Nors Pipa ir Geibas gyvena žavingoje vietoje ant uolos krašto, laikui bėgant supranta, jog ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš šalies.
Taip jau nutinka, jog aukštos uolos traukia tuos, kurie ketina pasitraukti iš...

Nors Pipa ir Geibas gyvena žavingoje vietoje ant uolos krašto, laikui bėgant supranta, jog ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš šalies.
Taip jau nutinka, jog aukštos uolos traukia tuos, kurie ketina pasitraukti iš gyvenimo.. Paskutiniu metu Geibas vis skuba į pagalbą ir bando juos atkalbėti nuo šio pražūtingo žingsnio. Ir dažniausiai jam tai pavyksta iki kol vienos moters jam nepavyksta išgelbėti.. Ir nuo tos dienos jų gyvenimas pradeda ristis velniop..

Mano nuomone ši istorija daugiau prilygsta romanui, nei trileriui. Tačiau skaityti buvo tikrai įdomu, trumpi skyriai vertėsi išties greitai.
Man patiko, jog autorė šioje istorijoje palietė psichinės sveikatos svarbą. Tai vis dar opi tema ir svarbu yra apie tai kalbėti garsiai.
Deja, bet ši iatorija man pasirodė gana nuspėjama, tad ir didesnio įspūdžio man ji nepaliko.
Kas dar tik pradedate pažintį su šiuo žanru, ar tiesiog nemėgstate kraujo balų, šis trileris bus tikrai puikus pasirinkimas!

Levas Tolstojus jums gali patikti arba nepatikti. Galite sutikti su jo religinėmis bei politinėmis pažiūromis, o galite ir ne. Vis dėlto niekas negali paneigti, kad „Ana Karenina“ yra tikras šedevras. Net vienas garsiausių...

Levas Tolstojus jums gali patikti arba nepatikti. Galite sutikti su jo religinėmis bei politinėmis pažiūromis, o galite ir ne. Vis dėlto niekas negali paneigti, kad „Ana Karenina“ yra tikras šedevras. Net vienas garsiausių Tolstojaus kritikų Konstantinas Leontjevas šią knygą vadino neabejotinu šedevru ir negailėjo jam pagyrų.

Kalbant apie patį romaną, didžiausias jo meninis laimėjimas, mano nuomone, yra dviejų skirtingų ir beveik nesusikertančių siužeto linijų – Anos ir Levino – suformavimas. Jos leidžia autoriui parodyti dvi visiškai priešingas žmogaus dvasios kryptis.

Vienintelis rimtesnis romano trūkumas, mano manymu, yra aštuntoji dalis. Ji pernelyg moralistinė ir joje ryškiai reiškiamos ir propoguojamos Levino/Tolstojaus pseudoreliginės pažiūros, kurias vėliau Tolstojus plėtojo savo negrožinėje kūryboje, tapęs savotišku dvasiniu „guru“.

Prieš keletą metų skaityta pirmoji ACOTAR serijos knyga man nepaliko didelio įspūdžio. Tad kažkaip daugiau Maas knygų ir nepakliuvo į mano rankas. Tačiau nusprendžiau suteikti dar vieną šansą ir susipažinti su TOG...

Prieš keletą metų skaityta pirmoji ACOTAR serijos knyga man nepaliko didelio įspūdžio. Tad kažkaip daugiau Maas knygų ir nepakliuvo į mano rankas. Tačiau nusprendžiau suteikti dar vieną šansą ir susipažinti su TOG serija.

Selena - buvusi geriausia pasaulyje žudikė. Dabar jj savo dienas leidžia kasykloje, kurioje lenkia nugarą nuo ryto iki vakaro. Tačiau iš šio paragaro ją ištraukia karaliaus sargybos kapitonas ir pasiūlo jai sandėrį. Ji turės dalyvauti varžybose ir jeigu ji laimės - atgaus savo laisvę.

Ką buvau girdėjusi apie šią seriją, tai bene pagrindis dalykas buvo paminėtas tas, jog čia labai mažai veiksmo. Visiškai su tuo sutinku, tačiau šį kartą man tai visiškai netrukdė. Buvo įdomu skaityti apie pačią Seleną bei geriau ją pažinti. Kuomet prasidėjo kovos, tapo tik dar įdomiau.
Maas neskubant, tačiau labai užtikrintai mus supažindina su jos sukurtu pasauliu bei ten gyvenančiais veikėjais.
Selenos draugystė su princu Dorianu bei sargybos kapitonu Čeolu man labai labai patiko. Jų pokalbiai, dažnu atveju ir draugiški pasierzinimai tikrai įnešė į šią istoriją daugiau spalvų.
Šį kartą Maas tikrai nenuvylė ir jau nekantrauju perskaityti tęsinį. Labai smalsu kaip klostysis tolimesnis Selenos likimas.

