Knygos anotacijoje teigiama, kad čia galima rasti vertingų patarimų, kurie padės tėvams atsipalaiduoti auklėjant ir mokant savo atžalas, o vaikui - mėgautis visaverte vaikyste.

Perskaičius pirmąjį skyrių jau norėjau...

Knygos anotacijoje teigiama, kad čia galima rasti vertingų patarimų, kurie padės tėvams atsipalaiduoti auklėjant ir mokant savo atžalas, o vaikui - mėgautis visaverte vaikyste.

Perskaičius pirmąjį skyrių jau norėjau padėti ją į šalį, nes išdėstytos problemos daugiau priminė amerikietišką gyvenimo būdą, bet skaičiau toliau ir labai tuo džiaugiuosi, nes perskaičiau daug įdomių, negirdėtų dalykų, pavyzdžiui, naujausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad iš kambario išėjusi mama nenustoja egzistavusi - suvokia jau dešimties savaičių, o ne 9 mėn. kūdikis kaip manyta anksčiau.

Knygą rekomeduoju perskaityti tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo auginant vaikus, nes iš tikro dažnai namie liekančios mamos vaiko auginimą paverčia Svarbiuoju darbu, kad pateisintų pasitraukimą iš darbo, o kartais tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis motinyste.

Ši knyga mano lentynoje atsirado prieš porą metų. Tačiau vis keliavo iš rankų į rankas, o aš pati vis atidėdavau jos skaitymą. "100 knygų iššūkis" tapo savotišku pastūmėjimu paskaityti Ami McKay kūrinį.

Ši knyga...

Ši knyga mano lentynoje atsirado prieš porą metų. Tačiau vis keliavo iš rankų į rankas, o aš pati vis atidėdavau jos skaitymą. "100 knygų iššūkis" tapo savotišku pastūmėjimu paskaityti Ami McKay kūrinį.

Ši knyga turėtų būti itin aktuali šiuo metu, kai Lietuvoje netyla diskusijos apie gimdymą namuose. "Gimdymo namai" nukelia į XX a. pradžią, Naująją Škotiją. Konservatyviame kaimelyje moterys įpratusios visas savo bėdas patikėti pribuvėjai: ar reikia "pagauti" kūdikį, ar iššaukti "dienas", ar "nustumti" problemas.

Tradicinė medicina, kurioje žolelės ir aliejai susipina su užkalbėjimais, maldomis, susiduria su moderniaja medicina, kur pasitikima "moksliniu tikslumu". Tarp "bemokslės" akušerijos ir steriliosios modernios medicinos atstovų įsiplieskia konfliktas.

Romanas sukonstruotas meistriškai - versdamas puslapį po puslapio tarsi užuodi žolelių "pagerintą" arbatą, lyg girdi šamaniškas maldas, užuodi salsvą kūdikių kvapą. Gimimo stebuklas...

"Mūsų tėvai ir mokytojai sako, kad gimdymas - tai stebuklas, bet tai netiesa. Jis įvyksta bet kokiu atveju, jo negali pasirinkti. O štai stebuklai įvyksta nenuspėjamai. Kažkas, kas atsitinka, nors neturėtų, verčia mus stebėtis - šitaip atsiranda šventieji, taip mes netenkame žado. Motinos meilė savo vaikui, rūpestis šiuo padaru, nuo kurio ji tapo sunki, suklypusi ir lėta, padaru, kuris verčia ją trokšti mirties... štai kas yra stebuklas". (p.28).

Knygos gale pateiktas ir žinynas, vietomis priversiantis ir prunkštelėti dėl prietarų naivumo. Kaip "Mėnulio vonia" - Gulėk nuoga kryžkelėje pilnaties šviesoje. Prisirpina įsčias".

Pagrindinė romano veikėja Džoana iš Bagdado, kur viešėjo pas ištekėjusią dukterį, keliauja namo į Londoną, pas laukiantį sutuoktinį. Tačiau per tris dienas belaugdama traukinio apšepusioje Rytų stotyje, šioje dykumos...

