Šią knygą gavau gimtadienio proga prieš kokius 7 metus. Tuomet pradėjusi skaityti įveikiau vos keliolika puslapių ir nusprendžiau, kad ši knyga kol kas dar ne man. Tačiau paėmus ją į rankas po septynerių metų žinojau, kad...

Šią knygą gavau gimtadienio proga prieš kokius 7 metus. Tuomet pradėjusi skaityti įveikiau vos keliolika puslapių ir nusprendžiau, kad ši knyga kol kas dar ne man. Tačiau paėmus ją į rankas po septynerių metų žinojau, kad jau laikas.
Knygos puslapiai jau net pageltę nuo tokio ilgo stovėjimo, prisigėrę dulkių ir išdžiūvę, o raidės tik ir laukė, kol vieną po kitos susiurbsiu. Skaitėsi itin lengvai, o ir tik pradėjus skaityti buvo iš karto įdomiau nei prieš keletą metų.

Ši knyga visiškai kitokia nei mano pirmoji skaityta apie penkiasdešimt pilkų šešėlių. Čia tradicinis romanas, kuris ir klostosi taip, kaip ir turi klostytis tradiciniai romanai. Taip pat šioje knygoje susiduria dvi skirtingos erdvės - turtingųjų ir žemesniojo sluoksnio. Šių dviejų sluoksnių skirtumai gan ryškiai pabrėžiami kaip ir merginų grožis bei tam tikrų veikėjų moralės atspindys.

Mergina įsimylėjusi savo mokyklos laikų draugą, už kurio planuoja ištekėti ir su juo susilaukti vaikų, tačiau, kaip jau beveik įprasta, jos mylimasis ją apgaudinėja. Naivi Klaipėdos gyventoja mano, kad jos gyvenimas baigėsi po tokios skaudžios išdavystės, tačiau ji nė nenutuokė, kad jis tik prasideda.
Neapkentusi savo motinos ir pusseserės pagiežos ji paskambina vaikinui, su kuriuo susipažino Palangoje, ir priima jo darbo pasiūlymą - dirbti Maskvoje jo sekretore.

Išvykusi į Maskvą Monika išvysta tai, ko dar neteko matyti. Prabangūs automobiliai, ją apgyvendina prabangiame bute ir pasiūlo puikų atlyginimą. Ji šiek tiek nerimauja, nes mano jog įkliuvo kaip ir dauguma jaunų, naivių panelių ir pakliuvo į prekiautojų moterimis rankas, tačiau ji apsiriko. Ji iš tiesų buvo pakviesta dirbti sekretore.

Dar nuo susipažinimo Palangoje su turtinguoju Arnoldu, kuris jai pasiūlė darbą, ji negali pamiršti jo draugo Andriaus, kurio akys buvo be galo liūdnos kaip ir jos, ir ji pradeda jausti keistą simpatiją jam. Viltis pamatyti Andrių ją ir paskatino priimti darbo pasiūlymą svetimoje šalyje. O dar tie paslaptingieji rašteliai, kuriuos ji gaudavo...

Pradėjus apsiprasti prie prabangaus gyvenimo Monika sudalyvauja vieno iš turtingiausių rusų vestuvėse. Ten ji sutinką pagyvenusį tautietį, kuris prisistato jos "angelu sargu". Ir nuo to laiko atneša dideles permainas.

Tuo metu, kai ji ir Andrius pagaliau prisipažino meilėje ir jie skaičiuoja kiekvieną sekundę, kada galės susitikti, nutinka baisus dalykas - jai pranešama, kad Andrius žuvo. Ji nebemato vilties, mėgina nusižudyti, tačiau pasirodo jos "angelas sargas" - Dambrauskas, kuris ją parveža į Lietuvą.


