Ši knyga - pažinties su J. Austen - romantikos ir meilės dramų literatūroje karaliene, pradžia. Deja, nelabai sėkminga kaip ir kai kurių knygos herojų susiklostę likimai.
Kūrinys apie dvi seseris, ir jų meilės paieškas,...

Ši knyga - pažinties su J. Austen - romantikos ir meilės dramų literatūroje karaliene, pradžia. Deja, nelabai sėkminga kaip ir kai kurių knygos herojų susiklostę likimai.
Kūrinys apie dvi seseris, ir jų meilės paieškas, šiek tiek lengvabūdį gyvenimo būdą.
Knyga skaitoma lengvai, stilius nesudėtingas, nebent skaitytoja jautresnė pasitaikytų gali ir ašara nuvarvėti.

Manau, kad šias knygas skaičiau per vėlai. Ko gero, ją reikėjo skaityti paauglystėje. Nėra parašyta labai vaikiškai, bet, manau, būtų patikusi labiau.
Yra dalykų, kurie primena Žiedų Valdovą: atsiranda tironas, per kurį...

Manau, kad šias knygas skaičiau per vėlai. Ko gero, ją reikėjo skaityti paauglystėje. Nėra parašyta labai vaikiškai, bet, manau, būtų patikusi labiau.
Yra dalykų, kurie primena Žiedų Valdovą: atsiranda tironas, per kurį kenčia šalis. Ir štai staiga iš kažkur išdygsta asmuo, turintis išgelbėti pasaulį.
Buvo įdomiai sugalvotų dalykų (drakono ir jo Raitelio ryšys, magijai skirta senoji kalba, kuria taip pat negalima meluoti). Veiksmo tikrai netrūksta, bet kažkaip nespėji išsigąsti, kad veikėjams kažkas atsitiks, o jie, žiūrėk, jau ir išsisuko.
Pakankamai patiko, kad perskaityčiau, kiek yra lietuviškai, bet nepakankamai, kad paskutinę dalį skaityčiau angliškai.

Knyga neabejotinai mane palietė emociškai ir paskatino susimąstyti apie žmogaus, gyvulio, gyvūno kūniškumą, sielos galimybę... Pasakojimas nėra labai originalus ar nenuspėjamas, tačiau vis viena mane nustebino savo drąsa,...

Knyga neabejotinai mane palietė emociškai ir paskatino susimąstyti apie žmogaus, gyvulio, gyvūno kūniškumą, sielos galimybę... Pasakojimas nėra labai originalus ar nenuspėjamas, tačiau vis viena mane nustebino savo drąsa, kuri vietomis svyruoja ant nereikalingo skaitytojo šokiravimo. Kiekvienas iš mūsų be abejo šią ribą turime kiek skirtingą... Nors nesu skaitęs G. Orvelo, tačiau aiškiai peršasi asociacijos vien su pavadinimu "Gyvulių ūkis". Kas man nelabai patiko, tai tos kūrinio dalys, kurios bando imituoti realius kuriamo pasaulio žiniasklaidos tekstus. Man pasirodė pritempta. Personažai ir jų santykiai vietom taip pat atrodė gana vidutiniškai. Apibendrinus, šie dalykai man nesugadino bendro įspūdžio, kuris gana stiprus, tad rekomenduočiau šią knygą daugumai.

www.knygosirtt.lt - Perskaitykite ir komentuokite!

Šiais laikais turbūt kiekvienas dešimtmetis gali pasakyti kas yra Drakula. Bet užtikęs nebrangiai pirkti šią Bramo Stokerio knygą, nusprendžiau nusipirkti ir perskaityti. Nors negaliu pakęsti istorijų apie vampyrus, tačiau...

Šiais laikais turbūt kiekvienas dešimtmetis gali pasakyti kas yra Drakula. Bet užtikęs nebrangiai pirkti šią Bramo Stokerio knygą, nusprendžiau nusipirkti ir perskaityti. Nors negaliu pakęsti istorijų apie vampyrus, tačiau čia jau klasika, viso to pradžia, buvo įdomu sužinoti, kokius tiksliai nuotykius autorius pasakoja. Knyga tikrai būtų įdomi, jei nieko nežinočiau apie Drakulą, vistik dabar ji man smarkiai įgriso dar iki kol prasidėjo rimta kova su grafu. Buvo aišku, kas yra tie paslaptingi taškeliai, atsirandantys ant kaklo, ir tie besikartojantys kraujo dingimai, po to perpylinėjimai, varė nuobodulį. Būna knygų, kuriose autorius palieka įdomių minčių, todėl jas po kurio laiko norisi perskaityti darkart. Siaubinga mano atmintis yra kita priežastis dėl ko skaitau knygas po keletą kartų. Tačiau šioje knygoje autorius nepaliko jokių įsidėmėti vertų minčių, o apie Drakulą šiais laikais visi per daug žino, dėl to manau, kad antrą kartą jos nebeskaitysiu. Jei nesi nieko girdėjęs apie Drakulą ir vampyrus, tuomet knyga puiki.

