Nuostabi knyga :) Pelenės istorija, talentingos autorės paversta intriguojančia istorija. Sukurti nuostabūs dviejų žmonių charakteriai. Mano nuomone, tų erotinių epizodų tikrai per daug, nes skaitant labiau norisi sužinoti,...

Nuostabi knyga :) Pelenės istorija, talentingos autorės paversta intriguojančia istorija. Sukurti nuostabūs dviejų žmonių charakteriai. Mano nuomone, tų erotinių epizodų tikrai per daug, nes skaitant labiau norisi sužinoti, kaip toliau klostysis herojų santykiai, tačiau.. jų santykiavimas vis tęsiasi ir tęsiasi.. :) bet, tai nėra blogai, nes ši knyga būtent tokia ir yra.. prieš paimdami ją į rankas visi žinome, ko tikėtis. Man buvo įdomu ją perskaityti dėl to, nes visas pasaulis apie ją kalba. Labai lengvai skaitomas, neapsunkinantis minčių laisvalaikio skaitinys. Laukiu antrosios knygos :)

Nors yra daug literatūros teorijų, teigiančių, kad autoriaus biografija neturi nieko bendro su jo kūryba, aš išlieku nuomonės, kad rašant apie bet kurią A.Strindbergo knygą, įžanga turėtų užimti bent didelė jos...

Nors yra daug literatūros teorijų, teigiančių, kad autoriaus biografija neturi nieko bendro su jo kūryba, aš išlieku nuomonės, kad rašant apie bet kurią A.Strindbergo knygą, įžanga turėtų užimti bent didelė jos pastraipa. Viskas, ką galima rasti "Pamišėlio išpažintyje" turi bent mažą sąsają su tikrove - pagrindinė veikėja, kilusi iš Suomijos, bet gyvenanti Švedijoje - viena iš jo žmonų, pjesės ir aktorinės karjeros kūryba žmonai - taip pat biografiška, feminizmo pradžia Švedijoje, literatūrinias atsakas visuomenei apie savo idėjas, teismai, ir daug daug meilės. Tokia buvo A.Strindbergo kasdienė beprotybė.

Nors perskaičius ir reziumavus knygą ji sukelia stiprų įspūdį, tačiau skaitant pirmąją dalį reikia didelės kantrybės ir noro sužinoti, kas bus toliau. Pradžia - saldi ir paprasta. Pagrindinis veikėjas pamato moterį, kuri jam tarsi deivė, motina ir troškiama moteris viename. Prasideda trijų žmonių draugystė - Akselio, baronienės ir jos vyro. Draugystei peraugus į ketvertuką - prisijungus baronienės pusseserei prasideda intrigos ir maži siužeto vingiai, leidžiantys nujausti neramią pabaigą.

Antroje dalyje, kai šeimyninė baronienės laimė sugriuvo, visi jos "tualetai" Akseliui tampa aiškūs, nebeįdomūs ir net šiek tiek pasišlykštėtini, kaip ir ji pati, atrodo, kad lieka tik pareiga būti kartu. Jis ją veda. Mirę vaikai, gimę vaikai, svetimos šalys, žmonos neištikimybė, biseksualūs santykiai su tarnaite ir kitomis moterimis tiesiog pykdyte pykdo skaitytoją, kai tuo tarpu pagrindinis veikėjas kenčia vien tik dirbdamas, atsiduodamas ir pasiaukodamas. Kadangi knyga parašyta kaip išpažintis, dažnai kalbama pirmuoju asmeniu, tad ne visai aišku, kiek tame pasiaukojime išlieka objektyvumo. Bet labiausiai stebina, kad kartkarčiais nekęsdamas tos moters, kuri raukšlėjasi, švaisto jo turtą, dažnai žemina, jis vis tiek ją myli. Myli negalvodamas apie save, nepriimdamas jokių egoistinių sprendimų, netgi beveik nepriekaištaudamas...

