"Verčiau tegu mane atleidžia įmonė, o ne gyvenimas" - tai yra viena iš pagrindinių autoriaus priežaščių kodėl jis nusprendė parašyti šią knygą. Dabartiniame pasaulyje, kur ritmas yra begalinis, o dažniausiai matomas...

"Verčiau tegu mane atleidžia įmonė, o ne gyvenimas" - tai yra viena iš pagrindinių autoriaus priežaščių kodėl jis nusprendė parašyti šią knygą. Dabartiniame pasaulyje, kur ritmas yra begalinis, o dažniausiai matomas vaizdas yra prekės ženklas, viskas yra perkama, laikina ir netikra. Frederic Beigbeden vienas iš tų rašytojų, kuris su ironiška šypsena visa tai pateikia be jokių pagražinimų, atskleidžia reklamos pasaulį ir prekės ženklo įtaka žmonėms nebijodamas susilaukti kritikos ar žmonių paniekos, kadangi jo žodžiais tariant "valdžia yra pasenęs išradimas. Dabar valdžių yra tiek daug ir tokių neapibrėžtų, kad nuo jų sistema tapo bejėgė".

Paėmus šią knygą į rankas, akys ryte ryja kiekvieną sakinį, žodį. Žodžiai, emocijos kuriomis yra parašyta ši knyga yra artimi kiekvienam žmogui, kadangi kiekvienas bent akimirką pasijunta menkas ir bejėgis priešais milžiniškas korporacijos, kurios valdo mūsų norus bei jausmus, o mirtis atrodo vienintelis susitikimas, neužfiksuotas darbų planavimo knygelėje.

Prieš pradedant kalbėti apie šią knygą, turiu prisipažinti, jog gerokai anksčiau nei ši knyga pateko į mano rankas peržiūrėjau to paties pavadinimo filmą: garsųjį "The King's Speech". Kadangi pastarasis paliko...

Prieš pradedant kalbėti apie šią knygą, turiu prisipažinti, jog gerokai anksčiau nei ši knyga pateko į mano rankas peržiūrėjau to paties pavadinimo filmą: garsųjį "The King's Speech". Kadangi pastarasis paliko neišdildomą įspūdį, įvertinti knygos, nepalyginant jos su filmu, deja, negaliu.

Visų pirma, atrodo, lyg filme ir knygoje būtų pasakojama ne ta pati istorija. Filme - dviejų skirtingų asmenybių bendradarbiavimas, virtęs į ilgametę draugystę, paremtą pasitikėjimu ir noru nugalėti kamuojantį kalbos defektą. Knygoje - kalbos specialisto Logue gyvenimas ir jo darbas, įskaitant ir užsiėmimus su Jurgiu VI. Prisipažinsiu, jog knygoje tikėjausi išsamiau aprašytų taikytų gydymo metodų (kurie, beje, filme buvo nušviesti plačiau), tikėjausi, jog bus šiek tiek "giliau" pažvelgta į monarchijos užkuliusius, bet, deja, to neradau. Matyt, per daug tikėjausi (arba tiesiog ant viršelio besipuikuojantis drąsus užrašas "How one man saved the british monarchy" suteikė tuščių vilčių - še tau dar vienas įrodymas, kad spręsti apie knygą iš viršelio nevalia!).

Trumpam pamiršus filmą ir knygą vertinant objektyviai, turiu pasakyti, jog beskaitant kelis kartus buvo pasirodę, jog istorija pernelyg ištęsta ir papildyta nereikalingomis detalėmis, o karaliaus gydymas, kuris lyg turėjo būti knygos "vinis", - aprašytas labai nykiai ir neišsamiai.

Visgi, nesinorėtų akcentuoti vien trūkumų - knygoje netrūko ir tikrai įdomių vietų: tarkim, teorija, kas paskatina kalbos defektus; ar žvilgsnis į tai, kas vyko paprastų Londono gyventojų gyvenimuose II pasaulinio karo metu; kaip Elizabeth II rinkosi vyrą ir pan. Tad, jei domitės istorija, knyga turėtų visai patikti.

