Knyga patiko. Viskas taip painiai susukta, kad tokių siužeto vingių nesitiki. Gerai, kad kiekvienas istorijos etapas vis pasakojamas iš dviejų veikėjų pozicijų. Pasikeitus situacijai tie du pasakotojai keičiasi. Vis tik...

Knyga patiko. Viskas taip painiai susukta, kad tokių siužeto vingių nesitiki. Gerai, kad kiekvienas istorijos etapas vis pasakojamas iš dviejų veikėjų pozicijų. Pasikeitus situacijai tie du pasakotojai keičiasi. Vis tik pagrindinė herojė yra viena, o kiti tik papildomos siužeto linijos greta. Ir keista, kodėl paskutiniam lavonui buvo parinkta būtent ta vieta, kuri suriša viską. Jei būtų lavoną slėpusi pagal pirmąjį planą, galus surišti būtų sunkiau. O dabar ratas apsisuka ir sustato visus taškus ant i.

Tik pradėjus skaityti knygą, į galvą atėjo mintis, kodėl ji taip liaupsinama, nes pradžia buvo gan nyki ir nuobodi, bet įpusėjus knygą, supratau dėl ko. Taip įtraukė, kad puslapiai vertėsi labai greitai. Skaudi istorija,...

Tik pradėjus skaityti knygą, į galvą atėjo mintis, kodėl ji taip liaupsinama, nes pradžia buvo gan nyki ir nuobodi, bet įpusėjus knygą, supratau dėl ko. Taip įtraukė, kad puslapiai vertėsi labai greitai. Skaudi istorija, kuri parodo, kad žmonės iš begalinio skausmo gali priimti ne itin teisingus sprendimus ir, kad iš meilės kitam žmoguj gali padaryti bet ką. Nežinau ko tikėjausi iš pabaigos, bet ji šiek tiek mane nuvylė.

Pradėjus skaityti ir susidūrusi su sąvokomis: Dievas, dvasingumas, siela - nusivyliau, sąsajos su religija manęs niekada nežavėjo. Tikėjausi, kad knyga bus psichologinio pobūdžio, kur remiamasi įvairiomis psichologinėmis...

Pradėjus skaityti ir susidūrusi su sąvokomis: Dievas, dvasingumas, siela - nusivyliau, sąsajos su religija manęs niekada nežavėjo. Tikėjausi, kad knyga bus psichologinio pobūdžio, kur remiamasi įvairiomis psichologinėmis teorijomis, moksliniais straipsniais, o gavau visa tai iš dvasinės pusės. Pagarba, kad autorė apie dvasingumą ir Dievą kalbėjo labai subtiliai ir niekur primygtinai jo nesiūlė kaip vienintelio atsakymo. Pirmus 70 psl. prasikankinau skaitydama, buvo labai sudėtinga priimti perspektyvą iš kurios žiūrima į sunkumus ir atsisakyti tradicinių psichologijos aiškinimų. Visgi, vėliau įvyko lūžis ir knyga mane įtraukė. Radau daug gerų minčių, sakyčiau knyga mane net įkvėpė gyventi paprasčiau ir labiau džiaugtis tuo, ką turiu. Labiau stebėjau savo jausmus, vis mąsčiau apie pakantumą ir kiekvieną kartą vertindama kito žmogaus elgesį stengiausi save stabdyti. Labai sunku vertinti šią knygą: nors didelio įspūdžio nepaliko ir abejojau ar kada skaitysiu dar kartą, bet džiaugiuosi, kad perskaičiau.

“Ar mylėtum mane, net sužinojęs tamsiausią mano paslaptį?” Taip prasideda ši paini Anos ir Rafaelio istorija. Po trijų savaičių turi įvykti jų vestuvės. Iki tol Rafaelis buvo nusprendęs, jog savo būsimą žmoną...

“Ar mylėtum mane, net sužinojęs tamsiausią mano paslaptį?” Taip prasideda ši paini Anos ir Rafaelio istorija. Po trijų savaičių turi įvykti jų vestuvės. Iki tol Rafaelis buvo nusprendęs, jog savo būsimą žmoną mylėtų nepaisant nieko... Tuomet ji jam atskleidė savo juodžiausią paslaptį.
Įtraukianti istorija ir labai greitai įsukanti į savo verpetą.. Lengvai ir greitai skaitėsi, nenuspėjamas siužetas. Šis pasakojimas, kaip Musso, buvo labai žemiškas, bet tikrai ne prasčiausias. Knygos pabaiga nebuvo labai netikėta, bet šiek tiek nustebino ir mane.