Senokai jau buvau į rankas paėmusi istorinį romaną, tad buvo smagu vėl perskaityti įdomų bei įtraukiantį kūrinį. Antrasis pasaulinis karas - ta tema, kuri visuomet sudomina.

Paryžiuje 1940-ieji nebuvo lengvi metai. Brižita...

Senokai jau buvau į rankas paėmusi istorinį romaną, tad buvo smagu vėl perskaityti įdomų bei įtraukiantį kūrinį. Antrasis pasaulinis karas - ta tema, kuri visuomet sudomina.

Paryžiuje 1940-ieji nebuvo lengvi metai. Brižita Goldštein savo akimis matė, kaip yra nušaunamas jos vyras Samuelis. Ji puikaii supranta, jog jos ir dukters Sofi laikas taip pat senka..
Tačiau prieš išvykdama moteris nori surasti bei apsaugoti savo vyro tapytą paveikslą. Jai prireiks visų jėgų bei išmonės, jog įvykdytų šį nutrūktgalvišką planą..

Daug įvykių bei veikėjų šioje istorijoje, tačiau dėl šito, man šis pasakojimas tapo tik dar paveikesnis. Man patiko kaip autorė visų šių žmonių likimus sujungė į vieną. Tikrai jautrus pasakojimas, kuriame atsiskleidė draugystės ir meilės galia. Taip pat šioje knygoje svarbią vietą užėmė menas. Jis čia taip puikiai tiko.
Žavėjausi Izabelės drąsa bei ryžtu apsaugoti visus meno kūrinius. Tik žmogus, kuris supranta bei myli meną, ryžtųsi taip smarkiai rizikuoti.
Galbūt ši knyga ir nebuvo pats stipriausias mano skaitytas istorinis romanas, tačiau manau, jog ji tikrai verta skaitytojų dėmesio.

Skausminga, prieš išvykdama Brižita privalo rasti savo mylimo vyro tapytą paveikslą, kurį pavogė naciai. Ji karštai tikisi, kad išgelbėjus kūrinį nuo pražūties dalelė mylimojo gyvens amžinai. Ir galbūt vieną dieną...

Skausminga, prieš išvykdama Brižita privalo rasti savo mylimo vyro tapytą paveikslą, kurį pavogė naciai. Ji karštai tikisi, kad išgelbėjus kūrinį nuo pražūties dalelė mylimojo gyvens amžinai. Ir galbūt vieną dieną duktė atras tėvo palikimą, o kartu ir jame glūdinčią paslaptį...