Jei norisi stipraus ir netradicinio romano - "Pamišėlio išpažintis" yra kaip tik toks. Nors tamsus ir švediškai niūrus, tačiau įtraukiantis ir tikroviškas. Kur subtilumas prasideda neištariant mylimosios vardo, o baigiasi atvira ir šokiruojančia knyga, kaip dovana Jai - mylimai, bet labai įskaudinusiai.

Vis dažniau per televiziją, radiją, internetinėse svetainėse išgirstame "išprievartauta mergaitė" ir iš karto sakome, kad mūsų šalis yra tokia baisi, kad žaginamos yra net mažametės mergaitės. Dėja, tokių atvejų yra...

Vis dažniau per televiziją, radiją, internetinėse svetainėse išgirstame "išprievartauta mergaitė" ir iš karto sakome, kad mūsų šalis yra tokia baisi, kad žaginamos yra net mažametės mergaitės. Dėja, tokių atvejų yra visame pasaulyje...

Knyga yra labai įdomi, nors ir savo turiniu ji gerokai mus šokiruoja, turiu omenyje taip, kaip pasakojama be užslėptų detalių. Pagrindinė knygos herojė - trylikametė Lakšmė, kuri gyvena Nepalo kalno papėdėje. Už viską labiausiai ji mylėjo savo mamą. Dėja, kai stiprios Himalajų liūtys nuplauna turimą derlių, Lakšmės patėvis pasielgia taip baisiai, kaip mergaitė niekada nesitikėjo. Mergaitė yra išsiųsta uždirbti patėviui pinigų, nuplautam derliui atlyginti. Lakšmės darbas, šlykštesnis nei gali būti... Žinoma, iš pradžių jai sakė, kad darbas bus labai geras ir ji padės šeimai. Bet ji galiausiai sužino, jog ją patėvis pardavė prostitucijon... Nuo tos akimirkos trylikametės gyvenimas tampa siaubo filmu. Mergaitę tik paguodžia mamos kažkada tarti žodžiai "paprasčiausiai iškentėti reiškia triumfuoti" .

Knyga yra verta dėmesio, man patiko.Parašyta yra pirmuoju asmeniu, tai skaityti buvo labai lengva. Tad siūlau perskaityti ir jums, kurie dar neskaitė.

Laurie Halse Anderson - amerikietė, rašanti paaugliams ir vaikams. Tai pirmoji šios autorės knyga lietuvių kalba. Amerikietė rašydama knygas turi savo savitumą - knygose pasakoja apie paauglių bėdas, jiems iškylančius...

Laurie Halse Anderson - amerikietė, rašanti paaugliams ir vaikams. Tai pirmoji šios autorės knyga lietuvių kalba. Amerikietė rašydama knygas turi savo savitumą - knygose pasakoja apie paauglių bėdas, jiems iškylančius klausimus. Nei vienas rašytojas taip neperteikė paauglio jausmų ir išgyvenimų, kaip ši rašytoja, tad jai galėčiau paploti už šį kūrinį.

Romane " Žiemos mergaitės" rašomas realus atvejis. Dvi merginos - Lija ir Kesė serga anoreksija. Jų sandėris - kuri bus liesenė? Bet dėja, Kesė neatlaiko anoreksijos išbandymo, ji pasitraukia iš gyvenimo, tiksliau ją pasiglemžia anoreksijos glėbys. Lija labai sunkiai bando susitaikyti, dėl prarastos geriausios draugės. Lija gyvena su tėčiu ir jo antrąja žmona. Jos mama yra daktarė, kuri gelbėja žmonių gyvybes, bet niekada neranda laiko savo dukrai. Mergina labai myli savo šeimą, bet ji turi daug galvoti, kaip juos įtikinti dėl svorio. Jeigu svoris bus per mažas, mergina atsidurs ligoninėje ir turės valgyti tiek, kad atgautų jėgas ir priaugtų svorio. Lijos tikslas - liesa, liesesnė, liesiausia.

Knyga parašyta nuosekliai, kiekvienas procesas, kaip kas vyko. Knygoje viską pasakoja Lija, tad gerokai įdomiau yra skaityti, kai pasakoja pats sergantis žmogus. Supranti ką tas asmuo mąsto, kaip keičiasi jo jausmai, emocijos, tiesiog - gyvenimas.

