Skaičiau ilgai, bet ne todėl, kad buvo neįdomu, o todėl, jog buvo kitos veiklos. Kad ir su kokiomis pertraukomis skaičiau, prieš tai skaityti skyriai nepasimiršo. Visas pasakojimas man toks švelnus su meile, šiek tiek skausmo,...

Skaičiau ilgai, bet ne todėl, kad buvo neįdomu, o todėl, jog buvo kitos veiklos. Kad ir su kokiomis pertraukomis skaičiau, prieš tai skaityti skyriai nepasimiršo. Visas pasakojimas man toks švelnus su meile, šiek tiek skausmo, bet galiausiai ramybe. O tie likimo vingiai :) tik norisi šypsotis pabaigus šią knygą.

🐭 Kai labai labai nori ir prašai tavo norai būna išklausyti. Jau kurį laiką labai norėjau paskaityti gerą knygą apie savęs pažinimą ir štai ji visai netikėtai pasirodo mano akiratyje. “Širdies pavasaris” tai...

🐭 Kai labai labai nori ir prašai tavo norai būna išklausyti. Jau kurį laiką labai norėjau paskaityti gerą knygą apie savęs pažinimą ir štai ji visai netikėtai pasirodo mano akiratyje. “Širdies pavasaris” tai vedomis, vakarų psichologija ir koučingo žiniomis paremta knyga, tačiau labiausiai ji atsiskleidžia per vieną paprastą žodį- meilė. Meilė visam supančiam pasauliui, meilė Dievui, meilė sau. Labai ryškiai jaučiasi, kad autorius Vasanta Das gyvena atvira širdimi ir kokia nuostabi jo dvasinė kelionė trumpai papasakota šioje knygoje. Labai rekomenduoju paskaityti šią knygą ir pasisemti iš neišsemiamo Rytų filosofijos lobyno. Labai norisi padėkoti autoriui už taip reikalingas žinias ir pamokas, kurias jis sudėjo į šią knygą!

Keistoka knyga: perskaičiau, bet taip ir nesupratau - patiko ji man ar ne.
Istorija pasakojama lygiagrečiai dviem laikotarpiais: dabar ir prieš trisdešimt metų. Apie tuometinius įvykius, kai paauglių grupelė susidūrė su...

Keistoka knyga: perskaičiau, bet taip ir nesupratau - patiko ji man ar ne.
Istorija pasakojama lygiagrečiai dviem laikotarpiais: dabar ir prieš trisdešimt metų. Apie tuometinius įvykius, kai paauglių grupelė susidūrė su nelaimingais įvykiais ir nusikaltimais.
Nei vieno knygos veikėjo nėra be nuodėmės ar su sėkmingu dabarties gyvenimu. Visa knyga kelianti slogutį ir beprasmybės jausmą: ar bus kada geriau?.. Knyga baigiama LYG IR su viltimi, kad viskas bus geriau. Bet... Ar tikrai?

Jau ilgą laiką vis planavau,jog norėčiau perskaityti šią knygą ir vis atidėdavau.. Pati nežinau kodėl.
Tačiau dabar nusprendžiau,o galbūt ir jaučiau,jog atėjo būtent šitos knygos laikas. Ir nei kiek neapsirikau, jog...

Jau ilgą laiką vis planavau,jog norėčiau perskaityti šią knygą ir vis atidėdavau.. Pati nežinau kodėl.
Tačiau dabar nusprendžiau,o galbūt ir jaučiau,jog atėjo būtent šitos knygos laikas. Ir nei kiek neapsirikau, jog pagaliau ją perskaičiau.

Šis pasakojimas apie Klierių šeimą. Knygoje esame supažindinami su kiekvienu iš jų. Bene iš jų ryškiausia ir išsiskirianti savo charakteriu - Megė, vienintelė dukra jų šeimoje.
Šeimos vyriausiasis tėvas, Pedis, gauna telegramą nuo savo sesers Merės, kuri pasikviečia jų visą šeimą į Australiją.
Nieko nelaukdami jie iškeliauja, nes tai puiki proga visai šeimai gyventi oriai.
Čia atvykus juos pasitinka Merės geras draugas kunigas Ralfas. Jam nuo pat pradžių mažoji Megė pasirodo nepaprasta būtybė.
Pamažu tarp šeimos narių bei kunigo užsimezga žavi draugystė.
Bėgant metams Ralfas pastebi, kaip Megė tampa moterimi, ji jau ne ta maža mergytė, kuri prieš daug metų atvyko į Australiją. Staiga tarp Megės ir Ralfo užgimsta neplanuoti ir netikėti jausmai..
Ar pavyks kunigui atsispirti šiam žaviam, neatrastam ir nepažintam jausmui?