Nuo per didelės vaistų dozės ji atsipeikėja jau pas jį namuose, prieš tai pabuvojusi ligoninėje. Visi ją akylai stebi, kad tik nepadarytų nieko kvailo, tačiau apie savižudybę ji nustoja galvoti tą pačią akimirką, kai tik sužino, kad ji laukiasi Andriaus kūdikio.
Pasinaudojęs prasta Monikos padėtimi, jis ją savo draugams pristato kaip sužadėtinę, tikindamas ją, kad jis jai linki tik gero, nes kol kas ji yra pavojuje. Bet Monika netiki jo kalbomis ir vis tiek grįžta į savo gimtąją Klaipėdą. Tačiau, pasirodo, Dambrauskas nemelavo, jai ištiesų gresia pavojus todėl ji sutinka grįžti pas savo "angelą sargą" ir už jo ištekėti.

Monika leidžia dienas prabangoje, belaukdama kol pagaliau jos meilės vaisius išvys pasaulį. Ji stengiasi laikyti atsmtumą nuo Dambrausko ir nesileidžia su juo į intymesnius santykius. Ir kai atvažiuoja Monikos draugė Silva, ji gali šiek tiek atsikvėpti, nes jos vyras iš karto puola su jos drauge į lovą.

Knyga baigėsi panašiai, kaip ir tikėjausi. Paaiškėjo, jog tikrasis priešas, kuris ir stengėsi melu įvilioti Moniką į savo gyvenimą ir yra Dambrauskas, ir ne toks jis jau ir "angelas sargas". Jis užsako vyrus, kurie persekiotų Moniką ir ją įbaugintų, jis užsako, kad būtų nužudytas Andrius. Tačiau už visas šias skriaudas jis turi sumokėti. Jį pričiumpa policija, o Monika galėdama lengviau atsikvėpti planuoja grįžti namo, tačiau nuvyksta į Palangą. Ir ten ji sutinka Andrių...

Visą knyga gan chaotiška, staigios permainos, gan nuspėjami įvykiai. Mažai aprašomi personažai, bet daug dėmesio skiriama jausmams.
Pabaiga buvo tipinė romano pabaiga, kur viskas baigėsi, gražiai ir laimingai. Monika ištrūksta iš mafijos rankų ir sužino, jog jos gyvenimo meilė iš tiesų nežuvo.

Paprastai pabaigus knyga mane užplūsta daug minčių ir apmąstymų, tačiau perskaičius John Irving 'Našlė vieneriems metams' jaučiau lyg laikas sustojo. Galva tusčia, minčių mažai. Tačiau tai nereiškia, kad knyga man...

Paprastai pabaigus knyga mane užplūsta daug minčių ir apmąstymų, tačiau perskaičius John Irving 'Našlė vieneriems metams' jaučiau lyg laikas sustojo. Galva tusčia, minčių mažai. Tačiau tai nereiškia, kad knyga man nepatiko - man ji labai patiko! Tai jau antroji perskaityta Irving'o knyga (pirmoji 'Malda už Oveną Minį') ir abi, be abejonės, paliko dideli įspūdį. Mėgstu autoriaus rašymo stilių ir tai, kaip yra pateikiama pati istorija. Knyga buvo stora, vietomis gal kiek užtęsta, tačiau ne nuobodi, kaip esu girdėjusi iš žmonių. Dėlto ją buvo gera mintis įtraukti į Knygų Iššūkį, nes vis neprisiversdavau perskaityti.

Knyga pasakoja apie moters, vardu Ruti, gyvenimą, pradedant jos vaikyste, kai jai dar tik 4 metai, vėliau peršokant į jos gyvenimą po gerų 30-ies metų ir galiausiai, kai jai 40. Jos gyvenime svarbią vietą, sakyčiau, užima trys personažai: ją mylintis ir, po skyrybų su žmona, auginantis tėvas, šeimą palikusi ir iš Ruti gyvenimo virš 30 metų dingusi motina ir motinos gerokai jaunesnis meilužis. Knygoje ryškiausias yra Ruti paveikslas ir įvykiai, susiję su ja. Motina dėl dviejų savo vaikų tragiškos žūties paliko šeimą ir ji gyva tik pagrindinių veikėjų prisiminimuose. Tačiau visai netikėtai ji vėl pasirodo paskutiniuose knygos puslapiuose ir knyga baigiasi iš serijos 'jie gyveno ilgai ir laimingai'. Tėvas, kuris visą gyvenimą 'pašventė' moterų vilionėms ir jų draugijai, Ruti gyvenimui neturi didelės itakos. Kad ir kaip ji tėvą myli, tačiau jis vienaip ar kitaip sugeba Ruti įskaudinti...Visų gyvenimai sudėtingi, kartu jie ir atskiri, o kartu ir bendri, kuriuos sieja tie patys su Ruti šeima susiję įvykiai.

