Su Douglas kūryba esu susipažinusi ir sakyčiau, jog pažintis buvo tikrai gana vykusi. Buvo smalsu kokia gi vis dėlto bus DR žanro knyga. Ar Penelope pateisino mano lūkesčius? Tuoj Jums ir papasakosiu 🥰

Erikos nuo pat...

Su Douglas kūryba esu susipažinusi ir sakyčiau, jog pažintis buvo tikrai gana vykusi. Buvo smalsu kokia gi vis dėlto bus DR žanro knyga. Ar Penelope pateisino mano lūkesčius? Tuoj Jums ir papasakosiu 🥰

Erikos nuo pat mažesns akys krypo į Maiklą Kristą. Jis jos vaikino Trevoro vyresnysis brolis. Ir nors visomis prasmėmis jis Erikai buvo tarsi uždraustas vaisius, tačiau vien dėl šito ją Maiklas traukė dar stipriau.
Daugeliu atžvilgių Maiklas buvo blogas berniukas. Jis nepaisė nei policijos, nei tėvų, o juolab jam nerūpėjo ką apie jį mano Erika. Visi žinojo apie jo bei jo draugų, dar kitaip vadinamų Raiteliais darbelius. Iki kol nutiko vienas incidentas, kuris pakeitė Maiklo draugų likimą. Ir dabar jie nori keršto.. Erika gaus būtent tai, ko yra nusipleniusi..

Na, šią knygą skaityti buvo savotiškas iššūkis. Nors jau su Dark romance žanru esu pažįstama, tačiau ši istorija buvo kiek kitokia. Nuo pat pradžių tarp Maiklo ir Erikos jautėsi įrampa bei love-hate santykis. Su tuo viskas yra getai, tačiau vos tik įvykiai pasisukdavo nenumatyta linkme ir manau, jog autorė turėdavo puikią progą sukurti intensyvią bei dėmesio vertą sceną, ji užmesdavo lengvą užuominą ir tą progą praleisdavo. Tad šitas man nelabai patiko. Vos tik įsijausdavau... Likdavau nieko nepešusi 😁🙈 Radau šioje knygoje daugiau crazy romantikos, nei tamsos.
Pati knyga man skaitėsi gana lengvai, nors buvo keletas ir gluminančių scenų, tačiau nepaisant to, turėjau gerą laiką su šia istorija.
Tad kažkaip mano pasaulio ši Douglas knyga nesupurtė, tačiau tikrai smalsu kas laukia toliau, tad manau ateityje pažintį su "Velnio nakties" serija pratęsiu.

Tai jau nėra pirmoji pažintis su šia autore. Pernai skaityta jos knyga "Dviese prieš srovę" man paliko puikų įspūdį. Perskaičiusi jos romaną supratau, jog autorė mėgsta kalbėti nepatogiomis temomis, tačiau kartu įpindama...

Tai jau nėra pirmoji pažintis su šia autore. Pernai skaityta jos knyga "Dviese prieš srovę" man paliko puikų įspūdį. Perskaičiusi jos romaną supratau, jog autorė mėgsta kalbėti nepatogiomis temomis, tačiau kartu įpindama ir šmaikščius dialogus bei situacijas.

Vos tik Kloja suvokia, jog pagaliau gyvena suaugusioa bei nepriklausomos moters gyvenimą, likimas jai iškrečia pokštą. Ji sulaukia Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės skambučio. Kloją informuoja, jog jos motina pagimdė naujagimę anksčiau laiko ir mergytei yra reikalinga globa.
Viskas klostosi žaibišku greičiu ir Kloja pasiryžta globoti sesutę. Nutinka taip, jog norint globoti naujagimę, jai tenka dalintis stogu virš galvos su visiškai nepažįstamu vaikinu Karenu.
Kareno likimas panašus kaip ir Klojos. Jis tenori globoti savo penkiolikmetį brolį Luką. Karenas ir Kloja sutaria, jog jų negali sieti jokie jausmai bei draugystė, o tik bendras tikslas. Tačiau ar viskas taip paprasta? Aš taip nemanau..

