar susimąstęs apie tai, kad skaudžiausiai žeidžia tas, kuris švelniausias ir yra arčiausiai. Turbūt tai vienas skaudžiausių potyrių, kai įgelia tas, iš kurio mažiausiai to tikėjaisi. Arba, kaip citata, tarytum lipdukas, ant knygos viršelio primena: „Tas, kuriuo tu pasitiki, tau meluoja...“. Ši knyga būtent apie tai ir yra. Pagrindinė knygos herojė – Keitė, žymi karo žurnalistė, vis vykstanti į patį karo sūkurį – Siriją, kur patiria daugybę sukrėtimų. Negana to, jos motina visai neseniai mirė, ji nedalyvavo net laidotuvėse, ją paliko ilgametis meilužis, kuriam puoselėjo pačius šilčiausius jausmus, nepaisant to, jog ji nebuvo vienintelė moteris jo gyvenime, ji turi vienintelį artimą žmogų – seserį, tačiau, deja, ji paskendusi alkoholyje ir tokiu būdu bėga nuo realios savęs ir realaus ją supančio pasaulio. Vienintelis žmogus, kuris atrodo blaiviai mąstantis ir viską tvarkantis yra sesers vyras Polas. Jis ir atvyksta pasitikti Keitės, jai atvykus į gimtąjį Hern Bėjų, kuriame buvo taip seniai... Keitė apsistoja sename šeimos name, kuriame augo ir matė girtaująntį tėvą, kenčiančią motiną, kuriame tarytum vaidenasi praeities šešėliai. Tačiau vieną naktį Keitę išmuša iš vėžių vaizdelis senojo namo sode. Ji pamato ten mažą berniuką. Visi jai sako, kad joks mažas berniukas kaimynystėje negyvena ir jai, tikriausiai, kaip ir jos motinai, pasimaišė protas. Juk ji patyrė tiek siaubo, geria vaistus... Tačiau berniuką ji mato ar girdi vis dažniau... Kas jis? Ar tikrai jai pasimaišė protas, o gal kažkas kažką įnirtingai slepia?


Kaip ir minėjau įrašo pradžioje, man ši istorija priminė „Mergina traukiny“, nes vėlgi kartojasi alkoholikės moters vaizdelis, pasitikėjimą keliančio vyro, kažkokios narpliojamos paslapties šešėlis. Labiausiai, mano nuomone, šias istorijas jungia ta pati psichologinio smurto galia, kuri gali suluošinti gyvenimus, sugriauti šeimas. Nepasiant to, kad knygos baigtis man pradėjo aiškėti jau gal viduryje, vis tiek skaičiau toliau šią istoriją su didžiuliu malonumu ir kartais šiurpuliais, perbėgančiais nugarą. Skaitydama ne kartą susimąsčiau apie tai, ką tenka išgyventi karo žurnalistams. Rodos, kasdien nesusiduriame su šitą tema, tačiau paskaičius kažką tokio, aplanko toks pyktis, graudulys ir kartu pagarba tokiems drąsiems žmonėms. Nors pabaiga ir gali būt nuspėjama (na, bent jau dalinai, tai tikrai), autorės sugebėjimas sukurti ryškius herojų paveikslus, įtraukti į pasakojimą įdomių kabliukų ir, rodos, smulkmenų, viską atperka. Nors ir nesu trilerio žanro ekspėrtė, manau, kad ši istorija turi viską, ko tokiam žanrui ir reikia: didžiąją paslaptį, charakteringus herojus, probėgšmais meilės-nemeilės trupinių, praeities-dabarties sankirtą ir įdomią pabaigą. Rekomenduoju šią knygą dar ir dėl to, kad tai įdomus, įtraukiantis ir nebanalus skaitinys.