Knyga tiesiog ėmė ir pranyko rankose. Ją rekomendacijose mačiau gan dažnai ir vis bandžiau apeiti, nes neretai tokios dažnos rekomendacijos nuvilia, tačiau šis kartas man buvo išimtis. Gailiuosi, kad nepalaukiau, kol į...

Knyga tiesiog ėmė ir pranyko rankose. Ją rekomendacijose mačiau gan dažnai ir vis bandžiau apeiti, nes neretai tokios dažnos rekomendacijos nuvilia, tačiau šis kartas man buvo išimtis. Gailiuosi, kad nepalaukiau, kol į lietuvių kalbą išvers antrą dalį, nes šis miglotas ruduo, atrodo, pasakiškai tinakmas tokio niūrumo istorijai. Atrodo, nors magijos sitema čia ir pasaulis yra visiškai unikalūs ir niekaip nesusiję su mūsų kraštais, bet galimai dėl to, kad veikėjų pavardės išverstos į lietuviškus medžių pavadinimus - istorija atrodė tarsi nužengusi iš mūsų kraštų legendų ir pasakų. Buvo nesunku įsivaizduot, pažinti tuos veikėjus (nors pritariu ankstesniam komentarui - jų tikrai labai daug), su jais susitapatinti ir prisirišti.

Sakyčiau, kad vietomis yra suklysta su vertimu ir kartais reikėdavo "pagauti" kaip čia išties buvo, pavarčius puslapius atgal ir jeigu norėtumėt labai rizikingo žaidimo - galite bandyti išgerti ką nors su laipsniais kaskart, kai pagrindinė veikėja parkrenta - turėsite labai smagų vakarą. :D

rekomenduoju ir laukiu kitos dalies!

Svajodama apie atostogas Italijoje, Klema netyčia sudaužo labai prabangų automobilį, negana to, draudimas pasibaigęs, o mokytojos algos tikrai nepakaks padengti nuostoliams. Todėl teks skolą atidirbti, bet tam reiks persikelti ir...

Svajodama apie atostogas Italijoje, Klema netyčia sudaužo labai prabangų automobilį, negana to, draudimas pasibaigęs, o mokytojos algos tikrai nepakaks padengti nuostoliams. Todėl teks skolą atidirbti, bet tam reiks persikelti ir į naujojo šeimininko namus. Negana tokios bėdos, ji nepraktikuojanti ragana, o jis - demonas, kas tikrai nežada nieko gero.
Beveik nuo pradžios niekaip negalėjau nelyginti su "Raganų valandomis", kas skaitė abi, tikriausiai sutiks, jog panašumų galima įžvelgti. Bet paskui šitas lyginimas pasimiršo ir istorija įtraukė, nebuvo, jog pamesčiau galvą, bet tikrai vis spėliojau, kas toliau. Gal tų aistringų scenų mano skoniui buvo daugokai, bet galima ir užsimerkt prieš tai. Tikrai įdomi istorija, su savais niunsais, bet verta dėmesio.

Senokai jau buvau į rankas paėmusi istorinį romaną, tad buvo smagu vėl perskaityti įdomų bei įtraukiantį kūrinį. Antrasis pasaulinis karas - ta tema, kuri visuomet sudomina.

Paryžiuje 1940-ieji nebuvo lengvi metai. Brižita...

Senokai jau buvau į rankas paėmusi istorinį romaną, tad buvo smagu vėl perskaityti įdomų bei įtraukiantį kūrinį. Antrasis pasaulinis karas - ta tema, kuri visuomet sudomina.

Paryžiuje 1940-ieji nebuvo lengvi metai. Brižita Goldštein savo akimis matė, kaip yra nušaunamas jos vyras Samuelis. Ji puikaii supranta, jog jos ir dukters Sofi laikas taip pat senka..
Tačiau prieš išvykdama moteris nori surasti bei apsaugoti savo vyro tapytą paveikslą. Jai prireiks visų jėgų bei išmonės, jog įvykdytų šį nutrūktgalvišką planą..

Daug įvykių bei veikėjų šioje istorijoje, tačiau dėl šito, man šis pasakojimas tapo tik dar paveikesnis. Man patiko kaip autorė visų šių žmonių likimus sujungė į vieną. Tikrai jautrus pasakojimas, kuriame atsiskleidė draugystės ir meilės galia. Taip pat šioje knygoje svarbią vietą užėmė menas. Jis čia taip puikiai tiko.
Žavėjausi Izabelės drąsa bei ryžtu apsaugoti visus meno kūrinius. Tik žmogus, kuris supranta bei myli meną, ryžtųsi taip smarkiai rizikuoti.
Galbūt ši knyga ir nebuvo pats stipriausias mano skaitytas istorinis romanas, tačiau manau, jog ji tikrai verta skaitytojų dėmesio.