Pagrindinė romano veikėja Džoana iš Bagdado, kur viešėjo pas ištekėjusią dukterį, keliauja namo į Londoną, pas laukiantį sutuoktinį. Tačiau per tris dienas belaugdama traukinio apšepusioje Rytų stotyje, šioje dykumos žemeje, savimi pasitikinti anglų ponia pamato savo gyvenimą visai kitomis akimis. Vaikams ir vyrui reguliuojanti gyvenimus,visad linkinti tik gero-kaip jai iki šiol atrodė, staiga Džoana suabejoja savimi ir santykiais su artimaisiais. Gal ji tik vargina kitus,vaikai ją kenčia kaip neišvengiamybę, O vyras paslapčia draugauja su kita daug jam artimesne moterimi?

Kai sudarinėjau savo knygų sąrašą, kurį noriu perskaityti per 2013 metus skaičiau įvairius komentarus internete, domėjausi, kas kokią įdomesnę knygą yra perskaitęs ir rekomenduoja ją kitiems, taip pat mėgstantiems...

Kai sudarinėjau savo knygų sąrašą, kurį noriu perskaityti per 2013 metus skaičiau įvairius komentarus internete, domėjausi, kas kokią įdomesnę knygą yra perskaitęs ir rekomenduoja ją kitiems, taip pat mėgstantiems skaityti. Skaičiau tik pačius atsiliepimus ir praleisdavau tuos komentarus, kurie trumpai apžvelgdavo knygos turinį. Taip man visada būdavo įdomiau, nes pasilikdavau paslaptį apie knygoje slypinčias intrigas.

Taip buvo ir su šia knyga. Teko perskaityti nemažai atsiliepimų ir nuomonių, tačiau jos turinys taip ir liko paslaptis, kuri traukė ją perskaityti. Tačiau kai ją nusipirkau šių metų knygų mugėje ir jau kitą dieną pradėjau skaityti, nusivyliau savimi. Perskaičiusi kelius puslapius, supratau, kad jau žinau, kuo ši knyga baigsis, nes prieš keletą metų mačiau pagal šią knygą surežisuotą Marc Forster filmą "The Kite Runner". Manęs tai neišgąsdino ir nepastūmėjo mesti knygą į šoną, nes visuomet žinojau, kad filmas neprilygsta knygai ir joje aprašytiems vaizdams. Nors ir mintimis užbėgdavau į vykstančio veiksmo priekį žinodama kas bus vėliau, pati knyga, turbūt kaip ir visiems man paliko įspūdį.

"Bėgantis paskui aitvarą" - knyga su pamokančiomis mintimis ir užslėptomis užuominomis apie tai, kaip žmogus kartais elgiasi, nors žino, kad tai nėra gerai. Kiek kartais tenka paaukoti gero, dėl dar geresnio ir kaip tenka nusivilti, kai tas kažkas geresnis nebūna to vertas. Knyga apie ilgą žmogaus kančią ir mėginimą ištaisyti gyvenime padarytas klaidas. Tai labai puikiai atspindi ištarti žodžiai: "Galima vėl būti geram". Apie draugystę, apie žiaurumus vykusius Afganistane. Skaitant šią knygą galima iš arčiau susipažinti su taip dažnai žiniasklaidoje minima šalimi, kuri aprašoma ir gražiomis ir ne itin saldžiomis spalvomis.

Apie ką pati knyga? Turbūt dauguma jau žino, kas nežino tegu geriau perskaito pačią knygą, nes ji verta būti perskaityta. Kadangi minėjau, jog nemėgstu žinoti knygos siužeto, tai ir kitiems jo nepasakosiu. O kas jį nori sužinoti, visada gali perskaityti daugybę gerų atsiliepimų apie šią knygą.

Ši knyga nuostabi savo uriginalumu.... Ji apie detektyvą skeleta.... kuris su mergaite Stefani narplioja mįsles kurias atnarpliojus gali pasikeisti ne vieno žmogaus gyvenimas..... Stefani eilinė mergaitė, tik kitokia tuo kad miręs...

