Pradėjus skaityti ir susidūrusi su sąvokomis: Dievas, dvasingumas, siela - nusivyliau, sąsajos su religija manęs niekada nežavėjo. Tikėjausi, kad knyga bus psichologinio pobūdžio, kur remiamasi įvairiomis psichologinėmis...

Pradėjus skaityti ir susidūrusi su sąvokomis: Dievas, dvasingumas, siela - nusivyliau, sąsajos su religija manęs niekada nežavėjo. Tikėjausi, kad knyga bus psichologinio pobūdžio, kur remiamasi įvairiomis psichologinėmis teorijomis, moksliniais straipsniais, o gavau visa tai iš dvasinės pusės. Pagarba, kad autorė apie dvasingumą ir Dievą kalbėjo labai subtiliai ir niekur primygtinai jo nesiūlė kaip vienintelio atsakymo. Pirmus 70 psl. prasikankinau skaitydama, buvo labai sudėtinga priimti perspektyvą iš kurios žiūrima į sunkumus ir atsisakyti tradicinių psichologijos aiškinimų. Visgi, vėliau įvyko lūžis ir knyga mane įtraukė. Radau daug gerų minčių, sakyčiau knyga mane net įkvėpė gyventi paprasčiau ir labiau džiaugtis tuo, ką turiu. Labiau stebėjau savo jausmus, vis mąsčiau apie pakantumą ir kiekvieną kartą vertindama kito žmogaus elgesį stengiausi save stabdyti. Labai sunku vertinti šią knygą: nors didelio įspūdžio nepaliko ir abejojau ar kada skaitysiu dar kartą, bet džiaugiuosi, kad perskaičiau.