Knyga ganėtinai įtempta, pabaiga bent jau man tikrai buvo netikėta, galvojau kad viskas baigsis tragiškai bet pasirodo aš klydau. Kas nori šiek tiek kitokio trilerio tikrai rekomenduoju. Beje susituokusiems ar esantiems...

Knyga ganėtinai įtempta, pabaiga bent jau man tikrai buvo netikėta, galvojau kad viskas baigsis tragiškai bet pasirodo aš klydau. Kas nori šiek tiek kitokio trilerio tikrai rekomenduoju. Beje susituokusiems ar esantiems santykiuose galima net kai kuriais įžvalgas apie santuoką pritaikyti ir sau.

„Kad ir kaip stengtumeisi, skausmingiausi tavo gyvenimo tarpsniai iš atminties neišdyla. Daug metų troškau ką nors pakeisti. Jei būtum pasielgusi taip, o jei anaip... Bet širdgėla nepranyksta. Laikas negydo. Tai melas. Prie...

„Kad ir kaip stengtumeisi, skausmingiausi tavo gyvenimo tarpsniai iš atminties neišdyla. Daug metų troškau ką nors pakeisti. Jei būtum pasielgusi taip, o jei anaip... Bet širdgėla nepranyksta. Laikas negydo. Tai melas. Prie skausmo tiesiog pripranti. Daugiau nieko.“
(p.s. šios mintys ne pagrindinio herojaus Oliverio, tačiau...)

Retai pasitaiko knygų, kurios taip įtraukia, kad sunku ją padėti į šalį, kai norisi perskaityti viską vienu ypu. Deja, mūsų galvotrūkčiais lekiantis gyvenimas ne visada tai leidžia. „Išnarplioti Oliverį“ – viena tų knygų, kai norisi sustabdyti laiką, pareigas, buitį ir sužinoti visus atsakymus. Šiai istorijai užtenka dienos, daugiausiai dviejų.

Ką mes tokį narpliojame? Ogi Oliverį, labai sėkmingą rašytoją, gyvenantį kone svajonių gyvenimą. Tas, galima sakyti, ramus svajonių gyvenimas priveda prie to, kad vieną vakarą Oliveris trenkia savo žmonai. Ir staiga visi Oliverio praeities demonai, tūnoję tamsiausiuose kampuose, pradeda lįsti į dienos šviesą.


Vos pradėjus skaityti šią istoriją, sunku nuo jos atsitraukti, nes autorė neria Oliverį, kaip gyvatę iš odos ir kiekvienas sluoksnis vis įdomesnis, įtraukia vis labiau. Kaip suaugusiam vyrui gali atsiliepti nemeilė ir atstūmimas vaikystėje? Kokios blogio šaknys? Ir kas yra kaltas dėl viduje susitelkusio pykčio klodų? Kaip tampama tokiu šaltakrauju ir žiauriu žmogumi, kuris nepaiso nieko? Įvykių grandinė kupina įvairiausių klausimų, susimąstymų.

Sunkiai pamenu tokią knygą, kurios pagrindinis herojus būtų toks neigiamas, blogas. Kai net nebandai pagrindinio herojaus išteisinti, nes, regis, kad ir kokia vaikystė buvo, kad ir kokių problemų turėtum, už gėrio ir blogio persvarą esi atsakingas pats. Juk yra įvairiausių istorijų. Kai vaiką augina pikti, geriantys ar dar ką darantys tėvai, jie užauga tokie pat arba kabinasi į gyvenimą visomis išgalėmis ir tampa savo budelių priešingybėmis. Kas tai nulemia? Ši knyga į šį klausimą gal ir nepadės atsakyti, bet tikrai privers stabtelėti ir apie tai susimąstyti. Šiaip iš paskutiniųjų stengiuosi nesmerkti žmonių (knygų herojų, beje taip pat), kol neapmąstau jų motyvų, nebandau įsivaizduoti situacijos iš įvairių perpektyvų, tačiau Oliveris vedė mane iš proto, aš negalėjau jo nesmerkti ir juo nesibodėti.

Nuoširdžiai rekomeduoju šią knygą. Ir ĮSPĖJU: jei turite kažkokių pareigų ar svarbių planų, nepradėkite skaityti šios knygos, nes planai gali nuplaukti. Akimirką Oliverio nuodėmės bus svarbesnės už asmeninius malonumus. :) Kita vertus, narplioti Oliverį labai didelis malonumas, tik gal šiek tiek su kartėliu.

Ilgokai užtrukau kol įveikiau, sudėtingas ir vietomis labai nuobodus rašymo stilius, pusė knygos apie jaunuolių meilę, kas visai įdomu, kita apie katorgininko likimą, ką perskaičiau jau tik iš užsispyrimo ir pagarbos...

Ilgokai užtrukau kol įveikiau, sudėtingas ir vietomis labai nuobodus rašymo stilius, pusė knygos apie jaunuolių meilę, kas visai įdomu, kita apie katorgininko likimą, ką perskaičiau jau tik iš užsispyrimo ir pagarbos klasikai, džiaugiuosi, kad įveikiau, bet yra tikrai idomesnių (bent jau mano skoniui) ir vis dėlto klasikos vardo vertų knygų.