Pabaigoje pridursiu, jog nežinau, kaip būčiau įvertinusi šią knygą, jei ne filmas. Bet yra kaip yra: knyga, šiuo atveju (tiksliau, mano nuomone), lieka filmo šešėlyje.

Mano tėvas - didelis A. Čekuolio gerbėjas. Kiekvieną sekmadienį žiūrėdavo jo laidą, o kai tik atsirado tos 4 naujausios Čekuolio knygas, taip jas vieną po kitos ir nusipirko. Aš pati tuomet irgi buvau sumąsčiusi jas...

Mano tėvas - didelis A. Čekuolio gerbėjas. Kiekvieną sekmadienį žiūrėdavo jo laidą, o kai tik atsirado tos 4 naujausios Čekuolio knygas, taip jas vieną po kitos ir nusipirko. Aš pati tuomet irgi buvau sumąsčiusi jas paskaityti, nes žinojau, kad bus tikrai informatyvu. Tačiau niekaip neatrasdavau laiko, todėl ir sumąsčiau įtraukti į iššūkį. Pasirinkau nesvarstydama - pirmąją iš tų naujausiųjų pagal leidimo metus.

Žinoma, didžiausias ir nuostabiausias pliusas, kad knyga tikrai labai informatyvi. Bet daug knygų yra kupinos informacijos. Čekuolis išsiskiria tuo, kad visus dalykus, apie kuriuos jis tik rašo, pateikia įdomiai ir, svarbiausia, suprantamai, nesvarbu ar tai mokslinė, ar psichologinė, ar istorinė sritis. Jis net sudėtingesnius dalykus aprašo kažkaip paprastai, paaiškina viską iš pradžių. Pavyzdžiui, nenusimink, jei knygoje minimas Ribentropas, o tu nežinai, kas jis. Čekuolis nepatingės prirašyti, kad tai buvęs vokiečių užsienio reikalų ministras.

Knyga tik dar kartelį įtikino A. Čekuolio universalumu. Bent jau šioje dalyje vyraujančios temos yra nuo religijų ypatybių iki globalinio atšilimo, nuo SSRS laikų iki moterų ir vyrų psichologinės analizės. Kiekvienas skyrelis - įdomus, negirdėtas, leidžiantis pažvelgti į aktualiją visiškai kitokiu kampu nei įprasta.

Nepatiko man tai, kad nepaisant įdomumo ir paprastumo, knyga skaitėsi sunkokai. Dvidešimt puslapių skaitydavau apie 3 valandas. Nežinau, gal dėl to, kad knyga negrožinė. Manau, man publicistinės knygos tiesiog ilgiau skaitosi, nes informacija sunkiau, lėčiau pasiekia galvą. Be to, daug ką skaičiau įsigilinusi, stengdamasi įsiminti.

Tokiom knygom kaip ši, manau, reiktų taikyti kiek kitokį skaitymo būdą. Po skyrelį per dieną. Pasisemsi "dienos išminties", o ir galva nepervargs, nes tokią knygą sunku ryti ir stengtis perskaityti greitai. Kitą kartą jau žinosiu, kaip reikia skaityti Čekuolį.

Aš po šios knygos kardinaliai pakeičiau nuomonę apie globalinį atšilimą, A. Čekuolio dėka. Tikiu, kad perskaitę jūs irgi pakeistumėt... arba bent susimąstytumėt.

Noriu jums papasakoti apie autorių :

William Paul Young - kanadiečių rašytojas gimęs 1955m. Jis geriausiai žinomas dėl savo romano "Trobelė". Šiuo metu jis gyvena su savo žmona ir laimingai prižiūri savo anūkus.

Trumpai...

Noriu jums papasakoti apie autorių :

William Paul Young - kanadiečių rašytojas gimęs 1955m. Jis geriausiai žinomas dėl savo romano "Trobelė". Šiuo metu jis gyvena su savo žmona ir laimingai prižiūri savo anūkus.

