Knyga, kuri sukėlė keistus jausmus: nei tai buvo pyktis, nei gailestis, nei nusivylimas, nei džiaugsmas. Tiesiog kažkoks visų jausmų mišinys, ko gero, taip įvardinti būtų tikslingiausia. Praėjo gera savaite, kuomet baigiau...

Knyga, kuri sukėlė keistus jausmus: nei tai buvo pyktis, nei gailestis, nei nusivylimas, nei džiaugsmas. Tiesiog kažkoks visų jausmų mišinys, ko gero, taip įvardinti būtų tikslingiausia. Praėjo gera savaite, kuomet baigiau skaityt, bet jausmas toks lyg vis dar ją besinešioju kuprinėje, važiuodama troleibusu išsitrauksiu, prieš miegą kelis skyrius perversiu. Bet kad ne, kuprinėje jos nėra, prie lovos taip pat nebeguli...
Tiesą sakant,net nežinau, ko tikėjaus iš šios knygos. Jei ir tikėjaus rasti atsakymus į klausimus ar Salomėja žinojo, ką daro, su kuo susideda, ar gailisi savo sprendimų, ar jaučia kaltę, tai tikrai ne knygoje tikėjaus juos rasti. Autorė labai aiškiai per knygos pristatymą Knygų mugėje (Rašytojų sąjungoje vykusiame knygos pristatyme neteko būti), pasakė, kad ji neadvakataus Salomėjai, kad nepateiks konkrečių atsakymų, pasiteisinimų ar dar kažko. Autorė paliko pačiam skaitytojui nuspręsti, ką daryti su Nėrimi. Žinau tik vieną, kad daugiau niekada nebekartosiu frazės, kad jei ne ji ar ne jie, tai būtų kas nors kitas. Teisybės yra, bet ar dabar tai svarbu? Nemanau.
Užvertus knygą dar gana ilgai žiūrėjau į viršelyje esančios moters fotografiją. Po to ir tas, kurios knygos viduje. Sunku pasakyt, kodėl taip dariau. Gal bandžiau ieškoti atsakymų į man rūpimus klausimus? Galbūt. Tačiau radau vieną, kurio visai nesitikėjau ir net nekėliau - visi apie Salomėją kalba tik kaip apie poetę, Stalino saulės parvežėja ir t.t., bet niekas nekalba apie ją kaip apie žmogų - tikrą, kažkada gyvenusį, klydusį, pasirinkusį tai, kaip jam atrodė geriausia. Nuotraukoje su Bernardu ir Balandėliu mačiau žmogų, realiai gyvenusį žmogų. Kažkaip perėjo. Atrodo, savaime suprantamas dalykas, bet tiesiog apie tai nepagalvoji ir tiek.
Kadangi ir man teko skaityti romaną apie V. Mačernį, galiu pasakyti, kad tikėjaus kažko panašaus, tad paskaičius pirmus kelis skyrius lyg ir buvo šioks toks nusivylimas, bet jis labai greitai dingo, kaip dingo ir šių knygų lyginimas. Man jos per daug skirtingos, kad būtų galima jas kažkokiu būdu gretinti. Ji tiesiog buvo man visiškai kitokia - su savais pliusais, savais minusais. Skaityti įdomu ir verta jas abi! Kaip ir abiejų poetų kūrybą!!!

Įdomi knyga apie keistus, kartais fantastinius dalykus, apie įvairiapusį kelių kartų moterų gyvenimą. Iš pradžių galvojau, kad sunku ją bus skaityt, nes pagrindinės veikėjos prisikėlimas iš mirusių davė suprast, kad...

Įdomi knyga apie keistus, kartais fantastinius dalykus, apie įvairiapusį kelių kartų moterų gyvenimą. Iš pradžių galvojau, kad sunku ją bus skaityt, nes pagrindinės veikėjos prisikėlimas iš mirusių davė suprast, kad knyga bus neįprasta, o gal ir sunkiai skaitoma. Bet pasakojimas labai įtraukė. Patiko.

Sukrečianti ir sunkiai įvertinama knyga. Žavi autorės drąsa "nuogai" tiesai, bet pačių poelgių motyvai ir pats elgesys piktina. Vis gi ją verta perskaityti visiems, ne tik, kad pasimokyti iš kitų patirties, bet ir tam, kad...