"Įkvepiantis pasakojimas apie šiek tiek pakvaišusius žmones – visiems, kas nori užversti knygą šypsodamiesi." - skelbia knygos viršelio citata. Tai lėtas pasakojimas, kur nerasi veiksmo, siužeto vingių ar didelių dramų,...

"Įkvepiantis pasakojimas apie šiek tiek pakvaišusius žmones – visiems, kas nori užversti knygą šypsodamiesi." - skelbia knygos viršelio citata. Tai lėtas pasakojimas, kur nerasi veiksmo, siužeto vingių ar didelių dramų, tai istorija knygų ir skaitymo mylėtojams. man patiko.

Tess man yra detektyvų karalienė 🤩😍 Tad visad labai malonu sugrįžti prie jos knygų ir žinau, jog laukia tikrai įtampos bei jaudulio kupini puslapiai.

Kalėdų išvakarėse detektyvė Džeinė Ricoli yra iškviečiama į...

Tess man yra detektyvų karalienė 🤩😍 Tad visad labai malonu sugrįžti prie jos knygų ir žinau, jog laukia tikrai įtampos bei jaudulio kupini puslapiai.

Kalėdų išvakarėse detektyvė Džeinė Ricoli yra iškviečiama į siaubingo nusikaltimo vietą, kur žiauriai buvo nužudyta jauna moteris.
Į nusikaltimo vietą taip pat atvyksta ir medicinos ekspertė Mora Ailz. Sename name ant sienų jas pasitinka lotyniškas užrašas : AŠ NUSIDĖJAU. Tuomet dar nieko nenutuokdamos moterys, net neįtaria su kokiu blogiu dar joms teks susidurti ir kiek kraupių žmogžudysčių jų dar laukia..

Kaip jau supratote, Tess yra viena iš mylimiausių mano rašytojų. Tad iš jos knygų tikiuosi nemažai. Ir šį kartą ji manęs taip pat nenuvylė. Knyga buvo įtempto siužeto, nenuspėjama bei intriguojanti. Taip pat skaitydama šią knygą sužinojau nemažai detalių iš Biblijos, kas buvo iš ties man labai įdomu.Mitologijos įpyinimas buvo įdomus autorės sprendimas.
Tess gerbėjai, kas dar neskaitėte - siūlau tai padaryti, o kas vis svarstote ar pradėti pažintį su šia rašytoja, tai net neabejokite :)

Kalbant apie patį šaltinį, t.y. Vilniaus namų sąrašą, ko gero, toks pavadinimas būtų korektiškiausias, galbūt jis ir nėra labai įdomus: dažnai rašoma tas pats per tą patį, vieną kitą įrašą papildant kokia nors...

Kalbant apie patį šaltinį, t.y. Vilniaus namų sąrašą, ko gero, toks pavadinimas būtų korektiškiausias, galbūt jis ir nėra labai įdomus: dažnai rašoma tas pats per tą patį, vieną kitą įrašą papildant kokia nors įdomesne informacija. Tačiau tokie yra tie inventoriai - sausi faktai, viskas aiškiai ir tiksliai. Jų paskirtis daugiau teisinė, jei galima taip išsireikšti, o ne noras sudominti žmones. Tačiau vis vieną įdomu pasižiūrėti, kaip atrodė XVII a. pradžios Vilnius po XVII a. pradžios gaisrų ir iki amžiaus vidurio vadinamojo Tvano. Aišku, kartais tai sunku suvokti, ypač kuomet dabar kone viskas yra pakeista. Bet galbūt tai ir yra įdomu, kaip atrodė miestas prieš kelis šimtus metų ir koks jis yra mūsų dienomis. Be to, įdomu pamatyti kaip žmonės suvokė savo gyvnenamąją aplinką, ką turėjo, kaip gyveno, žodžiu, susidaryti tam tikrą socialinį vaizdinį. Kam įdomi Vilniaus istorija, ypač socialinė, architektūrinė irgi manau čia atrastų savo niša, tikrai rekomenduoju. Bent jau įvadinę autoriaus dalį verta perskaityti, jei nesinori skaityti viso šaltinio.

Pirmoji autorės skaityta knyga.
Lengva ir įtraukianti; pilna veiksmo ir intriguojančių scenų. Knyga apie stiprybę, meilę ir draugystę.
Graži keturių moterų draugystė, su savo "ups and downs". Nors visos moterys ir labai...

Pirmoji autorės skaityta knyga.
Lengva ir įtraukianti; pilna veiksmo ir intriguojančių scenų. Knyga apie stiprybę, meilę ir draugystę.
Graži keturių moterų draugystė, su savo "ups and downs". Nors visos moterys ir labai skirtingos, gyvena skirtingose šalyse, bet draugystę sugeba palaikyti. Kas yra tikrai šaunu.
Kai kuriose vietose kliuvo tai, kad buvo sumaišyti veikėjų vardai. Bet čia gal vertimo klaida. Ir gaila, kad pavadinimo vertimas nukrypsta nuo originalaus "Christmas at Tiffany's" - jis daug tikslesnis.
Asmeniška man, susidomėjimas knygos siužetu nebuvo pastovus: vienas skyrius labai įtraukia; kitas, jau žiūrėk, nuobodus.
Visumoje - smagi knyga laukiant gražiausių metų švenčių.