Tai pati realistiškiausia istorija Murakamio kūryboje ir mano pirmoji pažintis su taip išgirtu Japonijos rašytoju.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir turėtų būti nuobodoka, Toru gyvenimas aprašomas lėtai ir ramiai karts nuo...

Tai pati realistiškiausia istorija Murakamio kūryboje ir mano pirmoji pažintis su taip išgirtu Japonijos rašytoju.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir turėtų būti nuobodoka, Toru gyvenimas aprašomas lėtai ir ramiai karts nuo karto kažkuo šokiruojant ( bam, ir esi priverstas išplėsti akis :) ) Tačiau, kokią ši knyga turi magiją! :) Sunku paaiškinti :)
Man iš ties labai patiko skaityti ir pasinerti į šią istoriją.
Tai knyga apie meilę. Ir ji tampa dar nuostabesnė ir magiškesnė su muzika. Paklausykit aprašomų dainų, tai pridės skanaus prieskonio skaitant. :)

Toks lengvas skaitalas prieš miegą, tikrai neprilygsta kitiems skandinų autoriams, kas dar labai nustebino, jog jau maždaug po pusės perskaitytos knygos galvoje pradėjo kirbėti mintys apie galimą žudiką ir neklydau. Todėl gal...

Toks lengvas skaitalas prieš miegą, tikrai neprilygsta kitiems skandinų autoriams, kas dar labai nustebino, jog jau maždaug po pusės perskaitytos knygos galvoje pradėjo kirbėti mintys apie galimą žudiką ir neklydau. Todėl gal ir trūko tos subtilios intrigos, kuri dažna kitų autorių kūryboje.

Gėda ir garbė. Svarbūs dalykai. Tačiau kai kas sumano ir žudyti ir dėlto, jiems tai atrodo normalu. Jiems. Knyga paremta tikrais įvykiais pasakojanti apie vienos šeimos likimą.
Knyga patiko, skaitoma lengvai, gana emociška...

Gėda ir garbė. Svarbūs dalykai. Tačiau kai kas sumano ir žudyti ir dėlto, jiems tai atrodo normalu. Jiems. Knyga paremta tikrais įvykiais pasakojanti apie vienos šeimos likimą.
Knyga patiko, skaitoma lengvai, gana emociška ir jautri.

Negaliu patikėti, kad šiuo metu "Geros knygos" svetainėje šios knygos įvertinimas tėra tik 3 žvaigždutės :) Iš tiesų "Našlaičių prižiūrėtojo sūnus" yra išskirtinė knyga ir nusipelno kur kas geresnio įvertinimo. Čia...

Negaliu patikėti, kad šiuo metu "Geros knygos" svetainėje šios knygos įvertinimas tėra tik 3 žvaigždutės :) Iš tiesų "Našlaičių prižiūrėtojo sūnus" yra išskirtinė knyga ir nusipelno kur kas geresnio įvertinimo. Čia vaizduojama Šiaurės Korėjos visuomenė, gyvenanti iškreiptų veidrodžių pasaulyje. Propaganda, nuolatinė baimė, kankinimai, netikėtai dingstantys žmonės, šeimų kalėjimai ir "vienai didžiųjų galybių" nuolat siekiantys pakenkti jankiai... Nors tai ir yra grožinė knyga, bet Adam Johnson fiksuoja baisios realybės grimasas. Mane sužavėjo tai, kad greta didžiulio užtaiso informacijos sugebėta knygą parašyti elegantiškai ir įtraukiančiai. 500 + puslapių knygą "suvalgiau" per 4-5 dienas - tai daug ką apie ją pasako :)

Maniau, kad ši knyga bus įdomus detektyvas, bet jį taip pavadinti būtų neteisinga. Tai įdomi knyga apie žmonių poelgius ir pasirinkimus, apie tragiškus įvykius, kurie vieniems sugriauna gyvenimą, kitiems tampa galimybe...

