Nuo pat pirmųjų knygos puslapių supratau, jog man ši knyga patiks. Lengvas rašymo stilius, įdomūs veikėjai, truputis humoro bei žinoma įtraukiantis siužetas.
Autorius labai didelės įtampos nesukūrė, bet tai nei kiek...

Nuo pat pirmųjų knygos puslapių supratau, jog man ši knyga patiks. Lengvas rašymo stilius, įdomūs veikėjai, truputis humoro bei žinoma įtraukiantis siužetas.
Autorius labai didelės įtampos nesukūrė, bet tai nei kiek nesumažino mano smalsumo. Norėjosi versti puslapius ir sužinoti, kas už viso to slypi.
Turėjau įvairių variantų, bet tikrojo žudiko net neįtariau.
Mačiau, jog anglų kalba yra parašytos dar dvi knygos, kuriose dalyvauja ir Zoja Bentli. Labai viliuosi, jog leidykla išleis ir likusias knygas lietuvių kalba.

Tikrai daug sužinojau apie galingiausias LDK šeimas ir jų istorijas. Kai kurios istorijos net labai nustebino. Visada smagu įsigilinti į istorijos puslapius. Šioje knygoje nėra išvardinti tik sausi faktai, įvykiai aprašomi...

Tikrai daug sužinojau apie galingiausias LDK šeimas ir jų istorijas. Kai kurios istorijos net labai nustebino. Visada smagu įsigilinti į istorijos puslapius. Šioje knygoje nėra išvardinti tik sausi faktai, įvykiai aprašomi vaizdingai.

Ohoho! Antroji knyga, kurią savaitgalio metu aptarėme su sese, tai lietuvio, gerai žinomo kunigo A. Toliato "Žmogaus ir Dievo metai" 📖

Nesu labai religingas žmogus. Mano santykis su Dievu ir tikėjimu išvis gana sudėtingas....

Ohoho! Antroji knyga, kurią savaitgalio metu aptarėme su sese, tai lietuvio, gerai žinomo kunigo A. Toliato "Žmogaus ir Dievo metai" 📖

Nesu labai religingas žmogus. Mano santykis su Dievu ir tikėjimu išvis gana sudėtingas. Todėl niekuomet nesitikėjau, kad mano rankose atsidurs būtent tokia knyga. Ją išrinko sesuo (su baime, kad man ji nepatiks, netiks ir aš ją išdėsiu į šuns dienas 🙈), tačiau dar prieš jai įteikiant ją man, aš kaip tik prieš kurį laiką buvau nužiūrėjusi visus šio kunigo išleistus kūrinius. Nes girdėjau daug gerų atsiliepimų. Nes girdėjau, "kaip gerai, kaip padeda pasijusti geriau", o man tuo metu buvo nelengvas metas (tiesa, tai daugiau buvo atsiliepimai apie knygą "Ramybė tau"). Kažkokiu magišku būdu sesuo matyt pajuto, kad būtent dabar metas šiai knygai! 💛

Tai buvo ilgiausias aptarimas apie knygą, kokiame iki šiol esu dalyvavusi. Jis truko net 4 valandas! 😯🤓

Ką tiek kalbėti? Oj radom.. Ir dar gal būtume pakalbėję, jei ne gurgiantys pilvai ir noras pasižmonėti mieste 😊

Knyga sudaryta iš skyrių, - sekmadienių. Kiekvienas metų sekmadienis (skyrius) prasideda pamokslu, o toliau šio reikšmė paaiškinama paprasta, visiems suprantama, gyvenimiška kalba. Apie gilius, prasmingus dalykus autorius kalba itin paprastai ir lengvai. Ir rodos pamokslai pasirodo visai kitokiomis spalvomis, ne pažodžiui, kaip mes linkę juos suprasti (ar dėl to jų nesuprasti). 🙃

Abi prisižymėjome daugybę gilių minčių, jas išplėtojome, ką kiekviena reiškia mūsų gyvenime, ką galvojame vienu ar kitu klausimu. Pasigilinome į žmogaus esmę. Nuostabiai praleidau laiką 😌

