Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas...

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo jau kurį laiką laukdama savo eilės ir netikėtai įsibrovė tarp kitų šiuo metu numatytų skaityti knygų. Kodėl? Kelias dienas mane lankė prastos nuotaikos debesis, o šios knygos pavadinimas vis prašmėžuodavo žiūrint į knygų lentyną. Pavadinimas ir anotacija sakė, kad šios man dabar reikia - apie viltį, naują pradžią žmonių gerumą ir likimą keičiančius gyvenimo atsitiktinumus.. 😌
Tai realaus žmogaus, sergančio psichikos liga (šizoafektiniu sutrikimu), pasakojimas apie savo išgyvenimus, jausmus pažindinantis ir gyvenant su šia liga. Apie sveikatos pakilimus ir nuosmūkius. Ir apie lemtingą dieną, kuomet nusprendus nusižudyti, jo gyvybė buvo išgelbėta praeivio, nusprendusio užmegzti su juo pokalbį..
Smalsu pažvelgti į ligą to žmogaus akimis, tarsi pajusti tą, ką išgyvena jis. Ir liūdna suprasti, kaip visgi mažai vis dar šnekama apie psichikos sutrikimus, kaip sergantiesiems trūksta supratimo, teisių ir kiek nemažai dar visame tame diskriminacijos.
Rašoma, su kokia psichikos sveikatos sistema susiduriama Jungtinėje karalystėje, tačiau natūraliai imi galvoti, o kaip yra pas mus.. 🤔
Pasakojimas lengvas, neįpareigojantis. Visgi atverčiant pirmąjį puslapį tikėjausi kiek kitokios istorijos, mažiau kovos su sveikatos sistema aprašymų ir faktų, apie tą sistemą, kurie ilgainiui ima pintis ir pasakojimą kiek suprastina.
Rekomenduočiau norintiems susipažinti su šizoafektiniu sutrikimu iš arčiau.

Į Prancūziją ir (netikėtai!) Ispaniją leidžianti nukeliauti nuostabi istorija 💛
Knygą perskaičiau per tris dienas. Sakysit ilgai žinant, kad knygą sudaro vos 142 puslapiai. Taip, galbūt, tačiau sąmoningai norėjosi...

Į Prancūziją ir (netikėtai!) Ispaniją leidžianti nukeliauti nuostabi istorija 💛
Knygą perskaičiau per tris dienas. Sakysit ilgai žinant, kad knygą sudaro vos 142 puslapiai. Taip, galbūt, tačiau sąmoningai norėjosi pasitaupyti, nepraryti viso pasakojimo iš karto vienu prisėdimu (o ir sėkmingai tuo metu vyko pasiruošimas Velykoms, tad pavyko nukreipti mintis ruošiant įvairius skanėstus). Atrodytų paprasta, niekuo per daug neypatinga istorija apie trijų (o galima sakyti ir keturių) asmenų šeimą, jų gyvenimą, tarpusavio santykius, požiūrį į gyvenimą, vertybes, tačiau tiek daug savyje talpinanti. Džiaugsmo, juoko, beprotybės, liūdesio, draugystės, meilės, atsidavimo. 😌 Istorija įsuka skaitytoją šokio ritmu grojant dažnai minimai ir pagrindinei knygos dainai Ninos Simone "Ponas Bodžanglis". 🎶 Jos nepasileisti paklausyti būtų tiesiog nuodėmė, nes tai daina, padedanti dar geriau pajusti tvyrančią nuotaiką. Nesinori per daug išduoti, nes bus neįdomu.
Džiaugiausi, stebėjausi, abejojau, vietomis baisėjausi (iš serijos, "kaip taip galima?!"), liūdėjau, - jaučiausi, kaip tos šeimoms slapta narė. Irgi visgi užvertus knygą kažkokia keistai svajinga, bet tuo pačiu liudesio kruopele persmelkta nuotaika dar ilgokai tvyrojo manyje ir aplink mane. Rodos, skaitysiu ją dar ir labai rekomenduoju!

Labai sunku kalbėti apie šią knygą. Man ji - šedevras! Knyga, sujaukianti protą ir mintis.
Tai distopija, kurią skaitant kyla dviprasmiškos mintys ir emocijos:
* viena vertus, negali patikėti, kad galima sukurti tokią...