Sukrečianti ir sunkiai įvertinama knyga. Žavi autorės drąsa "nuogai" tiesai, bet pačių poelgių motyvai ir pats elgesys piktina. Vis gi ją verta perskaityti visiems, ne tik, kad pasimokyti iš kitų patirties, bet ir tam, kad suprasti jų elgesį...

Erotinis romanas ir erotikos tikrai nemažai, bet ji nėra visiškai beprasmė. Džo ir Seidė susitinka kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį jau porą metų. Džo pasakoja apie aistringus nuotykius su kitomis moterimis, o Seidė...

Erotinis romanas ir erotikos tikrai nemažai, bet ji nėra visiškai beprasmė. Džo ir Seidė susitinka kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį jau porą metų. Džo pasakoja apie aistringus nuotykius su kitomis moterimis, o Seidė slapčia įsivaizduoja save jų vietoje. Ji-ištekėjusi. Tačiau nereikėtų skubėti jos teisti, kadangi jos vyras paralyžiuotas.
Istorija nėra labai gyli, bet, nors ir nesitikėjau, privertė susimąstyti apie emocinę neištikimybę, savęs pažinimą, kitų laimės iškėlimą prieš savąją ir vienatvę.

Apie Barnes, kaip rašytoją esu girdėjusi įvairių nuomonių. Kol kas aš nebuvau susidariusi jokios, nes neteko skaityti jo kūrinių.Tad pasitaikius progai čiupau naujausią jo darbą.

Tai pasakojimas, kuris yra apie pirmąją...

Apie Barnes, kaip rašytoją esu girdėjusi įvairių nuomonių. Kol kas aš nebuvau susidariusi jokios, nes neteko skaityti jo kūrinių.Tad pasitaikius progai čiupau naujausią jo darbą.

Tai pasakojimas, kuris yra apie pirmąją meilę. vienintelę, neįkainojamą bei nepakartojamą.
Devyniolikmetis Polas dar nieko apie ją nenutuokia. Kuomet pamilsta bene trisdešimčia metų už save vyresnę moterį,jam atrodo, jog ši meilė butent tokia ir yra.
Laikui bėgant ši meilė iš Polo ima reikalauti vis daugiau pasiaukojimo, daugiau apgaulės bei melo.
Kuomet Siuzana ima grimzti į priklausomybės liūną, Polas turi pasirinkti : grimzti kartu,ar vis dėlto bandyti išsigelbėti?

Kadangi tai buvo pirmasis mano perskaitytas Barnes kūrinys ir negaliu jo sulyginti su kitais, man ši knyag pasirodė gana savotiška, tačiau tikrai įdomi. Pasirinkta tema visiems puikiai žinoma ir begales kartų apkalbėta. Tačiau tai,kaip autorius tai pateikė gana neįprastas, bet labai neprastas pasirinkimas.
Mane žavėjo humoro jausmas,kuris vietomis privertė balsu kvatotis. Be galo patiko Džoanos personažas.
" - Kalbėsiu papunkčiui. Pirma, aš tarp jūsų netarpininkausiu. Antra, viskas ką pasakysi, apsiliks tarp šitų sienų - nutekėjimo nebus. Antra, aš ne psichų daktarė, ne koks patarimų centras ir net nemėgstu klausyti svetimų skundų. Manau, kad žmonės patys turi tvarkytis : nustoti dejavę, pasiraitoti rankoves ir taip toliau. Trečia, aš esus ena girtuokle, kuriai nenusisekė gyvenimas ir kuri gyvenaviena su šunimis. Taigi jokiais klausimais nesu autoritetas. Netgi kryžiažodžių, kaip pats pastebėjai".
Beskaitant šią istoriją,atrodė,jog sėdėčiau kavinukėje ir klausyčiausi kaip Polas man lieja širdį dėl savo nenusisekusios meilės.. Turiu nuojautą,jog Julian gerbėjams ši knyga labai patiks.

Gaila, kad tai vienintelis Oscar Wilde romanas, nes labai smalsu būtų perskaityti dar bent vieną šio autoriaus kūrinį. Buvo vietų, kurios sugebėjo labai įtraukti ir buvo vietų kurias norėjosi praleisti, bet bendrai knyga -...

Gaila, kad tai vienintelis Oscar Wilde romanas, nes labai smalsu būtų perskaityti dar bent vieną šio autoriaus kūrinį. Buvo vietų, kurios sugebėjo labai įtraukti ir buvo vietų kurias norėjosi praleisti, bet bendrai knyga - puikus klasikinis kūrinys parašytas XIX a. Verta perskaityti ir verta susipažinti.