Knygoje man pasirodė labai įdomi detalė. Autorius rašo knygą, apie veikėjus, kurie yra rašytojai ir rašo knygas :) Taigi knygoje daug ištraukų iš Irving'o personažų parašytų knygų :)

Knygai skiriu 9.5 balo. Rekomenduoju!

Ar įdomi? Ar patiko? Atsakymus į šiuos klausimus dažniausiai nori sužinoti skaitytojas iš jau perskaičiusio knygą žmogaus. Man ir įdomi, ir patiko. O apie ką nenorit sužinoti? Apie paslaptis, apie kaltę, apie skausmą, apie...

Ar įdomi? Ar patiko? Atsakymus į šiuos klausimus dažniausiai nori sužinoti skaitytojas iš jau perskaičiusio knygą žmogaus. Man ir įdomi, ir patiko. O apie ką nenorit sužinoti? Apie paslaptis, apie kaltę, apie skausmą, apie nusivylimą, apie vaikų stiprybę neįprastoje situaciją, apie suaugusiųjų bejėgiškumą išaiškėjusio melo akivaizdoje. Knygos siužetas įtemptas, bet neištemptas. Įvykių daug, ir kiekvienas skyrius skatina skaitytojo vaizduoti kurti savo versiją. Pačioje pabaigoje lyg ir viskas aišku, bet staiga įvykiai pasisuka kitu kampu. Ir paaiškėja visai kitos įvykių aplinkybės ir veikėjų motyvai. Knyga sukrečianti iki širdies gelmių. Kaip ir visos kitos D.Chamberlaine knygos.

Tai pripažintas veikalas, išverstas į 25 pasaulio kalbas, apdovanotas įvairiomis premijomis ir apdovanojimais. Knygoje nagrinėdama pasakas autorė analizuoja moterų vidinį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Anot autorės, kiekviena...

Tai pripažintas veikalas, išverstas į 25 pasaulio kalbas, apdovanotas įvairiomis premijomis ir apdovanojimais. Knygoje nagrinėdama pasakas autorė analizuoja moterų vidinį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Anot autorės, kiekviena moteris iš prigimties pasižymi stipria intuicija, paslaptinga jėga ir išmintimi, ryšiu su gamta, kurie pamažu nyksta, dėl šiuolaikinės moters užimtos kasdienybės, spaudimo į rėmus, primestų standartų ir pareigų.

Knyga sunkiai skaitėsi, man asmeniškai buvo neįdomi, rašoma tas pats per ta patį.

Akselio Miuntės "Knyga apie San Mikelę" - tai istorinis, biografinis, gyvenimo išminties ir fantazijos kupinas kūrinys. Kartu su autoriumi skaitytojas keliauja po įvairius kraštus ir pažįsta ktoniškas kultūras: Paryžiaus ir...

Akselio Miuntės "Knyga apie San Mikelę" - tai istorinis, biografinis, gyvenimo išminties ir fantazijos kupinas kūrinys. Kartu su autoriumi skaitytojas keliauja po įvairius kraštus ir pažįsta ktoniškas kultūras: Paryžiaus ir Romos didmiesčiai su jų aristokratais ir vargšais, idiliška San Mikelės sala, nukelianti į pirmąjį mūsų eros amžių, kuomet valdė Romos imperatorius Tiberijus, 1908 metais žemės drebėjimo nusiaubta Mesina, galiausiai tolimoji Švedijos šiaurė ir paslaptingos joje gyvenančios mitologinės būtybės.

