Skaitydama supratau, kad mano artimoje aplinkoje yra žmonių išgyvenančių panikos priepuolius, tačiau iki šiol to nė nenumaniau.

Psichinė mūsų sveikata gali sukelti psichosomatines ligas (t.y. kūno ligos, kurias sukelia su...

Skaitydama supratau, kad mano artimoje aplinkoje yra žmonių išgyvenančių panikos priepuolius, tačiau iki šiol to nė nenumaniau.

Psichinė mūsų sveikata gali sukelti psichosomatines ligas (t.y. kūno ligos, kurias sukelia su psichika susijusios problemos). Nežiūrėkime į tai pro pirštus. Ne kartą teko girdėti, kad žmogų kamuoja įvairūs nusiskundimai ir dėl prastos asmens savijautos vis ieškoma įvairių ligų, tačiau jos taip gudriai pasislėpusios, kad niekas jų taip ir neatranda :/ Viskas mūsų galvose.

Kodėl žmonės apie tai šneka pašnibždomis ir neieško sprendimo? Manau, kad sovietinei kartai (mūsų tėvams, vadinamąjai “baby bum’o” kartai) buvo sudėtinga suprasti, kad psichologinė sveikata yra ypač reikšminga ir ją reikia puoselėti ne ką mažiau, nei fizinę. O žengus į nepriklausomybę, kai atsivėrė daugiau galimybių, mano, kad pripažinti jog turi emocinių sunkumų yra kažkas gėdingo ir nepriimtino visuomenėje. Turi būti tvirtas ir besišypsantis. Su visais savo vidiniais demonais. Pamenu, mes buvome auklėjami panašiu stiliumi, gal negalėčiau įvardinti konkrečių išgyventų situacijų, tačiau visas posovietinis dvelksmas tą byloja. Džiaugiuosi, kad vadinamoji “Y karta” (ką tik pagalvojau, kad kai kuriose situacijose gal ir visai gerai tas skirstymas kartomis, siekiant įnešti aiškumo apie ką eina kalba) stengiasi kalbėti apie tai garsiai ir šviečia visuomenę. Influenceriai (nuomonių formuotojai), nesvarbu - užsakyta ar ne reklama, rašo apie tai tekstus, rekomenduoja knygas, pagalbos linijas. Ir tos knygos šluojamos iš parduotuvių lentynų. Straipsniai skaitomi ir aktyviai komentuojami. Vadinasi jų skleidžiama žinia pasiekia adresatą. Vadinasi to REIKIA. Sveikintina. Žiūrėkime į tai rimtai ir atsakingai. Nebijokime apie kalbėti ir ieškoti priežasčių.

Ir taip, mane kartais užklumpa nerimas. Ne, man nepasitaiko aiškiai išreikštų nerimo priepuolių. Tačiau tokia būsena kelia didelį diskomfortą. Pamažu suprantu kas sudaigino ir dėl kokių priežasčių šita piktžolė išsikerojo mano pasąmonėje. Bandau savo baimes išvaikyti stumdama jas už savo komforto zonos ribų ir nors vėžlio žingsniu, bet tai veikia.

Nežinau kaip Jums, bet mano dėmesį patraukė šios knygos viršelis bei anotacija. Labai jau norėjosi sužinoti daugiau apie tą Oliverį, bei kodėl jį reikia "narplioti". Tad nieko nelaukdama kibau į ją 😎

Oliveris -...

Nežinau kaip Jums, bet mano dėmesį patraukė šios knygos viršelis bei anotacija. Labai jau norėjosi sužinoti daugiau apie tą Oliverį, bei kodėl jį reikia "narplioti". Tad nieko nelaukdama kibau į ją 😎

Oliveris - rašytojas. Jo knygos labai populiarios ir gerai parduodamos.
Šalia Oliverio - tobula žmona Elis, kuri be galo žavisi savo vyro parašytomis knygomos ir jas iliustruoja. Atrodo - idilė. Tačiau vieną vakarą nutinka netikėtas dalykas.. Oliveris trenkia savo žmonai į veidą. Kodėl??
Po truputį iš senų Oliverio draugų pasakojimų ima aikštėn kilti pamirštos paslaptys.. Ir aiškėja Oliverio poelgio motyvai.

Galiu pasakyti, jog ši istorija iš tiesų labai tikroviška ir įtraukianti savo pasakojimu. Man buvo įdomu skaityti apie kiekvieną veikėją ir apie tai, ką jie gali pasakyti apie "pabaisą" Oliverį. Nutikus nelaimei, visi teigia jog nujautė, jog jis kažkos ne toks, ar tai, jog buvo galima tikėtis iš jo sulaukti smurto proveržio.. Kodėl? Tikriausiai per amžių amžius jau taip yra mūsų visuomenėje, jog visi kiti žino tiesą geriau už mus pačius..
Knyga apie tai, kaip kartais stiprus noras patikti kitiems, gali sugriauti mūsų gyvenimą. Arba vienas neteisingas sprendimas - nuvesti visai kita linkme. Skaudi, paini bei pamokanti istorija.

Hamletą turėjau skaityti 11 klasėje, tačiau jis man pasirodė neįdomus. Dabar, kai mano brolis turėjo jį privalomai skaityti, čiupau ir aš. Na ir ką, su nostalgija prisimenu, kaip klasėje nieko negalėjau apie kurinį...

Hamletą turėjau skaityti 11 klasėje, tačiau jis man pasirodė neįdomus. Dabar, kai mano brolis turėjo jį privalomai skaityti, čiupau ir aš. Na ir ką, su nostalgija prisimenu, kaip klasėje nieko negalėjau apie kurinį pasakyti, dabar mielai padiskutuočiau!
Kurinys patiko, Įdomus siužetas, kai susimąstai kad ir tais laikais, tokių dramų prisigalvodavo.. Tikra Telenovela presenta, o pabaiga... na maniau, kad nutiks kažkas panašaus, tačiau ne tiek. Verta perskaityti, kai smegenelės priima, o ne per prievartą, tada ir vertinimas kitoks :)

Pasakojimas apie moterį ieškojusios meilės. Pradžioje šiek tiek gailėjausi Emos (Šarlio žmonos), tačiau paskui tiesiog pykau ant jos dėl kvailumo ir egoistiškumo. Taip pat ir vyrui vis norėjosi sakyti - na kaip gi gali...

Pasakojimas apie moterį ieškojusios meilės. Pradžioje šiek tiek gailėjausi Emos (Šarlio žmonos), tačiau paskui tiesiog pykau ant jos dėl kvailumo ir egoistiškumo. Taip pat ir vyrui vis norėjosi sakyti - na kaip gi gali nepastebėti, kas vyksta aplinkui? Visgi knygą manau verta paskaityti ir suprasti, kad ne turtai ir idealo vaikymąsis daro gyvenimą tobulu.