Dar vienas šmaikštus, jautrus bei kupinas jausmų romanas. Man labai patiko ryšys, kuris užsimezgė tarp Klojos ir Kareno. Viskas vyko savo ritmu. Nebuvo paskubėta, o ir visa pirmojo susitikimo istorija, tikrai privertė nusišypsoti 🤭
Labai sunku ir skaudu buvo įsivaizduoti Klojos sesutę. Jos gimimo istorija nebuvo pati gražiausia. Ir faktas, jog pykau ant Klojos motinos Konės. Visiškai nepateisinau ir nesupratau jos elgesio. Vienintelis jos priimtas teisingas sprendimas buvo perleisti mergaitės globą Klojai.
O Karenas.. Nors pradžioje or elgėsi kaip ponas rūstusis, tačiai gilaii širdyje slypėjo vaikinas, kuris tenorėjo mylėti bei būti mylimas. Jie su Kloja tiesiog tobulai tiko vienas kitam, nes abu puikiai suprato, ką reiškia toks likimas, kurį jiems abiems teko patirti. Jo ir Kojos bendravimas buvo tai, kas man tapo vyšnaite ant torto 🤭 Šioje istorijoje netrūko puikių ir šalutinių veikėjų, kurie šauniai įsipaišė į bendrą istoriją.
Tad mano akimis tai buvo lengvas, neįpareigojantis romanas, kuomet norisi šmaikštaus bei jausmingo skaitinio. Noriu dar šios autorės knygų! 🤭❤️ Ar jau skaitėte? O gal dar tik planuojate tai daryti?

Labai skubėjau šią knygą pabaigti prieš filmo pasirodymą, vengiau filmo anonso, tačiau nepavyko išvengti pagrindinio personažo atrankos, tad skaičiau jau su Ryan Gosling knygos personažo atvaizde. Praždioje knyga buvo tikrai...

Labai skubėjau šią knygą pabaigti prieš filmo pasirodymą, vengiau filmo anonso, tačiau nepavyko išvengti pagrindinio personažo atrankos, tad skaičiau jau su Ryan Gosling knygos personažo atvaizde. Praždioje knyga buvo tikrai klampi, moksliniai terminai buvo stabdantys ir apkraunantys, tačiau gana greitai įsibegėja veiksmas, kuriam moksliniai terminai nebetrukdo. Nebuvau niekad kosmoso literatūros gerbėja, bet šis kūrinys buvo tiek išrekomenduotas, kad pasidaviau ir labai labai labai (trys kartai čia minimi specialiai) nesigailiu! Puiki personažo arka, nuostabi drama ir sprendimų dilemos - viskas labai žmogiška ir abejonės bus puikiai suprantamos kiekvienam skaitytojui. Taip pat, atskirai noriu išskirti - kaip yra įdomu skaityti/matyti pasaulį(ius) mokslininko akimis. Tam tikrose situacijose - mano mintys ėjo į visai kitus sprendimus, o personažo - visada (daugumoje vietų) mokslas ėjo pirmiau ir kaip formuojasi klausimai - išvados yra tiesiog atskiras meno kūrinys. Labai rekomenduoju, tik nusiteikite, kad terminologija ir formulės bus tai, kas lydės jus visą knygą ir tam tikrose vietose tikrai gali varginti :D bet verta! belieka tikėtis, kad filmas bus ne mažiau geras!

Manau, jog kiekviena mergaitė kadaise žaidė su barbėmis ir svajojo apie gražius dalykus, kurie jos laukia ateityje 💕 Žaisdama kūrė savo svajonių gyvenimą.. Ir mane vaikystėje lydėjo Barbė. Tad jausdama šiokią tokią...

Manau, jog kiekviena mergaitė kadaise žaidė su barbėmis ir svajojo apie gražius dalykus, kurie jos laukia ateityje 💕 Žaisdama kūrė savo svajonių gyvenimą.. Ir mane vaikystėje lydėjo Barbė. Tad jausdama šiokią tokią nostalgiją nusprendžiau, jog reikia ir man artimiau susipažinti su jos istorija.

1956- ieji Ruta Handler žino, jog jos pasiūlymas sukurti lėlę, kuri nėra panaši į jokias kitas, gali būti priimtas ne itin palankiai. Taip ir nutinka, tačiau Ruta ne tas žmogus, kuris taip lengvai pasiduoda.
Ruta svajoja apie tai, jog jos lėlė bus tarsi mini moteris, kuri galės įkūnyti bet ką. Tuo pačiu, padrąsindama ir mergaites, jog jos gali tapti kuo panorėjusios 😍
Ruta suburia komandą, kurios vyriausias inžinierius - Džekas Rajanas. Jis yra genialus, tačiau pats vienas tylaii kovojantis ir savo kovas.. Jam padeda dizainerės Šarlotė Džonson bei Stivė Klein.
Ir nors Ruta supranta, jog šio žaislo sukūrimas yra labai rizikingas žingsnis. Ji vis dėlto ryžtasi jį žengti.

