Barbora Radvilaitė - viena žinomiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, gyvenimas trumpas, bet visko pilnas - meilės, neapykantos, intrigų ir pavydo. Knygoje Karalienė Barbora aprašomas gyvenimas - nuo pažinties su Žygimantu...

Barbora Radvilaitė - viena žinomiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, gyvenimas trumpas, bet visko pilnas - meilės, neapykantos, intrigų ir pavydo. Knygoje Karalienė Barbora aprašomas gyvenimas - nuo pažinties su Žygimantu Augustu iki mirties. Autorius pasirinko gana įmantrų rašymo stilių, tekstą įdomu skaityti.
O ir šiaip pagalvojus kokių niekšų būta Lietuvos istorijoje...

Nuo pat šios knygos pasirodymo be galo norėjau ją perskaityti. Nors šiek tiek anksčiau draugė buvo man ją rekomendavusi, tačiau tuo metu ji dar nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Tad vos tik gavusi siuntinuką naujų knygų,...

Nuo pat šios knygos pasirodymo be galo norėjau ją perskaityti. Nors šiek tiek anksčiau draugė buvo man ją rekomendavusi, tačiau tuo metu ji dar nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Tad vos tik gavusi siuntinuką naujų knygų, čiupau šią net nedvejodama.

1942 - ųjų metų balandį Leilas Sokolovas buvo ištremtas į Aušvico koncentracijos stovyklą.
Leilas gabus bei išsilavinęs jaunuolis, kuris kalba net keliomis kalbomis, tad šitai jam padeda tapti tatuiruotoju, kuris žymi naujus atvykusius kalinius.
Vieną dieną dirbdamas Leilas pastebi merginą, kuri laukia eilėje, kuomet bus ištatuiruotas jos skaičius.
Taip pamažu tarp Leilo ir Gitos užgimsta meilė. Vardan kurios jie yra linkę nepasiduoti ir išgyventi net ir patį baisiausią košmarą..

Tai buvo nuostabi išlikimo ir besąlygiškos dviejų žmonių, meilės istorija.
Tik MEILĖ jiems padėjo pačiais baisiausiais laikais ir tik jos dėka jie nepasidavė bei išgyveno.
Tai - istorija, kurioje žmonės nepaisydami juos supančio pavojaus, bei giltinės kvėpavimo į nugarą, ryžtasi padėti vienas kitam..
"Jis negali nieko padaryti - tik jaustis dėkingas. Jis žino turintis skolą, kurios negali grąžinti dabar, čia, o kai pagalvoja, neįstengs grąžinti niekados."
Buvo vietų, kurias skaitydama nesuvokiau, kaip žmonės (sunku juos net taip ir pavadinti) galėjo elgtis kaip žvėrys.. Kiek mirė nekaltų žmonių.. O svarbiausia vaikų.. Man tai buvo nesuvokiama ir jokiais būdais nepateisinama.
Tačiau skaitydama apie tai, kaip Leilas stengėsi, o ne tik stengėsi, bet ir padėjo daugeliui žmonių.. Bent tuo metu minėtas siaubas užsimiršdavo ir buvo taip gera, jog dar vis išliko žmogiškumas.. Nepaisant visko.
Ši meilės istorija kiek kitokia, bet ji buvo pati tikriausia, nes išgyveno net ir pačius sunkiausius laikus.
Kaip ir supratote, Leilas su Gita kartu nugyveno gražų gyvenimą, kurį be galo vertino, nes žinojo, jog kiekviena išaušusi diena - dovana.

Kažkokiu būdu detektyvas tapo melodrama. Pastarojo žanro nemėgstu, todėl šiek tiek suerzino. Gaila: galėjo tapti tikrai geru mistiniu detektyvu, o tapo saldžia meilės istorija. Tik paskutinis skyrius istoriją lyg ir...

Kažkokiu būdu detektyvas tapo melodrama. Pastarojo žanro nemėgstu, todėl šiek tiek suerzino. Gaila: galėjo tapti tikrai geru mistiniu detektyvu, o tapo saldžia meilės istorija. Tik paskutinis skyrius istoriją lyg ir sugrąžina į vėžes.

Visų pirma nesu tikintis žmogus. Bet tai visiškai netrukdė mėgautis knyga! Labai gražiai išreiškiamas religijų panašumas, nebūtinai jos turi pjautis tarpusavyje, o priešingai - krikščionis gali būti didesnis musulmonas,...

Visų pirma nesu tikintis žmogus. Bet tai visiškai netrukdė mėgautis knyga! Labai gražiai išreiškiamas religijų panašumas, nebūtinai jos turi pjautis tarpusavyje, o priešingai - krikščionis gali būti didesnis musulmonas, negu pats musulmonas. Knyga moko mylėti, nebijoti keistis, džiaugtis gyveninu.