Galima būtų cituoti ir cituoti. Bet geriau paimti knygą į rankas pačiam ir skirti kiekvieną metų sekmadienį trumpam atokvėpiui su gyvenimiškos išminties pamokomis. 😊

Tikrai imsiu į rankas antrą ir trečią dalis. Rekomenduoju ir netikintiems! 🤓

Skaitėm šią kartu su sese. Nors šią ir skaitėme antrąją, pirma aptarėme psichologiniu trileriu vadinamą S. Pinborough "Ydingas ratas". Knyga, kurią perskaičius nieku gyvu negalima išduoti kitiems pabaigos (toks įspėjimas...

Skaitėm šią kartu su sese. Nors šią ir skaitėme antrąją, pirma aptarėme psichologiniu trileriu vadinamą S. Pinborough "Ydingas ratas". Knyga, kurią perskaičius nieku gyvu negalima išduoti kitiems pabaigos (toks įspėjimas yra net ant nugarėlės ir tai intriguoja čiupti ją skaityti). Girdėjau tikrai nemažai liaupsių šiai istorijai, o ir su sese, atrodo, sutarėme, kad mintis kone geniali (nors ir kiek kosminė)! 😊

Trys pagrindiniai veikėjai, dvi moterys ir vyras, viena santuoka, draugystė ir itin painus santykių, paslapčių ir priklausomybės vienam nuo kito labirintas 🙈

Istorija pasakojama per abiejų moterų - Luizos ir Adelės, - prizmes. Abi sutarėme, kad veikėjai kiek erzinantys, jų poelgiai vietomis itin kvaili, neapgalvoti, nepasimokoma iš ankstesnių klaidų. Na bet juk taip būna ir gyvenime. 🤷‍♀️

Istorija įtraukia, norisi skaityti, išsiaiškinti, kas paslėpta po vienais ar kitais veikėjų sprendimais, poelgiais. Nuolat verčia spėlioti, kas bus toliau, kaip yra iš tiesų. Knygoje galima rasti ir psichikos sutrikimų, ir genialios manipuliacijos kitu žmogumi, ir (ne)ištikimybės sau, kitam aspektų, ir net fantastinių elementų. 🌟

Nenorint daugiau išplepėti turinio ir knygos esmės, norisi pridurti, kad apie patį kūrinį kalbėjome ne tiek ir daug. Nuklydome į kosmines temas ir jų sąsajas su realybe. Ir pagalvojom, gal visgi ne taip ir fantastiška ir nerealu viskas čia. Ir net sugalvojome pabaigai pabaigą, kaip reikalai galėtų pakrypti toliau. 🌌

Užvertus paskutinį puslapį, kilo noras pagooglinti kitas autores knygas. Tiesa, išverstų į lietuvių kalbą daugiau nėra, tačiau angliškai galima rasti nemažai.😊

C. Hoover romaną "Mes dedame tašką" perskaičiau dar rugsėjo mėnesį. Pati gal ir nebūčiau jo pasičiupusi, bet kaip tik nuo rugsėjo prisijungiau prie vieno knygų klubo, kurio rugsėjo mėnesio knyga būtent ir tapo ši,...

C. Hoover romaną "Mes dedame tašką" perskaičiau dar rugsėjo mėnesį. Pati gal ir nebūčiau jo pasičiupusi, bet kaip tik nuo rugsėjo prisijungiau prie vieno knygų klubo, kurio rugsėjo mėnesio knyga būtent ir tapo ši, daugelio išgirta istorija. 🙈

Tiesa, nuomonių teko girdėti įvairių. Bet juk "skonis draugų neturi". 🤓

Istorija perteikiama pagrindinės herojės Lilės vardu (ji įsileidžia skaitytoją į savo išgyvenimų sūkurį, pasakojama pirmuoju asmeniu). Veiksmas vyksta čia ir dabar, o apie praeitį Lilė mums papasakoja per dienoraštį, kurį vis atsiverčia paskaityti. Taip sužinome apie jos santykius su tėvais, pirmąją meilę, paauglystėje lydėjusias problemas. 🙂

