Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir...

Antrojoje knygoje be fantastinės linijos gerokai išryškėja ir romantinė. Be to tai ne šiaip meilė, o uždrausta. Tokia, kurios negalima pripažinti, kurios nė vienas iš veikėjų neturėtų jausti, kuri skaudina juos abu ir verčia skaudinti vienas kitą. Ir visa tai sakyčiau net labai neblogai perteikta. Tikrai juntamas pyktis, kuris nenukreiptas į nieką konkrečiai, bet kartu ir neišvengiamas, kai sužinai, kad tavo gyvenimo aistra yra tavo brolis (sesuo). Taigi, su šia dalimi viskas ok.
Šiek tiek erzina tai, kad knyga ima priminti Akvariumą. Žuvyčių arba tą seną realybės šou, kur į vieną patalpą sukiša visą tuntą žmonių ir jie niekaip negali išsivaduoti vienas nuo kito ir yra priversti būti savo jausmų ir emocijų ekshibicionistais. Tai knygoje taip pat kažkodėl visur dalyvauja visi veikėjai, nors kaip ir nebūtų tam būtinybės.
Kitas erzinantis momentas - suaugusių žmonių personažai, ypatingai inkvizitorės, kuris sukurtas labai bukas, nors pagal viską toks būti neturėtų. Tiesiog siužetui reikėjo, kad ta persona elgtųsi taip, o ne kitaip, nors pagal viską bet kuris bent kiek mąstantis žmogus būtų bent kartą apsvarstęs bent kai kuriuos faktus.
O bet tačiau - paminėti elementai nebuvo tokie viską griaunantys ir žlugdantys ir knygą perskaičiau greitai, lengvai ir su malonumu ;)

Su šia knyga buvo labai keista skaitymo eiga: pradėjau nuo filmo, po to klausiau audiobook'ą ankgliškai, o baigiau skaitydama jau lietuvišką vertimą. Pagrindiniai dalykai, kuriuos pastebėjau pradėjus skaityti, kad palyginus su...

Su šia knyga buvo labai keista skaitymo eiga: pradėjau nuo filmo, po to klausiau audiobook'ą ankgliškai, o baigiau skaitydama jau lietuvišką vertimą. Pagrindiniai dalykai, kuriuos pastebėjau pradėjus skaityti, kad palyginus su angliška versija prapuolė visas teksto gyvumas. Žinoma, daug priduoda intonacija, kuri papildo tekstą klausantis įrašo, tačiau vis tiek liko toks primityvumo įspūdis su lietuvišku vertimu. O kur dar nuostaba dėl visiškai nepaaiškinamų vertinių. Pasakysiu tik vieną - kažkodėl "shadow hunter" patampa "prieblandos medžiotoju"... Kodėl? Juk taip puikiai ir tiksliai (visomis prasmėmis) išsiverčia. O kur dar pagrindinė veikėja Clary, kuri patampa Klare (gerai kad bent jau ne Kaze), ir burtašviesės (witch light), ir pasakėnai ir dar daug kitų keistų variantų.
Tačiau tai pastabos vertėjui. Pastabos knygai? Hm... Sakyčiau, kad visai neblogas fantastinės paauglių literatūros pavyzdys. Veiksmas greitas, veikėjai ryškūs ir gyvi, dialogai dera prie personažų, motyvacija aiški ir logiška. Žodžiu toks smagi nuotykių istorija su sveika doze romantikos - ko daugiau gali reikėti? :)

Ruošdamasi savo vestuvėms ieškojau šios knygos tikėdamasi gerų ir naudingų patarimų. Deja, teko labai nusivilti.
Pagrindinė knygos mintis - viskam samdyti profesionalus. Nekalbu apie fotografus ar vedėjus, nes šioje vietoje...

Ruošdamasi savo vestuvėms ieškojau šios knygos tikėdamasi gerų ir naudingų patarimų. Deja, teko labai nusivilti.
Pagrindinė knygos mintis - viskam samdyti profesionalus. Nekalbu apie fotografus ar vedėjus, nes šioje vietoje su knyga sutinku, tačiau ne visoms vestuvėms ir ne visoms nuotakoms būtinos vestuvių planuotojos, dekoruotojos, kuruotojos ir t.t.
Tikėjausi, kad šioje knygoje bus patarimų, kur geriausia pirkti/užsakyti vieną ar kitą dalyką; kaip išspręsti kylančias problemas su svečių susodinimu; kaip dekoruoti stalus ir pan. Tačiau kiekvienu atveju buvo sakoma - samdykite tos srities profesionalą, ir kuo brangesnį - tuo geriau.
Net neperskaičiau visos knygos, nes neturėjau nei pakankamai laiko, nei naudos iš to, kiek buvau perskaičiusi. O iš kelių minimalių ir abstrakčių patarimų supratau, kad aš vien iš savo supratimo darau taip, kaip ten rašoma.
Knyga tikrai nėra "Nuotakos biblija".

Trečioji autorės skaityta knyga ir trečioji serijos knyga. Lengva ir greitai skaitoma, taip sakant - tam kartui. Labiau gal tinkanti jaunimui.
Kuo toliau, tuo mažiau įtikinama, kad mergina taip leistųsi žeminama ir tiek mažai...