Sunku net ir papasakoti, kokie jausmai aplanko baigus skaityti šią knygą.. Tiesiog kiekviena turite ją perskaityti.
Tai iš ties nepaprasta knyga su neeiliniais veikėjais. Knygos anotacijoje buvo tokie žodžiai,kuriuos perskaičiusi nesupratau, kas buvo tuo norima pasakyti. Bet užvertus paskutinį šios knygos puslapį man jie pasidarė tokie aiškūs..Ir tokie nuostabūs..
"Yra legenda apie paukštį, kuris gieda tiktai vieną vienintelį kartą gyvenime, bet daug gražiau nei kas kitas šioje žemėje.
Palikęs lizdą, jis leidžiasi ieškoti erškėčių krūmo ir neturi ramybės tol, kol suranda. Tada pragysta tarp dygių šakų ir, spausdamasis krūtine prie ilgiausio, aštriausio spyglio, persiveria širdį. Mirties valandą, užmiršęs viską, jis gieda taip, kad jam neprilygsta nei vieversys, nei lakštingala. Nepaprasta jo giesmė, vienintelė gyvenime, ir už ją atiduodama gyvybė. Tačiau visas pasaulis klausosi nuščiuvęs, ir Dievas šypso danguje. Nes tai, kas geriausia, atitenka per didžiausias kančias.. Bent taip sako legenda."
Šią knygą reikia išjausti ir išgyventi kartu su jos veikėjais.. ❤️

Tai antroji mano perskaityta A. Baricco knyga. Na, po "Misterio Gvyno" (kurį skaičiau su malonumu), "Jaunoji nuotaka" nepatiko.
Tema, idėja labai įdomi: keista Šeima, be vardų (Tėvas, Motina, Dukra, Sūnus, Nuotaka). Tik...

Tai antroji mano perskaityta A. Baricco knyga. Na, po "Misterio Gvyno" (kurį skaičiau su malonumu), "Jaunoji nuotaka" nepatiko.
Tema, idėja labai įdomi: keista Šeima, be vardų (Tėvas, Motina, Dukra, Sūnus, Nuotaka). Tik ilgametis Šeimos tarnas turi vardą - Modestas. Keistos taisyklės namuose, baimės, paslaptys, papročiai, įdomūs veikėjai.
Skaityti yra keista, nes iš pradžių pasakoja autorius trečiuoju asmeniu, paskui vidury pastraipos pradeda pats veikėjas savo tonu kalbėti, o galiausiai ir pats rašytojas įsikiša į pasakojamą tekstą (ir dabar bus citata iš pačios knygos, ne iš kažkurio interviu): "... kad rašydamas apie jaunąją Nuotaką imu ir vidury sakinio šiurkščiai pereinu prie pasakojimo kitu asmeniu - priežastys iš pirmo žvilgsnio man atrodo subtiliai techninės, daugių daugiausia - švelniai estetinės, o jų akivaizdus padarinys - skaitytojo gyvenimo apsunkinimas, kas šiaip nebūtų itin svarbu, tačiau tai sukuria erzinamą virtuoziškumo įspūdį, su kuriuo iš pradžių mėginau kovoti, bet paskui nuleidau rankas..."
Bet ne dėlto knyga nepatiko. O dėl geismo ir erotikos... ir viena, ir su kita moterimi, ir... tik pradeda atsiskleisti kokia nors įdomi paslaptis ir viskas persunkta erotika... Tiesiog visa knyga pradeda alsuoti būsima erotika... Paskui jau bijojau net skaityti, nes imdama šitą knygą kažkaip tokio dalyko ir nelaukiau, o čia dar ir su kaupu...
Žodžiu, aš ne to ieškau knygose, tai ji man neskani buvo ir nematau aš čia jokio talento, viską sieti su nuolat ore tvyrančia geismo nuotaika.

Šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta, atradimai ir praradimai, viskas taip arti. Pradžioje skaitėsi sunkiai, bet galvoju, palauk, čia gi Kristin Hannah, turi būti gerai 🙂 ir nenuvylė. Kupina išgyvenimų knyga. Skaitydama...

Šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta, atradimai ir praradimai, viskas taip arti. Pradžioje skaitėsi sunkiai, bet galvoju, palauk, čia gi Kristin Hannah, turi būti gerai 🙂 ir nenuvylė. Kupina išgyvenimų knyga. Skaitydama galvoji, ačiū dievui už mano klimato juostą, už patogius namus 🙂 Puikiai perteikti Aliaskos vaizdai, bet iškeisti savosios vietos į tai, nesusigundyčiau 😄