Autorius Akselis Miuntė buvo XIX a. pab., XX a. pr. švedų psichiatras, atradęs savo tikruosius namus visai priešingame Europos krašte - vienoje iš saulėtosios Italijos salų. Pasakojimas atskleidžia kaip turint tikslą ir svajonę panaudoti visą savo gyvenimą, kad pasiekti tai, ko trokšti. "Kodėl aš negalėčiau nusipirkti meistro Vinčenco namo, kodėl negalėčiau sujungti koplyčios su namu vynuogienojų girliandomis, kiparisų alėjomis ir kolonadomis, virš kurių kyšėtų baltos lodžos su marmurinėmis dievų statulomis ir bronziniais imperatoriais ir..." (26 p.).

Knygoje daug mąstoma apie mirtį - kokius skirtingus pavidalus ji įgyja, kaip žmonės ir gyvūnai ją pasitinka, kokios jos ir gyvenimo sąsajos. Gydytojo natūralistinė filosofija apie gamtos reikšmę žmonėms ir visiems gyviems padarams susilieja su krikščionybės tiesomis ir simboliais, Antikos istorija bei mitologija.

Taigi "Knyga apie San Mikelę" yra įžvalgomis apie žmones ir gyvenimą turtinga knyga. Iš arčiau pamatydami daktaro profesijos kasdienybę gauname gerą galimybę pamatyti ir suprasti tamsiąsias žmogaus sielos ir kūno puses, silpnybes, taip pat viltį, pasiaukojimą, stebuklą. "Aš maniau, kad tai buvo dovanos. Bet klydau. Tu man viską buvai tik paskolinęs, o dabar reikalauji grąžinti, kad atiduotum kitam, kuris savo ruožtu ateis iš tos pačios amžinybės, kurion aš dabar grimztu." (426 p.)



Axel Munthe "Knyga apie San Mikelę" (Alma littera, 2011)

Nors ir esu ne mažas detektyvų mėgėjas, bet prisipažinsiu - jų esu perskaitęs nedaug. Keletas garsiausių, kuriuos tikriausiai yra skaitęs vos ne kiekvienas: Agata Christi keletas dalių, Konan Doilio rinktiniai raštai apie...

Nors ir esu ne mažas detektyvų mėgėjas, bet prisipažinsiu - jų esu perskaitęs nedaug. Keletas garsiausių, kuriuos tikriausiai yra skaitęs vos ne kiekvienas: Agata Christi keletas dalių, Konan Doilio rinktiniai raštai apie legendinį poną Šerloką Holmsą bei keletas kitų, kurių jau net pavadinimų neprisimenu.

Apie Georges Simeon sužinojau atsitiktinai. Vieną dieną ieškojau nedidelio detektyvo nesudėtingam skaitymui ir Google būtent išmetė minėtąjį autorių. Tai belgų rašytojas, geriausiai žinomas dėl detektyvinių romanų serijos apie komisarą Megrė.

Man į rankas pakliuvo viena knyga iš šios serijos - "Megrė ir žmogžudystė prie upės". Tai nedidelės apimties romanas (~150 psl.) apie jaunos merginos nužudymą, kuri trainiojosi su savo vyru senu Indijos karo veteranu. Jos lavonas randamas paslėptas šiauduose arklidėse prie 14-ojo šliuzo. Visas veiksmas knygoje ir vyksta būtent prie upės ir keletos jos šliuzų. Taip pat kadangi viso siužeto metu pliaupia lietus arba būna rūkas, tai taip pat visam pasakojimui suteikia šiokio tokio paslaptingumo.