Maniau, kad ši knyga bus įdomus detektyvas, bet jį taip pavadinti būtų neteisinga. Tai įdomi knyga apie žmonių poelgius ir pasirinkimus, apie tragiškus įvykius, kurie vieniems sugriauna gyvenimą, kitiems tampa galimybe surinkti savigarbos likučius ir pradėti viską iš naujo. Rašytoja moka intriguoti, klaidina skaitytoją, įtampa auga ir pajunti, kad negali atsitraukti nuo knygos, lauki kaip viskas baigsis.

Puiki knyga ir puiki rašytoja :) Man visos Tessos sukurtos istorijos patiko, bet šita man atrodo viena iš geriausių. Intriguojantis siužetas, auganti įtampa... spėliojimai, kuris iš jų tas monstras (aišku, neatspėjau :) )....

Puiki knyga ir puiki rašytoja :) Man visos Tessos sukurtos istorijos patiko, bet šita man atrodo viena iš geriausių. Intriguojantis siužetas, auganti įtampa... spėliojimai, kuris iš jų tas monstras (aišku, neatspėjau :) ). Įdomu stebėti ir Ricoli bei Ailz asmeninį gyvenimą.

Sakyčiau, kad tai silpniausia trilogijos dalis dėl to kad:
- Erzina tai, kad staiga veikėjai ima elgtis ne taip, kaip turėtų pagal tai, kokie buvo sukurti per pirmas dvi knygas. Tarkime Klerė staiga tampa saviveiklininke, kuri...

Sakyčiau, kad tai silpniausia trilogijos dalis dėl to kad:
- Erzina tai, kad staiga veikėjai ima elgtis ne taip, kaip turėtų pagal tai, kokie buvo sukurti per pirmas dvi knygas. Tarkime Klerė staiga tampa saviveiklininke, kuri nepaiso nei proto balso, nei patarimų ir išsiruošia į savo asmeninį žygį.
- Ir toliau visi suaugę ir gyvenimo patirties turintys žmonės, ypatingai tie, kurie tos išminties turėtų turėti kaip niekas kitas, elgiasi kvailai ir neapgalvotai. Suprantu, kad jei jie priimtų kitus sprendimus, mūsų pagrindinių veikėjų šutvė prarastų iniciatyvą ir būtų nustumta į antrą planą, tačiau kažkaip ima pabosti tai, kad visą laiką tik jie vieni gali kažką pakeisti. Išgelbėti. Nugalėti... Nu tikras Volkeris Texaso Reindžeris dviejuose asmenyse.
- Knygos kulminacija yra ne jos pabaigoje, o maždaug ties viduriu, kai pagaliau įsimylėjėliai pripažįsta, kad jis nori jos, ji nori jo. Labai neblogas epizodas. Tragedija tame, kad po to ji pasielgia visiškai nelogiškai (žr pirmą punktą) ir viską mėginama sugrąžinti į pradinę būklę (suprantamas autorės ketinimas ir toliau žaisti ta pačia korta - iš jos juk tikrai nemažai intrigos pavyko išrutulioti), tačiau tai atrodo savotiškai. Vaidinti, kad status quo vis dar yra, nors figūros buvo perstatytos...
- Pabaiga, finalas ir lemianti kova. Nėra. Ta prasme viskas yra, bet taip nyku, blanku ir be ugnelės, kad net skaityti atsibosta.
- Pasakykit bent vieną normalią knygą, kur pabaigoje visi patenkinti stebi fejerverkus? Nu net burną sutraukia nuo tokio saldumo

Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir...

Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir verčia skaudinti vienas kitą. Ir visa tai sakyčiau net labai neblogai perteikta. Tikrai juntamas pyktis, kuris nenukreiptas į nieką konkrečiai, bet kartu ir neišvengiamas, kai sužinai, kad tavo gyvenimo aistra yra tavo brolis (sesuo). Taigi, su šia dalimi viskas ok.
Šiek tiek erzina tai, kad knyga ima priminti Akvariumą. Žuvyčių arba tą seną realybės šou, kur į vieną patalpą sukiša visą tuntą žmonių ir jie niekaip negali išsivaduoti vienas nuo kito ir yra priversti būti savo jausmų ir emocijų ekshibicionistais. Tai knygoje taip pat kažkodėl visur dalyvauja visi veikėjai, nors kaip ir nebūtų tam būtinybės.
Kitas erzinantis momentas - suaugusių žmonių personažai, ypatingai inkvizitorės, kuris sukurtas labai bukas, nors pagal viską toks būti neturėtų. Tiesiog siužetui reikėjo, kad ta persona elgtųsi taip, o ne kitaip, nors pagal viską bet kuris bent kiek mąstantis žmogus būtų bent kartą apsvarstęs bent kai kuriuos faktus.
O bet tačiau - paminėti elementai nebuvo tokie viską griaunantys ir žlugdantys ir knygą perskaičiau greitai, lengvai ir su malonumu ;)

Su šia knyga buvo labai keista skaitymo eiga: pradėjau nuo filmo, po to klausiau audiobook'ą ankgliškai, o baigiau skaitydama jau lietuvišką vertimą. Pagrindiniai dalykai, kuriuos pastebėjau pradėjus skaityti, kad palyginus su...

Su šia knyga buvo labai keista skaitymo eiga: pradėjau nuo filmo, po to klausiau audiobook'ą ankgliškai, o baigiau skaitydama jau lietuvišką vertimą. Pagrindiniai dalykai, kuriuos pastebėjau pradėjus skaityti, kad palyginus su angliška versija prapuolė visas teksto gyvumas. Žinoma, daug priduoda intonacija, kuri papildo tekstą klausantis įrašo, tačiau vis tiek liko toks primityvumo įspūdis su lietuvišku vertimu. O kur dar nuostaba dėl visiškai nepaaiškinamų vertinių. Pasakysiu tik vieną - kažkodėl "shadow hunter" patampa "prieblandos medžiotoju"... Kodėl? Juk taip puikiai ir tiksliai (visomis prasmėmis) išsiverčia. O kur dar pagrindinė veikėja Clary, kuri patampa Klare (gerai kad bent jau ne Kaze), ir burtašviesės (witch light), ir pasakėnai ir dar daug kitų keistų variantų.
Tačiau tai pastabos vertėjui. Pastabos knygai? Hm... Sakyčiau, kad visai neblogas fantastinės paauglių literatūros pavyzdys. Veiksmas greitas, veikėjai ryškūs ir gyvi, dialogai dera prie personažų, motyvacija aiški ir logiška. Žodžiu toks smagi nuotykių istorija su sveika doze romantikos - ko daugiau gali reikėti? :)

Ruošdamasi savo vestuvėms ieškojau šios knygos tikėdamasi gerų ir naudingų patarimų. Deja, teko labai nusivilti.
Pagrindinė knygos mintis - viskam samdyti profesionalus. Nekalbu apie fotografus ar vedėjus, nes šioje vietoje...

Ruošdamasi savo vestuvėms ieškojau šios knygos tikėdamasi gerų ir naudingų patarimų. Deja, teko labai nusivilti.
Pagrindinė knygos mintis - viskam samdyti profesionalus. Nekalbu apie fotografus ar vedėjus, nes šioje vietoje su knyga sutinku, tačiau ne visoms vestuvėms ir ne visoms nuotakoms būtinos vestuvių planuotojos, dekoruotojos, kuruotojos ir t.t.
Tikėjausi, kad šioje knygoje bus patarimų, kur geriausia pirkti/užsakyti vieną ar kitą dalyką; kaip išspręsti kylančias problemas su svečių susodinimu; kaip dekoruoti stalus ir pan. Tačiau kiekvienu atveju buvo sakoma - samdykite tos srities profesionalą, ir kuo brangesnį - tuo geriau.
Net neperskaičiau visos knygos, nes neturėjau nei pakankamai laiko, nei naudos iš to, kiek buvau perskaičiusi. O iš kelių minimalių ir abstrakčių patarimų supratau, kad aš vien iš savo supratimo darau taip, kaip ten rašoma.
Knyga tikrai nėra "Nuotakos biblija".