Man labai patinka Kate Morton rašomų knygų stilius. Jos tikrai nėra banalios, įtraukiančios bei labai vaizdingos. Ši knyga man paliko tikrai gerą įspūdį, kaip ir kitos skaitytos jos knygos. Šioje istorijoje buvo galima rasti...

Man labai patinka Kate Morton rašomų knygų stilius. Jos tikrai nėra banalios, įtraukiančios bei labai vaizdingos. Ši knyga man paliko tikrai gerą įspūdį, kaip ir kitos skaitytos jos knygos. Šioje istorijoje buvo galima rasti šeimos paslapčių, draugystės bei žinoma meilės. Kaipgi be jos :) Suskaičiau šią knygą per tris dienas, tad man ji tikrai nebuvo nuobodi, tačiau vietomis atrodė kiek per daug ištęsta. Manau, jog autorė puikiai galėjo sutilpti ir į kokius 400 puslapių.
Asmeniškai man, dar norėjosi kiek stipresnės kūrinio atomazgos, bet nepaisant to knyga tikrai verta būti perskaityta. Kate Morton žino kaip pritraukti skaitytojo dėmesį. Visiems jos gerbėjams rekomenduočiau perskaityti šią knygą, o tiems kas jos knygų dar neskaitė siūlyčiau tai padaryti

Pirmiausia pažiūrėjau pirmąjį serialo "The Witcher" sezoną ir nusprendžau, kad reikia paskaityti ir knygas (nes žaidimo tai tikrai nežaisiu :)).
Nesu pratusi skaityti apsakymų knygų, bet ši susiskaitė visai neblogai. Visgi...

Pirmiausia pažiūrėjau pirmąjį serialo "The Witcher" sezoną ir nusprendžau, kad reikia paskaityti ir knygas (nes žaidimo tai tikrai nežaisiu :)).
Nesu pratusi skaityti apsakymų knygų, bet ši susiskaitė visai neblogai. Visgi nemačius serialo, gal būtų kiek sunkoka suprasti kaip viskas išsidėsto laiko plotmėje ar kaip viskas susiję (nors žiūrint serialą tas irgi nebuvo lengva). Galbūt vėlesnėse knygose tai bus labiau paaiškinta.
Pasakojimas gausus dar niekur negirdėtų pabaisų arba joms būdingos ypatybės pateiktos kitaip, neįprastai ir negirdėtai. Tekstas įtraukiantis ir lengvai skaitomas. Kuriami personažai nėra banalūs ar tokie, kuriuos būtų galima priskirti geras/blogas kategorijoms. Dialogai netipiniai ir pakankamai šmaikštūs.
Kas mėgsta fantastiką - tikrai rekomenduoju.

Antroji serijos "Puolusieji" knyga apie puolusio angelo ir merginos, kuri vis reinkarnuojasi, meilę.
Knyga skaitosi lengvai ir greitai, tačiau jokios išliekamosios vertės neturi. Banali iki skausmo.
Pagrindinė veikėja Liusė -...

Antroji serijos "Puolusieji" knyga apie puolusio angelo ir merginos, kuri vis reinkarnuojasi, meilę.
Knyga skaitosi lengvai ir greitai, tačiau jokios išliekamosios vertės neturi. Banali iki skausmo.
Pagrindinė veikėja Liusė - reto kvailumo veikėja: nuo visiškai neatsakingo požiūrio į savo saugumą net neatsižvelgiant į tai, ką kiti dėl to daro iki visiško nesidomėjimo visa istorija, kurios verpete ji sukasi (mokantis tokio tipo mokykloje rasti reikiamos informacijos neturėtų būti sudėtinga, o kur dar internetas?..). Veikėjų poelgiai atrodo nelogiški, o mistika netikroviška.

Įtraukianti ir prikaustanti savo siužetu bei istorija knyga.
Apie dviejų seserų ryšį Antrojo Pasaulinio karo fone; apie pasirinkimų pasekmes ir atsitiktinumus; apie ilgesį ir meilę; apie atleidimą ir kančią - čia tiek tiek...

Įtraukianti ir prikaustanti savo siužetu bei istorija knyga.
Apie dviejų seserų ryšį Antrojo Pasaulinio karo fone; apie pasirinkimų pasekmes ir atsitiktinumus; apie ilgesį ir meilę; apie atleidimą ir kančią - čia tiek tiek daug visko! Išbaigti veikėjų portretai ir pasirinkimų priežastys, intriguojantis siužetas ir supančios aplinkos aprašymai - viskas savo vietoje ir laiku.
Nuostabi ir išbaigta knyga! Labai rekomenduoju.

Senas ir ganėtinai apleistas dvaras, giminės paslaptys, siužetas per kelias kartas ir pasakojama istorija iš kelių veikėjų ir laiko perspektyvų.
Įdomi ir intriguojanti, lengvai skaitoma ir įtraukianti knyga. Visgi senųjų...

Senas ir ganėtinai apleistas dvaras, giminės paslaptys, siužetas per kelias kartas ir pasakojama istorija iš kelių veikėjų ir laiko perspektyvų.
Įdomi ir intriguojanti, lengvai skaitoma ir įtraukianti knyga. Visgi senųjų laikų istorija nepalyginamai geresnė ir tikroviškesnė už šiuolaikinę. Čia pritrūko logikos, o gal tiesiog veikėja - Megė - per daug neatsakinga ir bailė, kuri užuot išsprendusi problemą ir priėmusi sprendimą (vienokį ar kitokį) pabėga, o po tikisi, kad viskas savaime grįš atgal į įprastas vėžes.
Labai patiko knygos atomazga: netikėta ir išbaigta.