Labai sunku kalbėti apie šią knygą. Man ji - šedevras! Knyga, sujaukianti protą ir mintis.
Tai distopija, kurią skaitant kyla dviprasmiškos mintys ir emocijos:
* viena vertus, negali patikėti, kad galima sukurti tokią bejėgę ir baime bei smegenų plovimu (arba programavimu, - kaip patogiau) "Didžiojo brolio" valdomą visuomenę, kurios kiekvienas žingsnis, judesys ir mimika yra nuolat stebimi teleekranų; kurioje egzistuoja "Minčių policija" už "blogmintes" suimanti ir paneigianti žmogų ir "Meilės ministerija", kurioje vykdomos tokios veiklos, kurių joks sveiko proto žmogus nesutapatintų su meile (išskyrus meile "Didžiajam broliui");
* antra vertus, norom nenorom imi galvoti apie egzistuojančią visuomenę, propagandines žinias, ne kartą aprašytus "aukštesniųjų" vykdomus žmonių stebėjimus, pasiklausymus...
...ir tuomet Orwello atradimai nebeatrodo tokie jau visai nerealūs. Kyla baimė. Begalė klausymų, į kuriuos nėra atsakymų. Tai mano jausmai. 😳
Tai nėra lengva knyga. Greičiau slogi, gąsdinanti, bet tuo pačiu kelianti didžiulio smalsumą.
Nors tai kūrinys "į ateitį" (buvo parašyta 1947-aisiais), tačiau skaitant ir jau žinant istoriją, imi nejučiomis tapatinti "Didįjį brolį" su Stalinu, "naujakalbe" su žodžio nelaisve, žmonių pradanginimą su trėmimais, įkalinimais, o miniu programavimą su tuo pačiu smegenų plovimu.
Stipri knyga ir, nors pabaiga dviprasmiška, leidžia skaitytojui pačiam interpretuoti ir nuspręsti, kokia gi ta pabaiga.

Džiaugiuosi, jog būtent šiuo metu paėmiau šitą knygą į savo rankas. JI buvo tai, ko man norėjosi. Patiko autoriaus rašymo stilius bei jo kuriami personažai. Žavėjausi Astridos stiprybe bei išmintimi.
Šioje knygoje...

Džiaugiuosi, jog būtent šiuo metu paėmiau šitą knygą į savo rankas. JI buvo tai, ko man norėjosi. Patiko autoriaus rašymo stilius bei jo kuriami personažai. Žavėjausi Astridos stiprybe bei išmintimi.
Šioje knygoje atrodė, jog visi veikėjai turi jiems skirtą vietą ir nėra nei vieno tokio, kuris būtų bereikšmis. O ir pati knygos istorija nebuvo įprasta. Tuo pačiu šis pasakojimas mane privertė susimąstyti ir apie savo tikėjimą, žmogaus laisvę bei jo pasirinkimas. Apie tai, kaip vienas priimtas sprendimas gali viską pakeisti.. Amžiams.
Tikrai verta perskaityti tiems, kuriems norisi gyvenimiškos bei jautrios knygos.

Vienu žodžiu - superinis detektyvas. Pradžioje buvau skeptiškai nusiteikusi, bet jau nuo pirmųjų puslapių taip įtraukė, kad negalėjau atsiplėšti. Įtampa, siužetas, pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai viskas tiko, patiko....

Vienu žodžiu - superinis detektyvas. Pradžioje buvau skeptiškai nusiteikusi, bet jau nuo pirmųjų puslapių taip įtraukė, kad negalėjau atsiplėšti. Įtampa, siužetas, pagrindiniai ir antraeiliai veikėjai viskas tiko, patiko. Tikrai skaitysiu kitas autorės knygas. Visiems rekomenduoju 6 iš 5 :).

Knyga labai patiko. Buvo daug siužeto posūkių, kas dar labiau traukė nepadėti knygos į šalį. Aišku, kai knyga nėra labai plona, tai skaitymas užtrunka, nespėji jos perskaityti per vakarą ar du. Tikrai gerai praleidau laiką...

Knyga labai patiko. Buvo daug siužeto posūkių, kas dar labiau traukė nepadėti knygos į šalį. Aišku, kai knyga nėra labai plona, tai skaitymas užtrunka, nespėji jos perskaityti per vakarą ar du. Tikrai gerai praleidau laiką su šia knyga.