Ši knyga nuostabi savo uriginalumu.... Ji apie detektyvą skeleta.... kuris su mergaite Stefani narplioja mįsles kurias atnarpliojus gali pasikeisti ne vieno žmogaus gyvenimas..... Stefani eilinė mergaitė, tik kitokia tuo kad miręs jos dėdė rašytojas visą savo turtą paliko jai... tarp jų ir paslaptingą savo namą su visomis fantastikos kupinomis jo knygomis.... Skeletas su Stefani narplioja mįslę apie skeptrą kurį kadaise turėjo Blogiukas Sepalas, dabar jis nori jį susigražinti.... Bet neranda paslaptingo rakto kurį neva turėjo Gordonas..... Ši knyga patiks fantastikos ir nuotykių mėgėjams...

Knyga skirta vaikams nuo 10 iki 16 metu

Prieš pristatant knygą, norėčiau trumpai pakomentuoti, kuo ypatingas mano knygų sąrašas. Lietuviai įpratę važiuoti į užsienį, nors tiek daug gražaus jie dar nematę savo šalyje, taip pat jie elgiasi ir su knygomis. Iš...

Prieš pristatant knygą, norėčiau trumpai pakomentuoti, kuo ypatingas mano knygų sąrašas. Lietuviai įpratę važiuoti į užsienį, nors tiek daug gražaus jie dar nematę savo šalyje, taip pat jie elgiasi ir su knygomis. Iš pradžių griebiasi užsienio rašytojų leidinių, o pažvelgti kiek daug mes turime gero sukurta savo tautiečių, užsiima nedaugelis. Tad tikiuosi, kad pavyks jus sudominti ir rasit kokią artimą knygą ir su lietuviška pavarde ant viršelio.



Nors ironiška dabar kalbėti apie Leonardo Gutausko "Vilko dantų karolius", nes išties romanas neatsikratė lietuvių prozai būdingo sentimentalumo. Nori nenori turi pripažinti, kad kai kurias vietas norisi "apkarpyti", išmesti bereikalingai pompastiškus, neskanius sakinius ir aprašymus. Kaip dailininkas, Gutauskas tikrai žodžiais piešia tikrovišką aplinką, lyg nepraleidžia pro akis nei vienos detalės, nori maksimaliai perteikti situaciją. Tik ne veltui lietuvių kalboje gaji sena patarlė: "Dėl didelio rašto išėjo iš krašto". Perdėtas noras kuo tiksliau viską nusakyti, sudaryti kuo aiškesnį vaizdą skaitytojų vaizduotėse, ima varginti. Kiekvienas mes suvokiame viską kitaip, o čia savoms interpretacijoms tiek mažai vietos.

Pats knygos siužetas tikrai pagirtinas - juk net pats lietuvių kino meistras Algimantas Puipa pagal šį romaną pastatė vieną geriausių ir giliausių lietuviškų filmų. Žinoma, išmesdamas iš knygos daug įvykių, pridėdamas puipiškų povų. Atminties svarbos idėja, netradiciniai pagrindinio veikėjo maištai išskiria knygą iš to, ką mes įpratę skaityti mokykloje.

Tačiau vis dėlto tai tėra tarpinis variantas tarp to, nuo ko esame pavargę ir to, ką vertėtų atrasti. Tad gal pažintį su tikrai vakarų literatūros lygiui artimais romanais ir vertėtų pradėti su šia knyga. Žingsnis po žingsnio ir viską padaryti, su viskuo susitaikyti žymiai lengviau.

Mano mėgstamiausia šventė yra gimimo diena. Šioje knygelėje patiko, kad ragana Lilė rengė brolio gimtadienį. Jei nebūtų ji sugalvojusi kaip atšvęsti gimtadienį, šventė nebūtų įvykusi. Ir broliui Leonui buvę labai...

