XIX a. Londonas. Aristokratija: turtinga, graži, nuobodžiaujanti, pietaujanti, skleidžianti gandus, plepanti.

Man patinka kaip ši knyga parašyta. Daug lėtų, ne mūsų XXI amžiui būdingų pokalbių, kurie bando įžvelgti...

XIX a. Londonas. Aristokratija: turtinga, graži, nuobodžiaujanti, pietaujanti, skleidžianti gandus, plepanti.

Man patinka kaip ši knyga parašyta. Daug lėtų, ne mūsų XXI amžiui būdingų pokalbių, kurie bando įžvelgti žmogaus sielą, nušviesti žmogaus užmačias, kurie atskleidžia žmogaus charakterį. Knygoje nėra parašyta, kad „veikėjas toks ar anoks“. Jo būdą galima suprasi atidžiai narstant po dialogus. Kaip veikėjas šneka, kaip reaguoja – tai yra svarbu. Žodžius reikia pajausti, todėl greitas perbėgimas tekstu akimis nieko nereiškia. Čia vyrauja tekstas, kurio grožis atsiskleidžia tada, kai skaitytojas neskuba.

Knygoje vyrauja trys ryškūs ir skirtingi personažai:
Dorianas Grėjus – išorė tasi angelo, o ką slepia siela?
Lordas Henris – gyvenimo tikslas yra išugdyti save malonumams ir stebėti kitų aistras, bet ar tikrai viskuo siela tiki?
Dailininkas Bezilis – morali gyvenimo siela, kuri dievina, kuri gerumu bando pasiekti kito sielą, bet ar gėris nėra nuobodus?

Aš radau tokius dalykus skaitant knygą: Ar tikrai žmogus žmogui turi įtakos ir kokia to kaina paskui? Ar būtume geresni aplinkai, jei galėtume matyti savo sielos veidą? Ar tikrai tokia yra didelė atskirtis tarp sielos ir kūno aistrų? Koks rezultatas, kai dievini kitą žmogų? Ir vis dėl to, koks yra žmogus su savo kerinčiomis aistromis?

Gaila, kad tai vienintelis Oscar Wilde romanas, nes labai smalsu būtų perskaityti dar bent vieną šio autoriaus kūrinį. Buvo vietų, kurios sugebėjo labai įtraukti ir buvo vietų kurias norėjosi praleisti, bet bendrai knyga -...

Gaila, kad tai vienintelis Oscar Wilde romanas, nes labai smalsu būtų perskaityti dar bent vieną šio autoriaus kūrinį. Buvo vietų, kurios sugebėjo labai įtraukti ir buvo vietų kurias norėjosi praleisti, bet bendrai knyga - puikus klasikinis kūrinys parašytas XIX a. Verta perskaityti ir verta susipažinti.

Šią knygą perskaičiau visai neseniai. Ji paliko man didelį įspūdį. Tai knyga, iš kurios privalo pasimokyti daugelis žmonių. Žinoma, kad mokytis iš knygų pirmiausia reikia jas skaityti. Kiekviena knyga kažką duoda. Viena...

Šią knygą perskaičiau visai neseniai. Ji paliko man didelį įspūdį. Tai knyga, iš kurios privalo pasimokyti daugelis žmonių. Žinoma, kad mokytis iš knygų pirmiausia reikia jas skaityti. Kiekviena knyga kažką duoda. Viena daugiau, kita mažiau, viena teigiamų dalykų, kita neigiamų. Ši knyga leido man suprasti, jog visiškai nesvarbu, koks šalia tavęs žmogus, gražus ar ne, protingas ar kvailas. Kai randi savo vidinės būsenos draugą, kuris tave supranta, visiškai nebesvarbu jo išorė ar elgesys. Tai nebuvo paskutinis kartas, kuomet skaičiau tą knygą. Žinau, kad dar po keleto metų vėl paimsiu tą pačią knygą į rankas, su tomis pačiomis pažymėtomis mintimis ir į jas žvelgsiu visiškai kitomis akimis, įgavusi daugiau gyvenimiškos patirties, išsikėlusi daugiau tikslų. Tokių knygų negalima nugrūsti giliai į lentyną. Jos visada turi būti šalia, kad esant reikiamui momentui tiesiog pasiimti į rankas ir perskaityti tam tikras mintis.