Knygą apie jauną merginą Dajaną Lambert, merginą kuri sugriovė savo gyvenimą per vieną akimirką. Jos tėvas ją užtiko su brolio draugu Tomiu Veberiu. Nuo to laiko tėvas su ja beveik nesikalba, nes ja tiesiog šlykštisi, na,...

Knygą apie jauną merginą Dajaną Lambert, merginą kuri sugriovė savo gyvenimą per vieną akimirką. Jos tėvas ją užtiko su brolio draugu Tomiu Veberiu. Nuo to laiko tėvas su ja beveik nesikalba, nes ja tiesiog šlykštisi, na, o tarp kitų žmonių po to įvykio ir Tomio pasakojimų draugams ji gauna lengvai pasiekiamos merginos etiketę.
Dajana turi vos du draugus kurie jos nesmerkia ir ją palaiko. Ji nebenori gyventi su tėvais, nori išvykti kur nors gyventi kartu su broliu Darenu, jo mergina Steise ir dukterėčia Eiprile, tačiau jai pareiškus tokius norus brolis jai pasako, jog to negali būti. Dabar ji pyksta ir ant jo, na, o lyg to būtų negana ji įsidarbina toje pačioje picerijoje kur ir Tomis. TAS Tomis. Jis prie jos kabinėjasi, tačiau ji stengiasi nekreipti į jį dėmesio. Ji juk įsimylėjusi kitą. O tas kitas yra ne kas kitas, o jos geriausias draugas ir geriausios draugės vaikinas. Naudodamasi proga, kad draugės nėra mieste ji su juo susitinka, prisipažįsta meilėje ir dar pabučiuoja, tačiau vaikinas ją atstumia. Ji jaučiasi blogai, bijo sutikti draugę.
Tačiau pagaliau ji pasiryžta būti atvira su drauge ir šeima. Atsiprašo visų, papasakoja draugei ką ji iškrėtusi, nes ji žino, jog draugė geriau priims karčią tiesą, nei saldų melą.
Knygą perskaičiau greitai. Tačiau Dajana man pasirodė keistoka. Sugulė su vaikinu, net nesuprasdama ar jis jai patinka, ar ne, ir tai padarė vos trylikos metų. Tikėjosi, kad dėl tokio jos elgesio apkalbos greitai baigsis. Nebrangino vienintelių draugų, kurie ją palaikydavo. Pykdavo ant tėvo su motina dėl jų elgesio su ja po įvykio su Tomiu, nors tėvai tiesiog nenorėjo, kad dukra nueitų blogais keliais. Manau, kad mergina pati kalta, kad yra nemėgiama, o ne kaip knygoje parodoma, jog labiau kalta aplinka.
Knyga įdomi, lengva paskaitymui, skatina susimąstyti. Nors nėra, paremta tikrais faktais, visa istorija yra sugalvota autorės, tačiau, manau, kad tokių merginų kaip Dajana yra ne viena, na, o tai, sakyčiau, nelabai gerai.

Knyga labai patiko. Skaitydama apie šią knygą internete tikėjausi, kad tai bus dar vienas pasakojimas iš žydų pusės.

Bet istorija pasakoja apie vokiečių karininko "bandymus" išgelbėti kuo daugiau žydų. Ypač patiko pačio...

Knyga labai patiko. Skaitydama apie šią knygą internete tikėjausi, kad tai bus dar vienas pasakojimas iš žydų pusės.

Bet istorija pasakoja apie vokiečių karininko "bandymus" išgelbėti kuo daugiau žydų. Ypač patiko pačio Šindlerio požiūris, kad kiekvienas žydas taip pat žmogus, jis turi teisę gyventi. Jis nebuvo toks kaip visi (ir nenorėjo būti), turėjo silpnybių, tačiau kaip žmogus buvo labai humaniškas.

Markas yra maladec. Pervertinau savo anglų kalbos žinias ir reikėjo pasistengt kaip reikiant, kad suprast, ką jis rašė. Daugiausiai apie įvairias neteisybes, apie jėgos panaudojimą prieš silpnesnius, marginalesnius,...