Mano mėgstamiausia šventė yra gimimo diena. Šioje knygelėje patiko, kad ragana Lilė rengė brolio gimtadienį. Jei nebūtų ji sugalvojusi kaip atšvęsti gimtadienį, šventė nebūtų įvykusi. Ir broliui Leonui buvę labai liūdna be gimimo dienos ir draugų. Kaip gera turėti vyresnę sesę, kuri padeda įveikti sunkumus.

"Raudonasis drakonas" - antroji Thomaso Harriso skaityta knyga, paliko mažesnį įspūdį lyginant su "Avinėlių tylėjimu". Vis dėlto knyga patiko, tikrai rekomenduoju tokio žanro mėgėjams.

Knyga pasakoja apie buvusį FTB...

"Raudonasis drakonas" - antroji Thomaso Harriso skaityta knyga, paliko mažesnį įspūdį lyginant su "Avinėlių tylėjimu". Vis dėlto knyga patiko, tikrai rekomenduoju tokio žanro mėgėjams.

Knyga pasakoja apie buvusį FTB agentą Vilą Greihamą, kuris yra žinomas dėl to, kad sučiupo Hanibalą Lekterį - psichiatrą ir rafinuotą žudiką kanibalą, pastaruoju metu žinomą kaip blogio ir žiaurumo simbolis. Vilas vėl grįžta į darbą, nes FTB reikia pagalbos norint sugauti siautėjantį žudiką maniaką, kuris žudo ištisas šeimas tik per pilnatį. Laiko liko mažai, reikia veikti greitai, nes Dantukų Fėja jau renkasi kitas aukas.

...pamenu, mama labai ilgai ieškojo šios knygos knygynuose, nes buvo laiko tarpas, kai ji arba nebuvo leidžiama, arba tiesiog visada būdavo išpirkta. Kai radom prieš metus, iškart nusipirkom, nedvejodamos. Dabar, kai perskaičiau...

...pamenu, mama labai ilgai ieškojo šios knygos knygynuose, nes buvo laiko tarpas, kai ji arba nebuvo leidžiama, arba tiesiog visada būdavo išpirkta. Kai radom prieš metus, iškart nusipirkom, nedvejodamos. Dabar, kai perskaičiau ją, be galo džiaugiuosi, kad ji yra mano mažoje namų bibliotekėlėje.

Knygoje savo istoriją pasakoja afganas Amiras. Nuo pat mažens iki tam tikros akimirkos. Jis pasakoja apie savo gyvenimą Afganistane, draugą Hasaną, pabėgimą į Ameriką, prisitaikymą ten, santykius su tėvu ir apie savo nuodėmes bei išsilaisvinimą iš jų.

Knyga yra mažų mažiausiai nuostabi. Joje taip jautriai pasakojama apie draugystę, labai aiškiai parodoma, kaip Amiras kovoja pats su savimi. Apskritai, visi jausmai taip įtaigiai aprašyti, kad tikrai išgyvenau kartu su berniuku, o vėliau - ir vyru Amiru. Tas jo kaltės jausmas, persekiojęs visą gyvenimą, būtų sunkus bet kuriam žmogui. Tačiau man patiko šis personažas, kad ir kaip jis elgėsi. Tas jo neryžtingumas daugelyje situacijų, tačiau sugebėjimas kovoti tada, kada labiausiai reikia, daug artimesnis žmogaus tikrumui. Net nesinorėtų, kad pagrindinis herojus šioje istorijoje būtų drąsuolis ir viską pasiektų kovodamas. Būtent Amiras man atrodė tikras herojus, nes sugebėjo priimti savo kaltę ir stengėsi ją išpirkti ne nugramzdindamas užmarštin, o darydamas gerus darbus, net jei tai vos nekainavo jam gyvybės.