Trumpai apie knygą :

Per vienas Makendzio ir jo vaikų atostogas įvyko baisi nelaimė. Dingo jo duktė Misė. Aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Bet po ketverių metų kai jis buvo apimtas Didžiojo liūdesio jis gavo keistą laišką. Nuo Dievo. Tas laiškas kvietė nuvažuotį į trobelę savaitgaliui.
Nepaisydamas sveiko proto, šalčio ir leduotų kelių. Vieną žiemos popietę išvažiavo. Viskas jam primena išgyventą košmarą. Tačiau tai visiems laikams pakeitė jo gyvenimą.

Knygoje yra ieškoma atsakymo : Kur yra Dievas kai mes išgyvename skausmą?

Kelios citatos iš šios knygos :

"Kas patikės žmogumi, kuris tvirtina visą savaitgalį leidęs su Dievu, ir ne kur kitur, o menkutėje trobelėje?",

"Skausmas - tarsi pakirpti sparnai ir negalėjimas skristi. Ir jeigu šitai labai ilgai nesprendžiama, gali beveik net pamiršti, jog buvai sukurtas skraidyti.",

"Gyvenimas kartais nelengvas, bet galėčiau už daug ką jam padėkoti.".

Mano nuomonė :

Nors aš nesu labai tikinti, bet ši knyga man paliko neišdildoma įspūdį. Neveltui ji atsidūrė New York Times bestselerių sąraše. Ir dabar yra parduota daugiau nei 10 milijonų knygos egzempliorių!

"Dievo namai" - knyga, kuriai reikėjo pasiruošimo ir susikaupimo. Ne kartą bandžiau ją skaityti ir ne kartą neperskaičiau, nes vis erzidavo knygoje vyraujantis humoras, sarkazmas ir ironija. Tačiau šį kartą pajutau...

"Dievo namai" - knyga, kuriai reikėjo pasiruošimo ir susikaupimo. Ne kartą bandžiau ją skaityti ir ne kartą neperskaičiau, nes vis erzidavo knygoje vyraujantis humoras, sarkazmas ir ironija. Tačiau šį kartą pajutau pirmiausiai pajutau susidomėjimą ir kažkokiu stebuklingu būdu pavyko įsijausti į knygą. Tuo metu dar kartą patvirtinau, kad kai kurioms knygoms reikia pribręsti.

Knygoje daug ironijos, sarkazmo, savito humoro bei neįprastų sąvokų. Bet spėju tik tokiu buvo įmano papasakoti, ką išgyveno pagrindinis knygos herojus Rojus Bašas. Knygoje pasakojama apie internų pirmuosius metus Bostono ligonėje, kur jiems teko susidurti su daugybę išbandymų. Ne kartą teko suvokti, kad gyvenime nėra teisybės: jauni ir sveiki žmonės miršta, o limpiai (silpnapročiai senukai) išlieka gyvi. Kasdien akis į akį teko susidurti su mirtimi ir atsisveikinti ne su vienu brangiu pacientu. Nuolatinė išgyvenama įtampa, stresas, nuovargis Rojų Bašą ir jo draugus skatino ieškoti įvairiausių atsipalaidavimo būdų: kartais tai būdavo sportas, o kartais seksas su medicinos seserimi. O kad netektų liūdėti dėl kiekvieno paciento, kuris išgyvena skausmą, į pagalbą pasitelkdavo savitą humorą. Humoras, kuris būdingas tik gydytojas ir geriau apie jį kitiems, ypač pacientams nežinoti. Tai patvirtina ir Rojaus mokytojas Dručkis: "Negalima mūsų profesijos juokelių pasakoti kitiems, tokiems kaip jinai."

Šių juokelių dėka, skaitant knygą susidaro įspūdis, kad gydytojai ir visas medicinos personalas yra nejautrūs ir neempatiški. Tačiau pažvelgus kitu kampu, supranti, kad kitaip ir negalėtų būti. Jei kiekvienas mus gydantis gydytojas drauge su mumis išgyventų skausmą, ar jie galėtų mus gydyti? Kažkaip atrodo, kad ne. Nes gydytojo profesija reikalauja labai stipraus susikaupimo ir kantrybės, o skausmas tikrai čia nepadeda. Todėl kartais gal ir jaučiamės nužmoginti gydytojų. Bet gal tik tokiu būdu jie gali mums padėti?