Markas yra maladec. Pervertinau savo anglų kalbos žinias ir reikėjo pasistengt kaip reikiant, kad suprast, ką jis rašė. Daugiausiai apie įvairias neteisybes, apie jėgos panaudojimą prieš silpnesnius, marginalesnius, paraštinius. Toks užstojėjas jų visų. Negailestingas Amerikos vykdomos politikos kritikas, tuom turbūt taip patikęs SSSR.

Šią knygą skaičiau ilgai. Skaičiau po kelis lapus pačioje pražioje, pradžia kažkaip sunkiai sekėsi. Gal todėl, kad nemėgstu tokių knygų. Bet paskui, paskui viskas apsivertė, įgavau pagreitį ir likusią knygos dalį...

Šią knygą skaičiau ilgai. Skaičiau po kelis lapus pačioje pražioje, pradžia kažkaip sunkiai sekėsi. Gal todėl, kad nemėgstu tokių knygų. Bet paskui, paskui viskas apsivertė, įgavau pagreitį ir likusią knygos dalį perskaičiau per vieną dieną.

Autorius labai vaizdingai atskleidžia pagrindinio herojaus gyvenimą. Skaitant pasineri į Vilnių, jo gatves, jo bohemiškas kavines, skersgatvius. Atrodo, kad meninkus pažįsti asmeiškai. Atrodo, kad visa tai vyksta dabar, nes viskas perteikta tikroviškai nuo kvapų iki garsų. Skaitant užuodi dėgtinės kvapą, ir jauties lyg sedėtum ne savo kambaryje, o kokioje nors pigioje kavinėje ir gurkšnoji pigų rašalą, skaitai to laikmečio laikraštį ir pro jo viršų matai, kaip žmonės gyvena, degraduoja, skęsta alkoholizmo liūne, kapstosi per gyvenimo paspęstas pinkles. Kaip suklumpa, stojasi, vėl klumpa. Viskas aprašoma žiūrint į pasaulį, į gyvenimą iš pagrindinio herojaus perspektyvos. Puikiai atskleistas ne tik Vilniaus gatvių, jo gyventojų, bet ir sovietinės sistemos pėdsakai, kurie eina per visą knygą. Tie pėdsakai dvelkia niūrumu, šaltumu, skaitant galvoji, kad pagrindinio herojaus gyvenimas per daug tamsus, bet turintis šviesos, kuri dega jame. Ta šviesa - tai Tūla. Tūla, kuri jo gyvenime yra jo švyturys, jo užuoveja, jo gyvenimo meilė. Knygoje, jis su ja kalba, rašo laiškus, kliedi. Kartais net nesupranti, ar tikrai ji tikra, ar tik jo alkoholizmo padarinys. Skaitant įsijauti į pagrindinio herojaus charakterį ir su juo susilieji, pradedi užuosti tuos kvapus, jausti tą pačią vienatvę, ir mylėti Tūlą taip, kaip myli jis. Mylėti ir kentėti, taip kaip kenčia jis. Jam patinka tokia kančia, kuri kyla iš meilės Tūlai.

Tai tikrai įvyko. Pačioje visiškai nurimusios širdies gilumoje. Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka - ir viskas pavirto griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa: Kušire, į kurį mažą dėžutę...

Tai tikrai įvyko. Pačioje visiškai nurimusios širdies gilumoje. Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka - ir viskas pavirto griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa: Kušire, į kurį mažą dėžutę gabena vyras, jūros pakrantėje degant iš jūros išplukdytų rąstų laužui, Tokijuje, kur požemiuose Varlius susikauna su Slieku. Kas nutinka šešiems visiškai vienas su kitu nesusijusiems veikėjams po Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimo ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusios nervus paralyžiuojančių dujų atakos? Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje ir nė vienas iš jų neapsilanko stichijos suniokotame mieste. Žemės drebėjimas išgyvenamas ne tiesiogiai, o per košmarus, patiriamas haliucinacijas, reakciją į žinias. Kai perskaitysi šiuos apsakymus, tavyje irgi kažkas pasikeis... Visi Dievo vaikai šoka - pirmasis Haruki Murakami apsakymų rinkinys, kurį vienija bendra tema. Visuose apsakymuose galima įžvelgti antgamtiškumo motyvą, kuris būdingas daugumai autoriaus kūrinių. Rašytojo kūryboje šis rinkinys išsiskiria tuo, kad visi apsakymai parašyti jam nebūdingu trečiuoju asmeniu.


