Kai pasiimu šių autorių dueto knygą į rankas, žinau, jog geras laika - garantuotas. Bet pradėjus skaityti supratau, jog ši istorija kiek kitokia, nei prieš tai skaitytos jų knygos.

Šis pasakojimas pinasi tarp dviejų laiko...

Kai pasiimu šių autorių dueto knygą į rankas, žinau, jog geras laika - garantuotas. Bet pradėjus skaityti supratau, jog ši istorija kiek kitokia, nei prieš tai skaitytos jų knygos.

Šis pasakojimas pinasi tarp dviejų laiko linijų. Praeityje, kuomet Meisė ir Eliotas buvo tik du paaugliai. Jų žavi draugystė bei meilė knygoms, nejučia išauga į šį tą daugiau. Ir dabartis, kuomet abu jau suaugę. Ir juos skiria ne tik prabėgę metai, tačiau ir tai, kas buvo nepasakyta..

Sakyčiau, jog tai buvo tokia gana paprasta, tačiau gana nebloga istorija. Nebuvo čia labai didelių siužeto vingių, tačiau buvo tiesiog gera skaityti. Meisės paauglystės laikotarpis ir tas metas, kuomet jai labiausiai trūko mamos.. Buvo tikrai vienas iš jautresnių momentų. Tuomet jau "užaugus" bandoma susivokti tarp savų jausmų..
Eliotas man pasirodė be galo žavus jaunuolis, kuris buvo tiesiog tobulas vaikinas Meisei. Pirmiausia jis tapo jos geriausiu draugu, o jausmai įsižiebė šiek tiek vėliau. Jų tarpusavio ryšys, meilė literatūrai. Buvo tai, apie ką galėčiau skaityti ir skaityti 🩷
Man galbūt ši istorija pasirodė šiek tiek ištempta. Ir ne visuomet įtikino pagrindinių veikėjų poelgiai. Tačiau nepaisant to, knygą susiskaitė labai lengvai bei maloniai. Tiesa, nerasite čia taip puikiai žinomo humoro, kurį taip mėgsta šis duetas, tačiau rasite visą jausmų vandenyną į kurį drąsiai nerkite stačia galva 💕