Prisipažinsiu,per visą romaną vyksmo laiką taip ir nesupratau kuriame amžiuje vyksta veiksmas. Nors sprendžiat, jog laivų vilkimui šliuzuose buvo naudojami arkliai, bet buvo keletas romano vietų, kuriose veikėjai naudojosi automobiliais, taip pat atskleidžiama, jog kapitonas (generolas) buvo Indijos karo dalyvis, drisčiau teigti jog tai kažkur apie 1960 metus.

Kitas užkliuvęs dalykas - gan labai supaprastintas pasakojimo stilius. Tekstas labai paprastas, sakiniai trumpi, aiškūs. Pasakotojas nesivargina detaliai aprašinėdamas veikėjus, jų aprašymui dažniausiai skiriama keletas sakinių. Taip pat romane gan šaltai atpasakojami kitų veikėjų jausmai. Asmeniškai manęs visiškai nepaveikė tie keletas romano herojų pergyvenimų. Aišku galima turbūt ginčytis: kam detektyvinį romaną persunkti dramos elementais, skirti visos knygos keliasdešimt puslapių vien tam, kad stengtis sugraudinti skaitytoją. Bet aš asmeniškai norėčiau matyti daugiau jausmingumo, kad ir detektyviniam romane.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad nors ir gan kritiškai įvertinau šį kūrinį, bet skaitytojui, kuris mėgsta detektyvus ir yra visiškai "nusikalęs" po sunkios darbo dienos ir nenori skaityti kažko sudėtingo, ši knyga bus puikus vieno vakaro skaitinys.

Baigiau klausyti paskutinę šios trilogijos knygą, tai buvo pirmosios knygos, kurias klausiau ir galbūt dėl to, jog jos buvo įdomios, "užkabino" ir pats audio knygų klausymas.

Trilogija labai nudžiugino tuo, kad visos dalys...

Baigiau klausyti paskutinę šios trilogijos knygą, tai buvo pirmosios knygos, kurias klausiau ir galbūt dėl to, jog jos buvo įdomios, "užkabino" ir pats audio knygų klausymas.

Trilogija labai nudžiugino tuo, kad visos dalys buvo įdomios ir sugebėjo išlaikyti susidomėjo, neatrodė tema nuvalkiota ir jau seniai išsemta. Iš dalies dažnai erzindavo pagrindinės herojės veiksmai, jos naivumas ir kvailumas, bet autorė kartais primindavo jos amžių, jog ji tėra vaikas ir ji turi teisę būti naivi ir kvaila. Kas manęs nedžiugino, tai meilės istorija, nemėgstu aš jų tokių banalių ir nuvalkiotų, visi myli, po to nežino ką myli, kodėl myli,ar myli ir t.t.

Bendrai, tai tiesiog paprasta knyga jaunimui, verta dėmesio. Nemanu, kad ji kada nors prilygs klasikai ir po daug metų bus įtrauka į mokyklinę literatūra, bet paskaityt verta, jeigu norisi pailsėti nuo ko nors rimto

Dar vienas klasikos romanas mano rankose šiemet. Ši knyga savyje talpina dvi, rodos nesusijusias, istorijas. Viena apie to meto Rusiją ir į ją atvykusį velnią, kita istorija apie Kristaus nukryžiavimą. Pirmoji mane sužavėjo,...

Dar vienas klasikos romanas mano rankose šiemet. Ši knyga savyje talpina dvi, rodos nesusijusias, istorijas. Viena apie to meto Rusiją ir į ją atvykusį velnią, kita istorija apie Kristaus nukryžiavimą. Pirmoji mane sužavėjo, nors rodos turėtume nemėgsti velnio, bet man būtent jis ir jo kompanija pasirodė patys patraukliausi herojai. Žinoma, labiausiai sužavėjo jų kompanionas katinas, vardu Begemotas. Visoje šioje istorijoje man patiko istorija teatre, kur buvo rengiamas "magiškas" pasirodymas. Jis atskleidė žmonių godumą ir tuštybę. Visgi žmonės tokie ir yra, nori gražių ir brangių dalykų, pinigai gali numalšinti prieštaravimus, smalsumus. Money makes the world go round.