O pats Afganistanas taip pat pavaizduotas labai įdomiai. Mes esame įpratę skaityti ir matyti Afganistaną kare, nieko šilto ir jaukaus. Tačiau Amiro vaikystės Afganistanas tikrai gražus, kupinas gražių atsiminimų ir aitvarų. Aitvarai visos knygos metu tarsi viską jungianti gija. Aitvarai ir stiklinė ritė, kuri pjauna pirštus iki kraujo. Be abejo, jei grįžtant prie Afganistano vaizdavimo, tai pavaizduotos ir baisybės, kurios vyko talibams atėjus į valdžią. Bet vėlgi kažkaip.. Neabejotinai sukrečia, tačiau prieš akis vis tiek stovi to gražiojo Afganistano vaizdas. Dėkoju rašytojui už tai, kad sugebėjo taip gražiai jį pavaizduoti.

O perskaičiusi knygą ir pati užsimaniau palaidyti aitvarą.. Pradėsiu laukti vasaros, kuomet galėsiu tai padaryti :)

Kad jau išsikėliau šiems metams sau knygų skaitymo iššūkį, tai stengiuosi jo ir laikytis. Prieš kelias dienas įveikiau 37 Signals kompanijos by-produktą* - knygą ReWork. Iš pažįstamų hakerių** rato esu vienas...

Kad jau išsikėliau šiems metams sau knygų skaitymo iššūkį, tai stengiuosi jo ir laikytis. Prieš kelias dienas įveikiau 37 Signals kompanijos by-produktą* - knygą ReWork. Iš pažįstamų hakerių** rato esu vienas paskutiniųjų perskaičių šią knygą, nes kiti (ypač Rūbininkai***) ją jau įveikę prieš kelis metus - tik jai pasirodžius. Nors tiesą sakant nėra čia ką ir įveikinėti - knyga nedidelė, lengvai skaitoma ir gali būti sugriaužta per vakarą.


Tad visgi apie ką ši knyga? Knygos autorius Jason Fried - vienas iš šios kompanijos įkurėjų - rašo apie savo kompaniją, jos darbo tvarką, filosofiją ir principus, kuriais vadovaujasi 37 Signals. Kompanija laužo bet kokius universitetinius ir enterprise'inius standartus. Sakot, kompanija negali sąmoningai atsisakyt augimo? Sakot, jos kuriamas produktas nebus patrauklus jei turės mažiau funkcijų nei konkurentų analogas? Sakot, be pinigų kišimo į reklamą Jūsų produkto niekas nežinos? Sakot neįmanoma dirbti, kai įmonės darbuotojai išmėtyti per 8 pasaulio miestus dviejuose žemynuose? Sakot...? Sakot? Sakot?! 37 Signals akivaizdžiai išsprogdino šiuos ir daugelį kitų įsišaknijusių stereotipų, kuriuos, atrodo vardinčiau net pakeltas vidurnaktį iš miegų. Jie tiesiog daro tai kas jiems patinka ir daro tai teisingai! Štai, tas žodis kurio ieškojau, norėdamas apibūdinti šią knygą: tai knyga aprašanti KAIP DIRBTI TEISINGAI.

Aš tokias knygas vadinu motyvacinėmis. Motyvacinėmis todėl, kad perskaitai ir, atrodo, nuo šiol viską žinai ką ir kaip reikia daryti :-) Todėl periodiškai verta po vieną tokią perskaityti, kad vėl užliptum ant tako ar nudžiugintum save: "Ha aš irgi taip darau!". Taip, dalis informacijos ReWork'e jau girdėta ar skaityta kažkur kitur, tačiau tai ne šiaip kokio nors pačio-savęs-valdymo-guru knyga "Kaip padidinti produktyvumą 999%". Tai istorija, pagrįsta 37 Signals kompanijos patirtimi. Labai gerai, kad knyga trumpa, dėl to ir susivirškina labai smagiai. Mielai kada nors perskaitysiu ją dar kartą, vietoj to, kad ieškočiau kitos ta pačia tema.

* Paaiškinimo ieškokite knygoje ReWork, skyriuje "Sell your by-products".
** Ne tų, kurie viską laužo, o tų kurie programuoja.
*** Tie, kurie programuoja su Ruby.