Tačiau, čia jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad gydytojai turėtų būti šalti, abejingi ir nesidomintys pacientu. Tikriausiai, ir čia reikia išmokti atrasti aukso viduriuką. Reikia susipažinti su pacientu ir gauti kuo daugiau informacijos apie jį, kas galėtų padėti jį gydant. Bet visada reikia sugebėti ir išlaikyti atstumą, nesusidraugauti su pacientu ir drauge su juo "nesusirgti". O tai, tikiu, sunku. Todėl bendraujant gydytojams su pacientais, tiek medikams, tiek sergantiesiems kyla daugybę vidinių konfliktų. O "Dievo namai" pilni vidinių konfliktų, kurie kamuoja pagrindinį knygos herojų.

Rojus Bašas blaškosi tarp to, kuriuo savo mokytoju sekti: Dručiu ar Džo. Svarsto į kuriuos santykius pasinerti: atsidėti santykiams su ilgamete drauge ar naujai sutikta medicinos sesele. Jį nuolat kamuoja klausimai: kaip pasielgti su vienu ar kitu pacientu? Kaip bendrauti su vienu ar kitu Dievo namų gydytoju?. Visi šie klausimai herojų priveda prie svarstymų: kas aš iš tiesų esu? Ir jis blaškosi, eksperimentuoja bei daro klaidas.

Visa ši Rojaus Bašo patirtis su internatūros metais man priminė paauglystę. Juk būtent šiuo amžiaus tarpsniu mes siekiame suprasti, kas esame, bandome maištauti ir parodyti, kad viską galime savarankiškai, daug kur eksperimentuojame ir išbandome save, esame jautrūs, dirglūs ir idealistai. Būtent toks šioje knygoje ir yra Rojus, kuriam šį internatūros periodą išgyventi ir atrasti tai, kas geriausia, padėjo ištikimi draugai ir mylinti mergina.

Taigi, jei kas nori iš arčiau susipažinti su gydytojų gyvenimu, su tuo, kaip žmonės pasirenka savo gyvenimo kelią, tikrai gali pasiimti šią knygą į rankas. Gal net atrasite ir patarimų, ko reikia, kad išsaugotum savo santykiu su antrąja puse?

Kartais Monika pagalvoja ir net tikisi, kad ji yra įvaikinta. Nors taip ir nėra. Sesuo Marta tikra pamaiva(ji netikra sesuo), mama per nelyg griežta, kiekviena diena rėkia mažasis Martynas ir dar mamos vyras Martynas, kurį reikia...

Kartais Monika pagalvoja ir net tikisi, kad ji yra įvaikinta. Nors taip ir nėra. Sesuo Marta tikra pamaiva(ji netikra sesuo), mama per nelyg griežta, kiekviena diena rėkia mažasis Martynas ir dar mamos vyras Martynas, kurį reikia vadinti tėčiu nors jis ir nėra jos tikrasis tėtis. Monika nori sužinoti kur jos tėvelis, o motina net neleidžia apie jį užsiminti. Kol.... Vieną dieną po mokyklos Monika sulaukia skambučio nuo Margaritos - jos sesers! Mergina pakviečia susitikti ir viską aptarti. Monika bandė surasti ko nors nuotraukų ar talefono, adreso mamos dėžutėse. Ir surado - Liepų alėja 19 namas. Dvi sesutės ten ir nuvažiuoja. Tik ten visai ne jų tėtis gyvena, osena čigonė. Senutė niekuom nesugebėjo padėti. Bet Margarita ir Monika nepraranda vilties ir tikisi ko nors išgirsti apie jų tėvelį iš Monikos močiutės. Deja, bet po kelių dienų senelė pateko į ligoninę dėl širdies. Nenusiminkite, ji nenumirė.

Šeip viskas klostosi puikiai. Marta pradeda geriau draugauti su Monika. Matas, kuris kiekviena kartą tyčiojosi iš Monikos su ją susidraugavo ir jie tapo pora. Mokykloje viskas taip pat okey. Santykiai su mama pagerėja ir mergaitė gauna paketą(dovaną) nuo tėčio!

Knyga priklauso Mergaičių lygai.