Šis romanas neturi amžiaus kategorijos, nes tokią knygą su realiu atveju, kuris labai dažnas pasaulyje, verta paskaityti visiem. Skaitydama radau daug dalykų, kurių niekada nepasakočiau savo tėvams, bet labai norėčiau, jog jie perskaitytų šią knygą. Manau jie perskaitę suprastų, jog paaugliai turi savo gyvenimą, savo problemų. Jeigu norit, kad neatsitiktų Jums patiems ar Jūsų artimiesiams panašios situacijos ( O galbūt jau tai yra, bet Jūs to nepastebite?), perskaitykit patys ir suprasit, ką aš turėjau omenyje.

Tikriausiai ne vienas iš jūsų, esat pagalvoję, kad gyvenat blogai. Galbūt neturit gražios mašinos, šaldytuve nėra mėgstamiausių pyragaičių. Niekada nesat pagalvojusios, kad ištekėti jūs privalote jau dvylikos metų, ...

Tikriausiai ne vienas iš jūsų, esat pagalvoję, kad gyvenat blogai. Galbūt neturit gražios mašinos, šaldytuve nėra mėgstamiausių pyragaičių. Niekada nesat pagalvojusios, kad ištekėti jūs privalote jau dvylikos metų, už vyro, kurio dar gyvenime nesate mačiusios, gali jus šokiruoti. Ši knyga tokia ir bus - šokiruojanti ir gana žiauri, o prisiminkime, jog tai yra tikra istorija, merginos, vardu Varis. Kodėl gi pavadinimas "Dykumų gėlė"? Todėl, kad varis išvertus iš jų kalbos, reiškia dykumų gėlė. Niekada nebuvau pagalvojusi, kad pasaulyje, ypatingai Afrikoje gali vykti tokie dalykai, kaip mergaičių apipjaustymas lauko sąlygomis. Gana žiauru, ar ne? Laimė, merginai po ilgų kančių nusišypso laimė, ji tampa pasaulinio masto manekenė ir išdrįsta visiems pasaulio žmonėms atskleisti tą baisų košmarą, kurį patyrė ji ir dar šimtai, tūkstančiai mergaičių tai patiria. Knygoje kalba apie genčių kultūrą ir tradicijas, kurios mums, niekada nebus suvokiamos.

Knyga paliko didžiulį įspūdį. Jeigu reikėtų knygą vertinti dešimtbalėje sistemoje, jai negalvojus duočiau 10! Labai džiugu, jog Waris kovos dėka, 2012 metų rugpjūtį, Somalyje įstatymiškai uždrausta daryti moteriškų genitalijų apipjaustymus. Žinoma, tradicijų ir kultūros nepakeis, bet daug moterų buvo išgelbėtos nuo šio siaubo.

Patarčiau niekam nesidrovėti ir perskaityti šią knygą, neliksite abejingi, o ir knyga nenuvils!

Veronika ryžtasi mirti - vienas populiariausių Paulo Coelho romanų.Tai pasakojimas apie gyvenimą,mirtį,beprasmybės jausmą.

Jauna graži,protinga mergina bando nusižudyti.Kyla klausimas kodėl? Juk ji iš pažiūros turi bene...

Veronika ryžtasi mirti - vienas populiariausių Paulo Coelho romanų.Tai pasakojimas apie gyvenimą,mirtį,beprasmybės jausmą.

