Knyga vidutiniška. Atrodo jautri tema, bet emociškai visiškai nepaliečia. Rašymo stilius nuobodokas, neprikaustantis. Istorija paprasta, nepalieka įspūdžio. Skaitant tarsi visai įdomu, bet perskaitai ir nėra jausmo, negaila,...

Knyga vidutiniška. Atrodo jautri tema, bet emociškai visiškai nepaliečia. Rašymo stilius nuobodokas, neprikaustantis. Istorija paprasta, nepalieka įspūdžio. Skaitant tarsi visai įdomu, bet perskaitai ir nėra jausmo, negaila, kad knyga pasibaigė, nekyla jokių pamąstymų.

„Kad ir kaip stengtumeisi, skausmingiausi tavo gyvenimo tarpsniai iš atminties neišdyla. Daug metų troškau ką nors pakeisti. Jei būtum pasielgusi taip, o jei anaip... Bet širdgėla nepranyksta. Laikas negydo. Tai melas. Prie...

„Kad ir kaip stengtumeisi, skausmingiausi tavo gyvenimo tarpsniai iš atminties neišdyla. Daug metų troškau ką nors pakeisti. Jei būtum pasielgusi taip, o jei anaip... Bet širdgėla nepranyksta. Laikas negydo. Tai melas. Prie skausmo tiesiog pripranti. Daugiau nieko.“
(p.s. šios mintys ne pagrindinio herojaus Oliverio, tačiau...)

Retai pasitaiko knygų, kurios taip įtraukia, kad sunku ją padėti į šalį, kai norisi perskaityti viską vienu ypu. Deja, mūsų galvotrūkčiais lekiantis gyvenimas ne visada tai leidžia. „Išnarplioti Oliverį“ – viena tų knygų, kai norisi sustabdyti laiką, pareigas, buitį ir sužinoti visus atsakymus. Šiai istorijai užtenka dienos, daugiausiai dviejų.

Ką mes tokį narpliojame? Ogi Oliverį, labai sėkmingą rašytoją, gyvenantį kone svajonių gyvenimą. Tas, galima sakyti, ramus svajonių gyvenimas priveda prie to, kad vieną vakarą Oliveris trenkia savo žmonai. Ir staiga visi Oliverio praeities demonai, tūnoję tamsiausiuose kampuose, pradeda lįsti į dienos šviesą.


Vos pradėjus skaityti šią istoriją, sunku nuo jos atsitraukti, nes autorė neria Oliverį, kaip gyvatę iš odos ir kiekvienas sluoksnis vis įdomesnis, įtraukia vis labiau. Kaip suaugusiam vyrui gali atsiliepti nemeilė ir atstūmimas vaikystėje? Kokios blogio šaknys? Ir kas yra kaltas dėl viduje susitelkusio pykčio klodų? Kaip tampama tokiu šaltakrauju ir žiauriu žmogumi, kuris nepaiso nieko? Įvykių grandinė kupina įvairiausių klausimų, susimąstymų.

Sunkiai pamenu tokią knygą, kurios pagrindinis herojus būtų toks neigiamas, blogas. Kai net nebandai pagrindinio herojaus išteisinti, nes, regis, kad ir kokia vaikystė buvo, kad ir kokių problemų turėtum, už gėrio ir blogio persvarą esi atsakingas pats. Juk yra įvairiausių istorijų. Kai vaiką augina pikti, geriantys ar dar ką darantys tėvai, jie užauga tokie pat arba kabinasi į gyvenimą visomis išgalėmis ir tampa savo budelių priešingybėmis. Kas tai nulemia? Ši knyga į šį klausimą gal ir nepadės atsakyti, bet tikrai privers stabtelėti ir apie tai susimąstyti. Šiaip iš paskutiniųjų stengiuosi nesmerkti žmonių (knygų herojų, beje taip pat), kol neapmąstau jų motyvų, nebandau įsivaizduoti situacijos iš įvairių perpektyvų, tačiau Oliveris vedė mane iš proto, aš negalėjau jo nesmerkti ir juo nesibodėti.

Nuoširdžiai rekomeduoju šią knygą. Ir ĮSPĖJU: jei turite kažkokių pareigų ar svarbių planų, nepradėkite skaityti šios knygos, nes planai gali nuplaukti. Akimirką Oliverio nuodėmės bus svarbesnės už asmeninius malonumus. :) Kita vertus, narplioti Oliverį labai didelis malonumas, tik gal šiek tiek su kartėliu.

Nežinau kaip Jums, bet mano dėmesį patraukė šios knygos viršelis bei anotacija. Labai jau norėjosi sužinoti daugiau apie tą Oliverį, bei kodėl jį reikia "narplioti". Tad nieko nelaukdama kibau į ją 😎

Oliveris -...

Nežinau kaip Jums, bet mano dėmesį patraukė šios knygos viršelis bei anotacija. Labai jau norėjosi sužinoti daugiau apie tą Oliverį, bei kodėl jį reikia "narplioti". Tad nieko nelaukdama kibau į ją 😎

Oliveris - rašytojas. Jo knygos labai populiarios ir gerai parduodamos.
Šalia Oliverio - tobula žmona Elis, kuri be galo žavisi savo vyro parašytomis knygomos ir jas iliustruoja. Atrodo - idilė. Tačiau vieną vakarą nutinka netikėtas dalykas.. Oliveris trenkia savo žmonai į veidą. Kodėl??
Po truputį iš senų Oliverio draugų pasakojimų ima aikštėn kilti pamirštos paslaptys.. Ir aiškėja Oliverio poelgio motyvai.

Galiu pasakyti, jog ši istorija iš tiesų labai tikroviška ir įtraukianti savo pasakojimu. Man buvo įdomu skaityti apie kiekvieną veikėją ir apie tai, ką jie gali pasakyti apie "pabaisą" Oliverį. Nutikus nelaimei, visi teigia jog nujautė, jog jis kažkos ne toks, ar tai, jog buvo galima tikėtis iš jo sulaukti smurto proveržio.. Kodėl? Tikriausiai per amžių amžius jau taip yra mūsų visuomenėje, jog visi kiti žino tiesą geriau už mus pačius..
Knyga apie tai, kaip kartais stiprus noras patikti kitiems, gali sugriauti mūsų gyvenimą. Arba vienas neteisingas sprendimas - nuvesti visai kita linkme. Skaudi, paini bei pamokanti istorija.