Ilgai ieškojau, ką galėčiau paskaityti istorinio ir tuo pačiu mistinio. Kadangi buvau sužavėtas Dan Brown "Da Vinčio Kodo" ir "Angelų ir Demonų", tai ieškojau kažko panašaus. Šią trilogiją (kol kas tik pirmoji...

Ilgai ieškojau, ką galėčiau paskaityti istorinio ir tuo pačiu mistinio. Kadangi buvau sužavėtas Dan Brown "Da Vinčio Kodo" ir "Angelų ir Demonų", tai ieškojau kažko panašaus. Šią trilogiją (kol kas tik pirmoji knyga) atsitiktinai radau bibliotekoje vokiečių literatūros skyriuj. Niekur prieš tai nebuvau matęs ar skaites apie šias knygas ir ilgai dvejojau, kadangi knygų apimtys irgi ne iš mažiausių (visos knygos 400+ puslapių). Paskaitęs aprašymą nutariau paimti pirmąją dalį.

Pradėjau skaityti. Pradžia pasirodė ne tokia įdomi ir įtraukianti, kaip tikėjaus (po to internete teko susipažinti ir su atsiliepimais, kad pradžia gali neįtraukti), tačiau kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Įtampa augo, prasidėjo mistiniai dalykai. Negalėjai žinoti kas sekančiame puslapyje įvyks. Taigi, jei pirmąją knygos pusę skaičiau tris savaites vis atidėliodamas, tai antroji buvo įveikta per du vakarus.

Drąsiai galiu teigti, kad antroji ir trečioji dalys tikrai papuls į perskaitytų sąrašą, o nuotykiai žada būti tik įdomesni. (Tikėkimės taip ir bus).

Tikrai verta dėmesio knyga. Galbūt ne kiekvienam patiks, bet man patiko.

Elizabeth Gilbert sukūrė nuotaikingus, lengvus, intiguojančius kelionių memuarus, kuriuos gerą skaityti sniegu aptrauktoje Lietuvoje ir drebant po kaldra.

Krikščioniškojo rožinio protėviu džapamalomu su 109 karoliukų...

Elizabeth Gilbert sukūrė nuotaikingus, lengvus, intiguojančius kelionių memuarus, kuriuos gerą skaityti sniegu aptrauktoje Lietuvoje ir drebant po kaldra.

Krikščioniškojo rožinio protėviu džapamalomu su 109 karoliukų priešaky knygos herojė keliauja į Italiją, Indiją ir Indoneziją. Moteris savęs ieško, nes nebepakeldama savo dabartinės padėties ir naktį vonioje išverkusi visas ašaras bei išgirdusi šiltą balsą, sakantį "eik miegoti", nutaria, kad reikia keisti savo gyvenimą.

Palikusi modernius amerikietiškosios svajonės (santuoka, karjera, namai - patogus gyvenimas) spąstus, ji atvyksta mėgautis malonumais į Italiją. Flirtas, puikus maistas, italų kalba, žavus ir draugiški vyrai, nauji pažįstami... Tad kūnas išgelbėtas!

Ko žmonės vyksta į Indiją? Daug kas atsakytų teisingai - ieškoti dvasingumo ir nušvitimo. Ašrame sutiktas dvasinis vadovas, meditacija, sklandantis ore religinis himnas, smilkalų kvapas ir pokalbis su savimi knygos heroją pakylėja iki sielos lengvumo, tačiau gauti atsakymai dar turi rasti vietą šios moters gyvenime. Siela lengva kaip pienės pūkas, valio!

Ir taip atėjo laikas išsigydyti širdies žaizdas. Balio saloje viskas klostosi puikiai: herojės kūnas ima neatlaikyti neišmiegotų naktų ir pernelyg dažnų lytinių santykių. Labai patiko mokytojos žodžiai herojai: "Reikia, kad kas nors išvaduotų tave iš SAUSROS, vaikeli. Susirask DIRBTINIO LIETAUS SUKĖLĖJĄ". Dvi širdys šoka meilės šokį ant vandenyno bangų!