Jauna graži,protinga mergina bando nusižudyti.Kyla klausimas kodėl? Juk ji iš pažiūros turi bene viską,ko reikia žmogui - darbą, gražią išvaizdą,šeimą,sveikatą..Tačiau ar tikslus,tvarkingas,iš anksto numatytas gyvenimas tikrai teikia džiaugsmo? Merginai,vardu Veronika,to negana.Pasaulį ji pradeda matyti tamsiomis spalvomis.Nuolatinis jos tėvų įskiepytas tobulumo siekimas,tvarkingas,"normalus" gyvenimas darosi jai nebepakeliamas ir Veronika ryžtasi mirti.Bandymas mirti - nesėkmingas.Mergina atsiduria beprotnamyje,o netrukus ten sužino ir dar vieną lemtingą žinią - narkotikų sukelta koma nepagydomai paveikė jos širdį, gyventi beliko savaitė.Veronika kiek sutrinka,tačiau ir toliau nori tik mirties. Lemtingajai savaitei bėgant,Veronikos gyvenimas keičiasi, ji susipažįsta su kitais "bepročiais", išmoksta išlieti susikaupusias emocijas,jai jau nebėra visai vis vien,kas aplinkui vyksta,maža to, ji net sugeba įsimylėti.Abipusė meilė įsiplieskia skambant Veronikos pirštų valdomais pianino klavišais..Taip Veronika pakeičia ir jos mylimojo šizofreniko Edvardo gyvenimą.

Veronikai likus tik savaitę gyventi,ji panorsta dar padaryti tai,ko niekada nedarė ir ko pasiilgo("juk laiko liko tiek mažai!),užlipti ant Liublianos kalno,apkabinti mamą ir nors kartą visiškai atvirai su ja pasikalbėti..

Mirties pajautimas - sužadina norą GYVENTI.Supranti,jog pats esi savo gyvenimo kalvis ir jo niekas už tave nesukurs,viskas pasiekiama,jei labai nori; gyvenimas nebūtinai turi būti it tvarkingai sudėliotas ir surūšiuotas į stalčiukus,juk gyvename tik vieną kartą! Mylėkime,juokimės,džiaukimės maloniomis smulkmenomis,gyvenkime nesivaržydami.O juk ir pats gyvenimas - nenuspėjamas,tai puikiai įrodo šis pasakojimas.

Šis romanas nėra slogus,kaip galbūt gali pasirodyti iš pavadinimo. Knyga šviesi,lengvai skaitoma,įkvepianti gyventi.

Gero skaitymo!

Štai pagaliau atėjo laikas parašyti pirmąjį atsiliepimą apie knygą knygų iššūkiui. Skaičiau anglų kalba, todėl lietuviškai aprašyti yra problemų, juolab kad knygoje sąvokos tiesiog sukuriamos.



Knyga vadinasi "The...

Štai pagaliau atėjo laikas parašyti pirmąjį atsiliepimą apie knygą knygų iššūkiui. Skaičiau anglų kalba, todėl lietuviškai aprašyti yra problemų, juolab kad knygoje sąvokos tiesiog sukuriamos.



Knyga vadinasi "The Netocrats"(2000 m.). Lietuviškai gal būtų "Netokratai" (angl. net - internetas ir gr. kratos - valdžia), panašiai kaip "aristokratai". Ši knyga yra pirmoji dalis "The Futurica Trilogy". Knygos autoriai švedai Alexander Bard ir Jan Soderqvist. Alexanderis Bardas - žmogus orkestras - muzikantas, filosofas, socialinis teoretikas, ekonomistas, pranešėjas (ne taip seniai ir Lietuvoje buvo apsireiškęs)... Apie Jan Soderqvist galiu pasakyti tik tiek, kad yra knygos bendraautorius.



Pati knyga tai toks įdomus filosofijos (naujų konceptų kūrimas), sociologijos (tinkamų atsakymų pateikimas į tinkamus klausimus) ir futurologijos (žmogaus elgesio modelio kitimas ateityje) lydinys. Kaip autoriai patys rašo: tai yra naujas literatūros žanras, skirtas studijuoti ir apibūdinti artėjančius dramatiškus pokyčius žmogaus būsenoje pasitelkiant filosofišką kūrybiškumą ir empirinius faktus.