Vos pradėjau skaityti truputį baiminausi knygos apimties. Nėra ji jau tokia plona, o aš nemėgstu pernelyg ištemptų istorijų.. Tačiau skaitant šį istorinį romaną, man neprailgo nei vienas puslapis.
Buvo labai įdomu sužinoti visą Barbės atsiradimo istoriją. Kaip viskas vyko, kaip jai išrinko būtent tokį vardą ir su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti. Ruta ir pati buvo neeilinė asmenybė, kuriai teko daug ir sunkiai dirbti, jog sulauktų pripažinimo. Tuo metu nebuvo įprasta, jog vadovautų moteris, tad Rutai teko ne žodžiais, o darbais įrodyti savo vertę. Tiesa, jog ir kiti šalia esantys veikėjai taip pat. Ypač Džekas. Buvo be galo skaudu skaityti apie tai, su kuo jam teko kovoti...
Pati istorija man skaitėsi išties sklandžiai ir net nenumaniau, jog man ji taip patiks! 🤭 Tad rekomenduočiau ir Jums nepraleisti pro akis šios istorijos, ji tikrai verta dėmesio 💕

Kadangi leidykla išleido paskutinę trilogijos dalį, nusprendžiau dar kartą pradėti skaityti šią knygų seriją, kad šį kartą tikrai galėčiau ją baigti. Ir padėti visus taškus ant i.

Kaip ir skaitant pirmą kartą knygą...

Kadangi leidykla išleido paskutinę trilogijos dalį, nusprendžiau dar kartą pradėti skaityti šią knygų seriją, kad šį kartą tikrai galėčiau ją baigti. Ir padėti visus taškus ant i.

Kaip ir skaitant pirmą kartą knygą nusistebėjau autorės pasirinkimu pavadinti pagrindinę veikėją Pajedina. Man tai labai keistas ir gražus vardas.

"Bejėgė" man truputį primena "Bado žaidynių" ir "Raudonosios karalienės mišinį", bet tuo pačiu čia visai kitokia istorija. Ji savaip įdomi ir turi kažką nuostabaus. Man ypač patinka Pajedinos ir Kajaus pokalbiai. Jie tikras knygos variklis. 😀 Skaitydama jų dialogus šypsojausi.

Nors skaitydama knygą prisimenu lyg per miglą siužetą, bet tai man nei kiek negadina skaitymo malonumo. 🙂

Jeigu reikėtų kam nors rekomenduoti "Bejėgę", tai rinkčiausi romantasy gerbėjus, nes man ši knyga į tokią panaši. Joje nemažai romantikos, o fantastikos truputį mažoka. Tik ypatingos galios, o pasaulis primena kažkokius viduramžius, nes karalystę valdo žiaurus monarchas, karalius. Man tik buvo truputį keista, kad autorė neparašė ar tie prasčiokai iš tikrųjų platino kažkokį virusą. Nors elitas tuo tikėjo, bet jokių žinių ar įrodymų apie tai nebuvo. Regis, tie vargšeliai buvo tremiami į Svilę be jokios priežasties. Tik dėl to, kad gimė be ypatingų galių, kitaip tariant buvo normalūs žmonės. Visai nesistebiu, kad kaip kurie prisidėjo prie sukilimo.

Kadangi knyga skirta jaunesniems skaitytojams, tai Pajedina buvo sukurta truputį naivoka. Ji iškart pasitikėjo tais sukilėliais, o juk turėjo būti gudresnė. Suprasti, kad viskam pasibaigus liks pati atpirkimo ožiu. 😀

"Bejėgėje" man patiko abu princai. Tik Kitas atrodė naivesnis už Kajų. Elgėsi taip lyg būtų jaunesnis brolis. Pasakose tokie būna vadinami kvailiais... Man kažkodėl jo pagailo, nes įsimylėjo savo brolio mylimąją. Net keista, kad Kitas taip apsvaigo iš meilės, kad net nematė tos chemijos tarp Pajedinos ir Kajaus.

Ir dar man truputį pritrūko realaus veiksmo. Tos visos puotos ir joms pasiruošimai truputį atsibodo. Norėjosi, kad veikėjai gautų rimtų, sudėtingų beveik neįgyvendinamų uždavinių kaip Sarah J. Maas ir Rebecca Yarros knygose. Kiek skaičiau romantasy knygų tai nei viena mano nuomone negali su jomis lygiuotis. 🙂 Man tos moterys lyg romantasy karalienės.