Knygos idėją ir pabaigą, manau, galima interpretuoti įvairiai, tad rekomenduoju visiems perskaityt ir sumąstyt savo interpretaciją.

''Mes remiamės paprastu faktu, kad kiekvienas žmogus (KIEKVIENAS) gali kardinaliai pakeisti, pagerinti savo gyvenimą taip, kaip nori". A. Svijašas.

Žmonių tarpusavio santykiai, saviraiškos būdai, saviįtaigos galia, konfliktų...

''Mes remiamės paprastu faktu, kad kiekvienas žmogus (KIEKVIENAS) gali kardinaliai pakeisti, pagerinti savo gyvenimą taip, kaip nori". A. Svijašas.

Žmonių tarpusavio santykiai, saviraiškos būdai, saviįtaigos galia, konfliktų sprendimai, minčių įtaka savijautai ir visa, kas susiję su žmonių psichologija. Man įdomu. Leidinių, kurie galėtų padėti "pasitobulinti" asmenybę - apstu. Ir visi jie turi vieną ir tą patį pamatą - viskas priklauso nuo žmogaus pasirįžimo.

Ta pačia idėja remiasi ir A. Svijašo knyga "Šypsokis, kol nevėlu". Situacijų analizės, problemų sprendimo būdai, praktinės užduotys. Tai nėra "lengvas skaitalas", greičiau rimtas vadovas, siekiant didelelių teigiamų permainų gyvenime.

"Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Praciškaus Asyžiečio pečių."

Ši knyga man buvo lyg...

"Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu meilei lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Praciškaus Asyžiečio pečių."

Ši knyga man buvo lyg nežinomybė. Nežinojau nei kas joje bus rašoma, net neįsivaizdavau ar ji gera ar bloga, nes nė viename bloge nebuvau aptikusi nuomonės apie ją. Žinau tik, kad ši knyga yra įtraukta į 1001 knygos sąrašą.


Knyga iš ties yra apie meilę, gal net labiau apie vyro ir moters santykius. Tačiau iš kart galiu pasakyti, kad tai ne kokia banali istorija, kokių dabar nors vežimu vežk. Ši knyga turi kažką išskirtinio, ko aš nemoku apibūdinti žodžiais. Įdomu tai, kad šioje knygoje nėra kažkokio nuostabaus siužeto, nepakartojamu veikėjų ar to kas išskirtu šią knygą iš kitų. Ji tokia paprasta ir elementari, gal todėl širdžiai tokia miela ir artima.



Tomas netikėtai įsimyli Terezą. Ir negali be jos gyventi. Jie susituokia, gyvena kartu, tačiau Tomas niekaip negali nutraukti ryšio su savo buvusiomis meilužėmis.. Ir tai skaudina Terezą.



Vertinu Terezos besąlygišką meilę. Atleisti žmogui jo išdavystes ir vis tiek stipriai mylėti, reta moteris tai sugeba. Kitu atveju tokio moters elgesio nesuprasčiau, nes visada esu įsitikinusi, jog moteris negali būti priklausoma nuo vyro. Tačiau šioje situacijoje, šioje knygoje aš supratau Terezą. Gal būt ji taip elgėsi todėl, nes kito tokio artimo žmogaus neturėjo, o gal ne todėl. Bet jos skausmą, nerimą ir liūdesį aš tikrai jaučiau.



Šią knygą apibūdinti galėtų tokie žodžiai - keista, bet įdomi. Nes skaityti tikrai nebuvo nuobodu, tačiau ir nebuvo paprasta.



Jeigu kas klaustu ar rekomenduoju ar ne, atsakyčiau, kad taip, nes susipažinti su M. Kundera kūryba vis gi verta.



O vieną balą nuo knygos numinusavau, nes baigusi skaityti pagalvojau, kad kaži ar ši knyga turės išliekamąją vertę. Abejoju ar po kelių metų mano galvoje bus kas užsilikę apie šią knygą. O ir jokiam rašiny nepanaudosi..

Mano įvertinimas: 4/5