Man labai patiko ši knyga. Gal dėl to, kad aš mėgstu nuolat ką nors naujo atrasti ir į daugmaž girdėtus dalykus pasižiūrėti kiek kitu kampu; gal dėl to, kad labai norėjau šitą knygą perskaityti?.. Vienaip ar kitaip, autoriai stebina savo įžvalgomis apie istorinius-socialinius procesus. Kad ir pati knygos pradžia: imama istorija apie japonų kareivį Shoichi Yokoi, kuris Marianų salų džiunglėsi pats vienas sėkmingai tęsė Antrąjį Pasaulinį karą dar 27 metus po jo oficialios pabaigos, nes nežinojo, kad karas baigėsi. Juokinga istorija, bet, autoriai sako, kad mes negalima juoktis iš šio pasimetusio kareivio. Jo problema tik ta, kad jo sprendimai rėmėsi netikslia informacija. Geriau pagalvojus kiekvienas iš mūsų sprendimus priiminėjame neturėdami tikslios informacijos, vadinasi, mes nieko perdaug nesiskiriame nuo minėto kareivio. Man labai įdomios tokios crazy istorijos. Jas paskaičius jų, galvoje sukirba idėja, kad gyvenimas yra tai, ką mes susikuriame tarp savo ausų ir nelabai kas daugiau.



Knygos tikslas yra apibrėžti, kas ir kokie bus naujieji pasaulio galingieji -- netokratai. Jei yra naujieji galingieji, tai kyla natūralus klausimas: kur dėsis senieji galingieji -- kapitalistai? Kitas klausimas: jei yra naujieji galingieji, tai gal yra naujieji valdomieji? Autoriai sako yra -- konsumtariatas. O kaip ta naujoji pasaulio santvarka vadinsis? Informacionalizmas. Kas čia per velnias? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus yra knygoje ir čia jų nepateikinėsiu - iššūkis Tau, malonusis skaitytojau.



Autoriai teigia, kad socialinių pokyčių varomoji jėga yra technologija, ir ne bet kokia technologija, o informacijos technologija. Išskiriami keturi didžiausi technologiniai šuoliai: žodinė kalba (žmogaus skirtumas nuo primatų) --> rašytinė kalba --> spausdintas žodis --> "Mass media" (dabartinė būsena). Esminis šių pokyčių bruožas yra tai, kad pristačius naują technolgiją, pasiekiamos informacijos kiekis išauga radikaliai. O kartu su išaugusiu prieinamos informacijos kiekiu, neišvengiamai prasideda ir drastiški socialiniai pokyčiai. Futurologijos dalis knygoje yra ta, kad bandoma apibūdinti ateities visuomenės kontūrus, nes mes gyvename revoliucijos laikotarpiu -- mass media is taking place!



Plačiausiai nagrinėjamas pasikeitimas iš feodalinės visuomenės į kapitalistinę visuomenę. Šis pasikeitimas, anot autorių, buvo inicijuotas spausdinto žodžio atsiradimo. Argumentaciją rasit knygoj. Dėl paiko įdomumo čia tik vieną iš daugybės spalvingų pavyzdžių pateiksiu. Turbūt žinot, kad feodalizmo laikais sąvoka vaikas neturėjo nieko bendro su žmogaus amžiumi - žmogus ir tiek, tik mažas. Sąvoka "vaikas" reiškė priklausomybę giminei (labai būdinga feodalams). Tačiau atsiradus spausdintam žodžiui, keitėsi sąvokos "suaugęs" reikšmė - būti suaugusiam ėmė reiškė sugebėjimą skaityti! O vaikas buvo priešingai suaugusiajam - asmuo, kuris nemoka skaityti. O kadangi niekas tik gimęs nemoka skaityti, tai ir sąvoka vaikas buvo susieta su amžiumi, iki kurio asmuo išmoksta skaityti. Labai įdomus požiūris.



Netokratai man patiko, skaitysiu ir likusias dvi "The Futurica Trilogy" dalis. Netokratus rekomenduoju į rankas paimti visiems (ypatingai riebus yra 10 knygos skyrius). Patarimas skaitysiantiems: skaitydami apie netokratus galvokite apie pačius įtakingiausius žmones internete (Google, Facebook, Wikileaks) ir tai ką jie išdarinėja. Imkit domėn ir startup veiklos modelį. Knygos idėjos galioja netgi Lietuvos mastu -- Andrius Užkalnis, Rokiškis Rabinovičius, mano nuomone, būtų puikūs lietuviškų netokratų pavyzdžiai...