Tai mano pirma pažintis su šiuo rašytoju. Apaskymų rinkinys, tarpusavyje nesusiję įvykiai, kiekviename po mistiška nuotykį ar veikėją. Visai įdomi knyga, ketinu ir toliau tęsti pažinti su šiuo autoriumi.

Esi buvęs Afrikoje? O gal Madagaskare?

Aš buvau. Kad ir be tiesioginio kontakto su kaitriuoju Madagaskaro smėliu, bet mintimis tikrai buvau TEN.

Ten, kur "klimatas įstabus: anei mūs trumpos vasaros, anei ilgiausios žiemos,...

Esi buvęs Afrikoje? O gal Madagaskare?

Aš buvau. Kad ir be tiesioginio kontakto su kaitriuoju Madagaskaro smėliu, bet mintimis tikrai buvau TEN.

Ten, kur "klimatas įstabus: anei mūs trumpos vasaros, anei ilgiausios žiemos, pusmečiais kartais užtrunkančios, jūs tenai nesurasite. Viskas žydi, žaliuoja ištisai kiaurus metus" (p. 95), ten, kur pigiausia darbo jėga - pritingintys negrai ir juodosios jų moterys, kurios viską nudirba pačios "vyrus daugiaus pataupydamos sueičiai ir karams" (p.96), ten, kur vietos mūsų tautai plėstis ir gyvuoti būtų bene palankiausios sąlygos.

Pastarųjų idėjų autorius, jog Lietuvą ir visą jos tautą reikėtų perkelti į Afriką arba Madagaskarą, yra kūrinio protagonistas Kazimieras Pokštas. Jaunas svajotojas tikisi kaip atsarginį tautos variantą sukurti svetur, o tada jau jokia prapultis, pasak jo, mūsų tautai nebūtų baisi. Taigi svarbiausia kūrinio idėja - tautos perkėlimas Afrikon kaip galimybė ir būtinybė išsaugoti lietuvą lietuvimas jei ne prie Baltijos krantų, tai bent Madagaskare.

Kita svarbi tema - meilės tema. Svajonių siekimas. Idealų žlugimas. Pasidavimas stipresniajai jėgai. Visa tai išpildoma Salės vaidmenyje, kuri, kaip žinia, yra garsiosios mūsų poetės Salomėjos Nėries prototipas. Pjesėje yra ir daugiau veikėjų, įdomių pastebėjimų iš tarpukario Lietuvos kultūrinio gyvenimo.

Absurdo teatras - tai, kas tinka bandant apibūdinti M. Ivaškevičiaus kūrinį. Viskas žinoma, sava, artima ir kartu nejuokingai juokinga. Tai tiek. Skaitykite ir patys spręskite, kuo Madagaskaras geras arba blogas.

Romanas skaitėsi gan sunkiai, vangiai, veiksmas joje buvo tarsi sustingęs, pakibęs ore. Pagrindinė tema - savęs paieškos, emigravus iš kariaujančios Europos, bandymas susikurti naują gyvenimą, praeitį palaidojus už Atlanto...