Istorija baigiasi beveik kaip absurdiškoje pasakoje ar kaip knygos herojė taria: kaip namų šeimininkės svajonėje. Skaitant šią knygą vietomis pajunti, kad skaitytum apykvailius vadovėlius iš serijos kaip išgyventi dar vieną dieną, kaip padėti sau, kaip rasti tikrąją būtį su savimi ir t.t. Bet... ši knyga turi kažką tokio, kas užkabina nuo pirmo pasakojimo karoliuko iki padėkos skaitytojui.

Tori - pedagogė vaikų turinčių psichologinių traumų. Klasėje didžiausią nerimą jai sukėlė Džeidytė, kuri su niekuo nekalbėjo, o pagaliau pralaužus tylos sieną ji įgijo aštuonmetės pasitikėjimą, ji nebuvo...

Tori - pedagogė vaikų turinčių psichologinių traumų. Klasėje didžiausią nerimą jai sukėlė Džeidytė, kuri su niekuo nekalbėjo, o pagaliau pralaužus tylos sieną ji įgijo aštuonmetės pasitikėjimą, ji nebuvo pasirengusi košmarams, kuriuos jai atskleidė mergaitė.

Ar patyrusio seksualinę prievartą vaiko psichika gali išprovokuoti tokias kraupias haliucinacijas? O gal tai iš tiesų puikiai organizuoti, gebantys nuslėpti bet kokius pėdsakus ir žiauriais metodais vaikais manipuliuojantys ir juos išnaudojantys iškrypėliai?

Nei teisėsaugai, nei psichiatrams iki galo nepavuko nei patvirtinti, nei visiškai paneigti tokių versijų. Bet šiokia tokia pergalė šioje byloje buvo pasiekta.

1.Pamačiusi knygos viršelį tikrai negalvojau, kad man ši knyga patiks. Tačiau perskaičiusi knygos aprašymą tikrai nenusivyliau, kad pasirinkau skaityti šią knygą. Tikriausiai dabar drąsiai galiu šią knygą įrašyti į...

1.Pamačiusi knygos viršelį tikrai negalvojau, kad man ši knyga patiks. Tačiau perskaičiusi knygos aprašymą tikrai nenusivyliau, kad pasirinkau skaityti šią knygą. Tikriausiai dabar drąsiai galiu šią knygą įrašyti į mėgstamų knygų sąrašą. Apie patį autorių nėra tekę girdėti labai daug, niekad nesidomėjau jo knygomis, bet perskaičiusi šią knygą tikrai pakeičiau nuomonę. Nemėgstu knygų, kuriose yra fantazijos ir iliuzijų, tačiau ši knyga kažkuo kitokia negu visos kitos. Visas veiksmas vyksta San Franciske. Eliotas 60-metis gydytojas dievinantis savo darbą, dukrą Endžę, turintis nuostabų draugą Matą ir niekaip negalintis atsigauti po mylimosios Ilenos mirties. Kiekvienas iš mūsų norėtų sugrįžti į praeitį ir pakeisti kažikurias gyvenimo akimirkas, susitikti su žmonėmis, kurių galbūt seniai nematę, o Elioto noras labai paprastas. Jis tik dar kartą norėtų išvysti savo mylimosios veidą. Eliotas kiekvienais metais padėdavo žmonėms įvairiose šalyse. Išgelbėjęs berniukui gyvybę Eliotas sutiko senį, kuris paklausė koks būtų pats svarbiausias jo noras ir davė jam dešimt auksaspalvių piliulių. Kiekvieną kartą išgėrus piliulę jis užmigdavo ir susitikdavo su savimi, kai jis dar buvo 30-ties ir draugavo su Ilena. Viskas gali pasikeisti jei senis Eliotas (taip jis vadinamas knygoje) viską papasakos 30-mečiui sau. Kiekvienas neteisingas poelgis gali pakeisti gyvenimą, išskirti du geriausius draugus, o dukros Endžės net nebūti, nes ji ne Ilenos dukra. Ar pavyks išgelbėti Ileną nuo mirties ir ją apsaugoti? Štai koks klausimas kildavo verčiant kiekvieną knygos puslapį. Ir įdomiausia tai, kad knygos pabaiga labai netikėta ir jaudinanti. tai knyga apie draugystę, ilgaamžę meilę, apgailestavimą ir sąžinės priekaištus.