Pradžia mane įtraukė. Pasakojimas pasirodė toks gyvas, kupinas detalių, kurių dėka buvo itin paprasta pačiai tarsi atsidurti ten, kur veikėjai (pačiame veiksmo sūkuryje!). Jaučiausi, lyg būčiau ten kartu ir stebėčiau juos, klausyčiausi, jausčiau ore tvyrančią įtampą. 🤩

Lengvai įsibėgėjus, knygos vidurys mane pristabdė. Ir net vertė vartyti akis! 🙄 Erotinė istorijos pusė pasirodė nesanti stiprioji autorės vieta. Sekso ar intymių scenų ryškiai per daug, jos nuvalkiotos, šleikščiai saldžios ir tokios netikros, kad, vėl priėjus vieną tokią, norėdavosi versti puslapius tolyn praleidžiant šias vietas. 🤷‍♀️

Negaliu paneigti, - tai istorija su mintimi. Apie smurtą šeimoje, svajonių išsipildymą, sunkius gyvenimo sprendimus. Istorija ir jaudina, ir erzina, ir pikdo, ir džiugina, ir liūdina, ir vietomis kelia pasididžiavimo jausmą. O tai jau nemažai. 😊

Visgi antrą kartą jos neskaityčiau ir, manau, kad šia tema galima parašyti žymiai stipresnį romaną. O bet tačiau lietingiems rudens vakarams labai greitai susiskaitytų. 🍁

Ir vėl Chris Carter, ir dar vienas įtraukiantis, iki pat galo nepaleidžiantis ir pabaigoje priverčiantis aiktelėti iš netikėtumo detektyvas su Robertu Hanteriu priešakyje, - "Šešėlis naktyje" 🍂

Trečioji Carterio knygų...

Ir vėl Chris Carter, ir dar vienas įtraukiantis, iki pat galo nepaleidžiantis ir pabaigoje priverčiantis aiktelėti iš netikėtumo detektyvas su Robertu Hanteriu priešakyje, - "Šešėlis naktyje" 🍂

Trečioji Carterio knygų serijos apie detektyvą Robertą Hanterį dalis atveria skaitytojui vartus į serijinio žudiko, kuris išskirtinai savo aukomis renkasi moteris, bylą. Brutalūs, sunkiai įsivaizduojami žudimo metodai, su paslaptimi, paliekama kiekvienos aukos kūne.. Tiesa, pavadinti tai "paslaptimi" būtų pernelyg švelnu. 🤔

Knyga parašyta meistriškai vien dėl to, kad ji sudaryta iš trumpų, vos kelių puslapių skyrių, kurie kiekvienas baigiasi intriga, dėl ko norisi skaityti vis "dar vieną skyrių" ir sužinoti visus atsakymus. Lengvas, bet ne nuobodus rašymo stilius, įtraukiantis siužetas, ryškūs veikėjų charakteriai, - visa tai nejučia įsuka į istorijos verpetą ir net nepajunti, kaip praėjo viena, dvi, trys skaitymo valandos.. 🙈

Stebina ir pagrindinio veikėjo Roberto gebėjimas įžvelgti detales, "pamatyti nematomą". Tiesa, man vietomis tai ima atrodyti kiek per daug nerealu, nes Hanteris vaizduojamas kaip herojus, kuris niekuomet neklysta. Su trečiąja dalimi pastebiu, kad norisi daugiau jo žmogiškumo, panašumo į mus visus, o ne vien super genijaus, iš nieko sukuriančio kone teisingą teoriją, kurią belieka tik patvirtinti. Beje, su šia dalimi imu labiau žavėtis ir Roberto partneriu Garsija. 😌😊

Apie viską daugiau pačioje knygoje. Skaitant net galima užuosti kvapus! 🤓 Manau, tai šio autoriaus vizitinė kortelė 🌟

P. S. silpnų nervų skaitytojams visgi nerekomenduočiau dėl brutalių ir gan smulkiai aprašomų nužudymo scenų 😳