Romanas skaitėsi gan sunkiai, vangiai, veiksmas joje buvo tarsi sustingęs, pakibęs ore. Pagrindinė tema - savęs paieškos, emigravus iš kariaujančios Europos, bandymas susikurti naują gyvenimą, praeitį palaidojus už Atlanto vandenyno. Knygos herojai man pasirodė tarsi drugeliai atsitiktinumo dėka įskridę į kambarį ir per langą niekaip negalintys ištrūkti į už stiklo esantį išsvajotą gyvenimą. Visa - tik sparnelių daužymasis į stiklą ir bevaisės pastangos...
Labiausiai patiko pono Roso asmenybė, su visa jo ironija, lengvu sarkazmu atmieštu humoru, patirtimi ir tiesiog savitu požiūriu į gyvenimą. Silversas žavėjo savo prekybininko sugebėjimais - meno kūriniais prekiavo lyg lošdamas šachmatais - apgalvodamas penkis žingsnius į priekį. O va Natašos visai nesupratau, man ji taip ir liko paslaptimi. Nesupratau ar ji išsilavinusi, paslaptinga, bet įnoringa moteris ar tiesiog tuščiagarbė plevėsa (kartais mes tokias vadiname "tuštutėmis" :). Hmm.
Nors Remarko kūrybą labai mėgstu, tačiau šįkart likau kiek nusivylusi - nuobodžiavau beskaitydama, "auksinių minčių", dėl kurių tiesiog apsaldavo širdis praktiškai neradau. Bet teko nuryti pasipiktinimą sužinojusi faktą, jog ši knyga buvo išleista jau po autoriaus mirties t. y. Remarkas nesuspėjo "nenušlifuoti" visų aštrių kampų, išdailinti ir išbaigti kūrinį.

Skandalingas, šokiruojantis, intriguojantis šešiolikmetės romanas dienoraštis, kuriam ji nuoširdžia, autentiška ir nevilties bei ilgesio kupina intonacija pasakoja savo erotinių išgyvenimų odisėjos istoriją.

Knyga plona,...

Skandalingas, šokiruojantis, intriguojantis šešiolikmetės romanas dienoraštis, kuriam ji nuoširdžia, autentiška ir nevilties bei ilgesio kupina intonacija pasakoja savo erotinių išgyvenimų odisėjos istoriją.

Knyga plona, labai lengvai skaitosi. Dienorasčio forma, pusiau autobiografinė, žinant šiuos faktus darosi bjauru, pikta ir skaudu, dėl to kad šie visi išgyvenimai yra mergaitės kuriai tik šešiolika.

Meistriška, intriguojanti romano detektyvinė istorija apipinta keliomis siužeto gijomis. Pagrindinė veikėja Smila - grenlandės ir dano dukra, išdidi, drąsi ir vyriška moteris, gerai pažįsta gamtą, jūrą, sniegą. Šią...

Meistriška, intriguojanti romano detektyvinė istorija apipinta keliomis siužeto gijomis. Pagrindinė veikėja Smila - grenlandės ir dano dukra, išdidi, drąsi ir vyriška moteris, gerai pažįsta gamtą, jūrą, sniegą. Šią išskirtiniu intelektu apdovanotą moterį drasko nuo gamtos atitrūkusios civilizacijos prieštaravimai. Policijos versija esą grenlandas berniukas nukritęs nuo stogo Kopenhagoje per nelaimingą atsitiktinumą, Smilai pasirodo abejotina. Ji jaučia sniegą, ir Izajo pėdos ant apsnigto stogo jai sako daugiau nei kitiems. Kopenhagoje pradėjusi tyrimą, Smila išjudina sniego laviną iki pat Grenlandijos. Per visus knygos skyrius vyksta kelionė neslūgstančio mirtino pavojaus akivaizdoje. Omano įtampą švelnina meilės istorija, savito patrauklumo jam teikia Grenlandijos mitologijos intarpai, Arkties gamtos aprašymai.

Labai išgirta knyga, senai norėjau ją perskaityti, todėl įtraukiau ją į savo knygų sąrašą, bet nežinau gal aš ko nesupratau ar neisigilinusi skaičiau, bet ši knygą man iš viso nepatiko. Tai nereiškia kad aš jos jums nerekomenduoju, gal kaip tik atvirksčiai, perskaitykite patys ir nuspreskyte ar jinai tikrai tokia ką apie ją rašo dauguma, gal kaip tik atvirksčiai ji jums labai patiks.