Knygos autorius - Anthony Robbins - labai charizmatiška ir žavinti asmenybė, savo kalbomis sugebanti įkvepti žmones visame pasaulyje. Tad ir jo knyga tokia - įkvepianti ir kartu kažkuo sužavinti. Pirmą kartą išleista dar 1987...

Knygos autorius - Anthony Robbins - labai charizmatiška ir žavinti asmenybė, savo kalbomis sugebanti įkvepti žmones visame pasaulyje. Tad ir jo knyga tokia - įkvepianti ir kartu kažkuo sužavinti. Pirmą kartą išleista dar 1987 m. Amerikoje, ji dar ir šiandien puikuojasi tarp perkamiausių populiariosios psichologijos knygų. Panašaus stiliaus knygų yra ne viena ir ne dvi, tad galbūt ypatingai "šviežių" minčių joje ir nerasite. Visgi, manau, jog būsite sužavėti autoriaus įtaigumu ir sugebėjimu apie viską kalbėti paprastai ir suprantamai. Labai tinkama "lengvam paskaitymui".

J. D. Salingeris - vienas savičiausių ir subtiliausių autorių iš visų mano skaitytųjų. Jo devynių apsakymų rinktinė nepasiduoda apibūdinama vienoje lakoniškoje recenzijoje, kita vertus, amerikiečių prozininko kūrybos...

J. D. Salingeris - vienas savičiausių ir subtiliausių autorių iš visų mano skaitytųjų. Jo devynių apsakymų rinktinė nepasiduoda apibūdinama vienoje lakoniškoje recenzijoje, kita vertus, amerikiečių prozininko kūrybos bruožų turbūt paprastai neapibrėši net išsamiom studijom ir monografijom.

Antai šios rinktinės pabaigoje publikuojamas ir atskiras kritikės tekstas, kuris, mano požiūriu, rašytojo tekstų nepaaiškina, neišplečia, o veikiau nuo literatūrinio pulso atitolina. J. D. Salingeris nepasiduoda siaurai mokslinei analizei, nes yra daugiasluoksnis, nevienareikšmis.

Abejoju, ar verta ir prasminga rinktinę apibūdinti glaustai. Apsakymuose vaizduojami įvykiai yra kasdieniški, tačiau labai specifiškai sutankinti, įsodrinti, įkrauti. Autorius įtampą ir intrigą kuria išskirtinai per eigą ir dialogus, o aprašinėjimų vengia. Jokios didaktikos ir moralizavimo - skaitytojui leidžiama pačiam nutuokti, kas su veikėjais dedasi. J. D. Salingeris siūlo aukščiausios prabos literatūrą, elegantišku ir meistrišku kalbėjimu liudijančią žmogiškosios būties trapumą. Ir žinoma, knyga visiškai netinka veiksmo ar įmantraus siužeto mėgėjams.

Mintis, kad Mija turės praleisti visas žiemos atostogas Genovijoje, jai visai nepatinka. Kai visi jos draugai linksminsis, ji turės deramai elgtis, ir mokytis princesiškų dalykų, su savo senele. Jai taip pat nepatinka, kad reikia...

Mintis, kad Mija turės praleisti visas žiemos atostogas Genovijoje, jai visai nepatinka. Kai visi jos draugai linksminsis, ji turės deramai elgtis, ir mokytis princesiškų dalykų, su savo senele. Jai taip pat nepatinka, kad reikia išsiskirti su vaikinu, kurį ji įsimylėjusi, bet ją kamuoja ir abejonės ar vaikinas kurį ji myli, taip jaučia tą patį ir jai. Be visų šių Mijos problemų, dar ir jos senelė kišasi į jos gyvenimą. Jai nesvarbu, kad Mijos vaikinas yra gražuolis, bet senelė mano, kad Mijai jis netinka, nes yra nekilmingasis, ir Mijos senelė stengsis iš visų jėgų savo dukraitei įpiršti tikrą princą.