Na, man asmeniškai ši knyga patiko labiau už "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" seriją. Gal todėl, kad mažiau sekso, o iškrypėliško iš viso nėra.
Nors čia nieko originalaus nėra, ir visa istorija kvepia šiuolaikine...

Na, man asmeniškai ši knyga patiko labiau už "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" seriją. Gal todėl, kad mažiau sekso, o iškrypėliško iš viso nėra.
Nors čia nieko originalaus nėra, ir visa istorija kvepia šiuolaikine pelenės istorija, tačiau skaitosi lengvai ir įtraukia. Aišku, logikos ieškoti tikrai nereikėtų (nes jos trūkumas akivaizdus), o ir naivumo daugiau negu reikia. Bet asmeniškai man - susiskaitė tikrai neblogai.

Pirmoji autorės skaityta knyga.
Nors siužetas ir ne itin originalus (o ir kas jau gali būti labai originalaus, kai tiek knygų yra parašyta!), bet pateiktas gan neblogai. Tačiau veikėjų charakteriams trūksta gilumo ir viskas...

Pirmoji autorės skaityta knyga.
Nors siužetas ir ne itin originalus (o ir kas jau gali būti labai originalaus, kai tiek knygų yra parašyta!), bet pateiktas gan neblogai. Tačiau veikėjų charakteriams trūksta gilumo ir viskas kvepia pigoka muilo opera. Paliko - surado - atleido. Gyvenime juk taip paprastai ir lengvai nebūna! Va to tikrumo ir trūksta. Didesnio dėmesio emocijoms ir jausmams, gilesnio požiūrio į palikto/atiduoto vaiko jausmus; atidavusios motinos kaltės jausmą; nieko nežinojusio biologinio tėvo pyktį. Patiko tai, kad įvaikintas vaikas visgi supranta, kad su įtėviais labai pasisekė, nors galėjo tas būti labiau pabrėžta.
Tikrai bandysiu skaityti ir knygas autorės knygas.

Nors man tikrai patinka Tess Gerriten knygos, ypač detektyvai, o ir fantastines knygas mėgstu, tačiau tai kartu?.. Nežinau, manęs kažkaip neįtikino.
Nors knyga skaitosi greitai, kaip ir visos Tess knygos, visgi ši kažkokia...

Nors man tikrai patinka Tess Gerriten knygos, ypač detektyvai, o ir fantastines knygas mėgstu, tačiau tai kartu?.. Nežinau, manęs kažkaip neįtikino.
Nors knyga skaitosi greitai, kaip ir visos Tess knygos, visgi ši kažkokia pritempta ir neįtikinanti.
Pats geriausias dalykas šioje knygoje buvo katinas!

Ilgokai laukiau šios knygos bibliotekos eilėje, kol pagaliau priėjo mano eilė.
Deja, tačiau teko gerokai ja nusivilti. Toli gražu negavau nieko tokio, ko tikėjausi (o tikėjausi kažko panašaus į "Nekenčiu tavęs!") - lengvo,...

Ilgokai laukiau šios knygos bibliotekos eilėje, kol pagaliau priėjo mano eilė.
Deja, tačiau teko gerokai ja nusivilti. Toli gražu negavau nieko tokio, ko tikėjausi (o tikėjausi kažko panašaus į "Nekenčiu tavęs!") - lengvo, nuotaikingo ir įtraukiančio pasakojimo.
Pagrindinė veikėja - visiška kvaiša su totaliai nelogišku elgesiu ir baisiai erzinanti. JEIGU jau vaidini, tai ir vaidink kaip priklauso, o ne bandyk iš "spektaklio" išspausti tikrus jausmus ir po to pykti, kad nieko tokio nėra. O abipusiai jausmai - iš vis buvo knygos nelogiškumo viršūnė!
Žodžiu, asmeniškai man - knyga buvo tikras nusivylimas.

Pakankamai lengvai skaitoma, tačiau nelabai kuo išskirtinė knyga. Kol skaitai, visai nieko, bet perskaitei - ir pamiršai.
Knygos tema - jūrų biologė tyrinėjanti ryklius ir kovojanti už jų išsaugojimą - gan netipinė (nes ar...

Pakankamai lengvai skaitoma, tačiau nelabai kuo išskirtinė knyga. Kol skaitai, visai nieko, bet perskaitei - ir pamiršai.
Knygos tema - jūrų biologė tyrinėjanti ryklius ir kovojanti už jų išsaugojimą - gan netipinė (nes ar dažnas susimąsto apie ryklius ar tuo labiau gaili jų - juk dažnas turi turi filmų suformuotą požiūrį, kad jie yra plėšrūnai ir puola žmones be priežasties) ir tuo gan įdomi. Bet visa kita knygos dalis - santykiai - niekuo neišskirtinė ir neužkabinanti. Gerai tai, kad bent jau pabaiga nebuvo tipinė, ar bent jau ne tokia, kokią autorė bandė įpiršti daugau negu pusę knygos.