Kai išgirdau šios knygos pavadinimą, maniau, kad knyga tikrai bus verta to sugaišto laiko, ją skaitant, tačiau pasirodė yra atvirkščiai. Perskaičius pirmus 100 puslapių, supratau, kad knyga yra neįdomi. Svarbios detalės...

Kai išgirdau šios knygos pavadinimą, maniau, kad knyga tikrai bus verta to sugaišto laiko, ją skaitant, tačiau pasirodė yra atvirkščiai. Perskaičius pirmus 100 puslapių, supratau, kad knyga yra neįdomi. Svarbios detalės praranda reikšmę ir sudaro įspūdį, kad yra aprašomas paprastas kaimo žmonių gyvenimas. Tai tik mano nuomonė, tačiau šios knygos neimčiau antrą kartą į rankas.

Skaitant šią knygą mokykloje yra labai sunku susikaupti ir atkreipti dėmesį į reikalingas detales. Juolab kuomet šią knygą skaitai ne savo malonumui, bet tam, kad reikia praleidi puse knygos grožio. Tačiau galiu pasakyti...

Skaitant šią knygą mokykloje yra labai sunku susikaupti ir atkreipti dėmesį į reikalingas detales. Juolab kuomet šią knygą skaitai ne savo malonumui, bet tam, kad reikia praleidi puse knygos grožio. Tačiau galiu pasakyti drąsiai, kad knyga yra įdomi :)

Puiki knyga, kaip ir pirmoji autorės knyga. Žavi autorės objektyvumas, humoro jausmas, optimizmas. Įdomu skaityti apie Lietuvos radijo, televizijos pradžią, prisiminti Lietuvos radijo diktorius, nes vaikystėje dažnai teko...

Puiki knyga, kaip ir pirmoji autorės knyga. Žavi autorės objektyvumas, humoro jausmas, optimizmas. Įdomu skaityti apie Lietuvos radijo, televizijos pradžią, prisiminti Lietuvos radijo diktorius, nes vaikystėje dažnai teko girdėti jų balsus per "tašką" :) Šypsojausi skaitydama apie autorės nuotykius Amerikoje 1989-aisiais. Man asmeniškai Undinė Nasvytytė pasirodė puiki asmenybė, sektinas moters pavyzdys -visada pasitempusi, pasipuošusi, tvarkinga, kad ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis...

Labai labai patiko. Taip viskas susukta. Taip bandai atsistoti tai į vieno veikėjo, tai į kito pusę. Baigiant knygą jau pradedi įtarti kaip ir kas, bet atomazga pritrenkia. Po knygos pažiūrėjau filmą. Nenusivyliau, bet filmo...

Labai labai patiko. Taip viskas susukta. Taip bandai atsistoti tai į vieno veikėjo, tai į kito pusę. Baigiant knygą jau pradedi įtarti kaip ir kas, bet atomazga pritrenkia. Po knygos pažiūrėjau filmą. Nenusivyliau, bet filmo neužtenka, būtinai perskaitykit knygą.

Dar vienas lobis iš vaikų bibliotekos. Brolis, pamatęs, kad ją skaitau, pavartė akis: "Nežinojau, kad skaitai tokią fantastiką." Tai va, skaitau, kai ji įdomi. :)
Trumpai drūtai apie knygą. Kaip jau sufleruoja viršelis,...

Dar vienas lobis iš vaikų bibliotekos. Brolis, pamatęs, kad ją skaitau, pavartė akis: "Nežinojau, kad skaitai tokią fantastiką." Tai va, skaitau, kai ji įdomi. :)
Trumpai drūtai apie knygą. Kaip jau sufleruoja viršelis, knyga apie drakonus. Bet neapsigaukit, Eragonas ne drakonas (ta žavinga dama ant viršelio – tai drakonė Safyra), o Drakono Raitelis. Jam, niekuo neišsiskiriančiam paaugliui, gyvenančiam skurdžiame kaimelyje, į rankas visai atsitiktinai pakliūva kažkoks keistas mėlynas akmuo, kuris, pasirodo, besąs drakono kiaušinis. Kiaušinyje tūnantis drakonas, pardon, drakonė, pasirenka Eragoną savo raiteliu ir išsirita, na, o tada prasideda nuotykių ir skaudžių praradimų kelionė po Alageziją.
Ši knyga man šiek tiek priminė Patricko Rothfusso „Vėjo vardą“ ir „Išminčiaus baimę“ – greičiausiai dėl panašaus magijos naudojimo būdo. Kiti rastų sąsajų ir su „Žiedų valdovo“ knygomis – nepaprastieji elfai, kalnakasiai nykštukai, orkus primenančios baidyklės urgalai ir t. t. Tačiau čia nėra begalės sausų aprašinėjimų ir skaitymas tikrai neprailgsta. Ruošiuosi skaityti kitas trilogijos knygas. :)