Toliau vyksta karikatūrinė paralelinė akcija. Miršta žmogaus be savybių Ulricho tėvas, atsiranda sesuo Agnė. Knygoje daugfilosofavimų apie moralę, meilę ir t. t. Tai ne lengvas pasiskaitymas, o sudėtinga knyga. Kartais...

Toliau vyksta karikatūrinė paralelinė akcija. Miršta žmogaus be savybių Ulricho tėvas, atsiranda sesuo Agnė. Knygoje daugfilosofavimų apie moralę, meilę ir t. t. Tai ne lengvas pasiskaitymas, o sudėtinga knyga. Kartais reikia puslapį skaityti pakartotinai, kad suvoktumei mintį ir esmę. Tačiau atlygis už tas pastangas - didelis estetinis pasitenkinimas. Tik reikia papriekaištauti antrojo tomo sumaketavimui. Trūksta vizualinės tvarkos; kai kurie vienodi skyreliai kažkodėl pradedami nauju puslapiu, kai kurie ne, kaip pirmame tome.

Artėjantys 1918 metai Austrijai ir Vokietijai itin reikšmingi. Tai vokiečių imperatoriaus Vilhelmo valdymo trisdešimtmetis ir austrų imperatoriaus bei vengrų karaliaus iškaršusio Karalio valdymo septyniasdešimtmetis. Vokietija...

Artėjantys 1918 metai Austrijai ir Vokietijai itin reikšmingi. Tai vokiečių imperatoriaus Vilhelmo valdymo trisdešimtmetis ir austrų imperatoriaus bei vengrų karaliaus iškaršusio Karalio valdymo septyniasdešimtmetis. Vokietija ta proga organizuoja pompastišką akciją, o jos konkurentė Austro-Vengrija, norėdama nurungti savo varžovę, paralelinę akciją. Pagrindinis knygos herojus trisdešimtmetis Ulrichas, žmogus išsilavinęs, bet niekur nepritampantis ir be savybių, įsivelia į tą akciją. Joje veikia ministerijos departamento viršininko Tucio žmona Diotima, kaip koordinatorė, aristokratijos atotovas ir kuratorius grafasfas Leinsdorfas, vokiečių ginklų fabrikantas Arnheimas, saldofonas generolas fon Štumas, bankininkas Fišelis ir kiti. Tai spalvingi tipai. Visuomenės pasiūlymai akcijai irgi visokiausi: nuo ultrapatriotinių iki visiškai kvailų. Akcijos priešininkus atstovauja studentas Zepas. Aplinkoje sklando nacionalizmo, antisemitizmo, antikapitalizmo nuotaikos. Viską autorius vaizduoja su pašaipa, vos nesukarikatūrindamas. Knygoje apstu filosofinių pamąstymų, netikėtų-negirdėtų palyginimų, metaforų. Neiškenčiu ntpacitavęs vienos: "nudirta žodžio oda prikemšama pagal dienos madą". Kontekste tai dviaukštė metafora.

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia...

Knyga apie gyvenimo išminties, vidinio "Aš" paieškas, perteikta per Sidhartos istoriją.



Sidharta, kilęs iš brahmanų kastos, dar vaikas būdamas, neranda sau laimės ir vietos namuose: mokytojai ir išminčiai nebesuteikia žinių, nėra atsakymų į rūpimus klausimus. Nusprendęs palikti artimuosius, kartu su draugu Govinda, atsisako turtų ir iškeliauja su asketais mokytis jų gyvenimo būdo ir išminties. Tačiau ir čia Sidharta neranda ramybės. Pakeliui sutinka visų mylimą ir gerbiamą, išmintį pasiekusį Budą. Bet Sidharta nepripažįsta kitų mokymo, tad palikęs savo draugą, asketus toliau keliauja vienas į miestą. Čia dvidešimt metų gyvena su kutizane, paskendęs turtuose, pamiršęs visas savo ankstesnes paieškas. Bet ir vėl neatradęs laimės, Sidharta iškeliauja ir pasilieka pas prie upės gyvenantį keltininką. Jau sulaukęs senatvės, pagaliau atranda gyvenimo išmintį ir patiria laimę.



Knyga perskaitoma vienu prisėdimu. Paprasta, be ypatingų įvykių ar nutikimų, tačiau patraukianti dėmesį. Norisi sužinoti, tai kokia ta Sidhartos ieškoma, o vėliau ir atrasta išmintis.

Įdomi knyga. Tokia kitoniška kažkuo. Tiesa tai pirmoji mano skaityta J.Irvingo knyga, bet tikrai sužavėjo. Pats Garpas įdomus personažas, kaži ar realybėje tokį sutiktum. Be to paliečiama daug įdomių temų kaip feminizmo...

Įdomi knyga. Tokia kitoniška kažkuo. Tiesa tai pirmoji mano skaityta J.Irvingo knyga, bet tikrai sužavėjo. Pats Garpas įdomus personažas, kaži ar realybėje tokį sutiktum. Be to paliečiama daug įdomių temų kaip feminizmo judėjimo pradžia, prievartavimai ir visuomenės reakcija į tai. Kiek moterys turi teisių išreikšti save ir gyventi pagal savo norus ir įsivaizdavimus. Net paties Garpo pradėjimas sakyčiau toks keistas ir kaži kiek realus, bet gana aišku, kad norint turėti vaiką, tėvo jam praktiškai nereikia. Patiko ir pabaiga, kad tarsi filme prasukamas laikas į priekį ir parodoma, kaip gyvenimas klostėsi kitiems personažams.