Trečioji autorės skaityta knyga ir trečioji serijos knyga. Lengva ir greitai skaitoma, taip sakant - tam kartui. Labiau gal tinkanti jaunimui.
Kuo toliau, tuo mažiau įtikinama, kad mergina taip leistųsi žeminama ir tiek mažai kovotų už save ir savo norus. Visgi pabaigoje ji nenusileidžia Hardinui (šaunuolė!) ir išvažiuoja siekti savo svajonės. Kuo toliau, tuo labiau atrodo nesveikas toks Hardino pavydas, kuriuo pridengtas nepasitikėjimas savimi. Tačiau tokiu elgesiu ir nevaldomu pykčiu jis tik stumia Tesą tolyn nuo savęs.
Įdomu, kaip viskas rutuliosis toliau.

Labai patiko. Išties nurodyti keletas metodų, kuriais galima įsiminti įvairiausius dalykus, Keletą išbandžiau ir tikrai pavyko prisiminti geriau. Tikiuos įkvėpimo, kurio suteikė knygą užteks ilgam, kad galėčiau toliau...

Labai patiko. Išties nurodyti keletas metodų, kuriais galima įsiminti įvairiausius dalykus, Keletą išbandžiau ir tikrai pavyko prisiminti geriau. Tikiuos įkvėpimo, kurio suteikė knygą užteks ilgam, kad galėčiau toliau lavinti atmintį :)

Politikoje vienas svarbiausių elementų yra galia. Pastarąją turėti reiškia, kad galėsi pasitelkti šį elementą ir daryti įtaką paprastiems mirtingiesiems žmonėms. Valdžios galia gali būti neribota, tačiau konsoliduotoje...

Politikoje vienas svarbiausių elementų yra galia. Pastarąją turėti reiškia, kad galėsi pasitelkti šį elementą ir daryti įtaką paprastiems mirtingiesiems žmonėms. Valdžios galia gali būti neribota, tačiau konsoliduotoje demokratinėje visuomenėje didelę reikšmę turės ir interesų grupės, kurių nepasitenkinimas valdžia gali pakenkti valdantiesiems. Kita vertus, nedemokratinėje, totalitarinėje aplinkoje vieno žmogaus, vado, kultas gali būti toks stiprus, kad prieš visą tiesą ir neteisybę užmerkiamos akys. Propaganda čia yra ginklas, kuriuo mulkinami žmonės. O su kitaip mąstančiais, kuriuos demokratinėje visuomenėje įvardintų kaip kritiškai mąstančiuosius, o totalitarinėje - priešais ir grėsme visuomenei, būtina susidoroti ir pasmerkti ilgoms kančioms.
1984-ieji - kūrinys, kuriame vaizduojama ideali totalitarinė valstybė. Žmones stebi teleekranai,
kurie kontroliuoja gyvenimą. Pagrindinis herojus Vinstonas Smitas dirba Tiesos ministerijoje. Jis pastebi, jog jo mintys yra kitokios ir jis nekenčia gyvenimo, kuris yra sukurtas partijos. Jis supranta, kad žmonių smegenys yra "pudrinamos". Praeitis keičiama kiekvieną dieną ta linkme, kuri yra tinkama partijai. Kasdien keičiasi valstybės priešai. Tėvų vaikai tampa ištikimais partijos sekliais. Vaikai išduoda tėvus dėl menkiausio netinkamo judesio.
Tačiau tokioje visuomenėje baimė visus kausto. Jos atvirai niekas neparodo, bet ji uždengiama žiaurumo "kauke". Pyktis valdo visus. O meilė yra draudžiama. Malonumai - taip pat. Partija suseks kiekvieną, jei matys, jog jis myli ir rado mylimą žmogų. Taip atsitiko ir Vinstonui. Jis ir jo mylimoji Džiulija, kad ir kaip besislapstydami tampa partijos priešais. Okeanijoje meilės ir taikos nėra. Čia tik egzistuoja karas ir išdavystės.
George Orwell'as pavaizdavo desperatišką totalitarinį pasaulį. Tikroji tiesa yra slepiama, o žmonių smegenys lyg kompiuteriai, kuriuos lengva perpogramuoti. Aukštai "sėdi" tie, kurie kontroliuoja visus. Vienintelis klausimas kyla, kada visa tai sprogs, kada viskas žlugs?

Perskaičiau ir labai patiko. Gal ne taip labai kaip pirmosios dvi dalys, bet patiko. taip pat labai objektyviai negaliu vertinti, nes pirmąsias dvi dalis skaičiau gana senai. Kiek kitaip dar skaitėsi ir dėl to, kad pagrindinis...

Perskaičiau ir labai patiko. Gal ne taip labai kaip pirmosios dvi dalys, bet patiko. taip pat labai objektyviai negaliu vertinti, nes pirmąsias dvi dalis skaičiau gana senai. Kiek kitaip dar skaitėsi ir dėl to, kad pagrindinis knygos herojus yra vyras ir pasakojama viskas ir jo pusės.

Pagal knygos aprašymą tikėjausi gal kiek konkretesnių, profesionalesnių patarimų. Bet šiaip išdėstyti patarimai buvo įdomūs, nuotraukos gražios. Tik prie kai kurių patarimų norėjosi tai iliustruojančių nuotraukų, o ne...

Pagal knygos aprašymą tikėjausi gal kiek konkretesnių, profesionalesnių patarimų. Bet šiaip išdėstyti patarimai buvo įdomūs, nuotraukos gražios. Tik prie kai kurių patarimų norėjosi tai iliustruojančių nuotraukų, o ne visur jos buvo apie tai, kas rašoma, o gal tiesiog nemačiau joje to, ką matė autorė. Taip pat aprašomojo puslapio apačioje informacinis sakinys kartais man visai iškrisdavo iš konteksto. Na bet šiaip knygą vertinu gana gerai.