Geras įtraukiantis romanas laisvalaikiui.
Knygų mylėtojus turėtų suintriguoti jau vien tai, kad pagrindinė knygos veikėja - bibliotekininkė-slaptoji agentė :) Užduotys - iš alternatyviųjų pasaulių surasti...

Geras įtraukiantis romanas laisvalaikiui.
Knygų mylėtojus turėtų suintriguoti jau vien tai, kad pagrindinė knygos veikėja - bibliotekininkė-slaptoji agentė :) Užduotys - iš alternatyviųjų pasaulių surasti (nupirkti/gauti/pavogti/...) nurodytas grožinės literatūros knygas ir pristatyti "Nematomajai bibliotekai".
Yra ir fentezi elementų (magija, drakonai, faunai...), ir steampunk (jei skaitėt Andriaus Tapino knygas, žinosit, apie ką čia :)) .
Ypač rekomenduoju tiems/toms, kam patinka Maksas Frajus ar Terry Pratchett.

Ši knyga daugiasluoksnė - autobiografinė, dokumentinė, istorinė. Cveigas gyveno ypač įdomiu pasauliui laikotarpiu, tai bando aprašyti, išgyventi ir suprasti kas vyksta žmonijai. Jis jautriai reaguoja į pasaulio pokyčius....

Ši knyga daugiasluoksnė - autobiografinė, dokumentinė, istorinė. Cveigas gyveno ypač įdomiu pasauliui laikotarpiu, tai bando aprašyti, išgyventi ir suprasti kas vyksta žmonijai. Jis jautriai reaguoja į pasaulio pokyčius.
Knyga gana didelės apimties, tačiau įdomi. Stefanas Cveigas įdomi asmenybė tačiau nusivylęs gyvenimo neteisybėmis ir blogiu - taip gali atrodyti.
Galbūt dėlto ir nėra keista, kad jis antrąja žmona nusižudė II pasaulinio karo metais Brazilijoje.

Juozapas, pasivadinęs Ozarsifu, pasmerktas kalėjimo duobėn įmesti, jon nepateko, nes duobių kalėjime nė nebuvo. Kalėjimo viršininkas Mai-Sachmė tik pasišaipė, paaiškindamas Juozapui, kad laikyti kalinius duobėse būtų...

Juozapas, pasivadinęs Ozarsifu, pasmerktas kalėjimo duobėn įmesti, jon nepateko, nes duobių kalėjime nė nebuvo. Kalėjimo viršininkas Mai-Sachmė tik pasišaipė, paaiškindamas Juozapui, kad laikyti kalinius duobėse būtų neekonomiška prabanga, kai jie gali skaldyti akmenis ir tampyti akmens luitus. Bet Ozarsifas ir akmenų netampė, o po pirmo pokalbio su kalėjimo viršininku, šiam sužinojus apie Ozasifo turėtą postą ir apie jo kaltę, tapo kalėjimo raštininku. Palaipsniui Mai-Sachmė savo sunkią pareigų naštą perkrovė ant Ozarsifo pečių, kuris ją vilkdamas tapo kalėjimo prievaizdu ir sulazda rankoje vykdavo akmens skaldyklų inspektuoti. Pats būdamas kalinys, Ozarsifas palengvino jų dalią, patvarkęs, kad kalinys jau po antro nugriuvimo, one po trečio, kaip buvo anksčiau, būtų nešamas į ligonių pašiūrę. Pirmas nugriuvimas būdavo laikomas tyčiniu ir skatinamas to nedaryti lazdomis, aišku, jei nugriuvusysis dar gyvas. Kalėjime Ozarsifas dviem faraono didžiūnams, patekusiems nemalonėn, pranašiškai išaiškino jų sapnus apie jų išaukštinimą. Tiesa vienas jų buvo išaukštintas grąžinant į pareigas, o kitas pasmeigiant ant smailaus kuolo. Naujasis faraonas liguistas ir dėl to nekaringas, daugiau užsiėmė ne valdymu, o religijos reformavimu. Susapnavęs pranašišką sapną ir nepatenkintas jo aiškintojais, faraonas išsikviečia iš kalėjimo Ozasifą. Faraonui patinka sapno aiškinimas ir religinis pokalbis, Ozarsifas tampa faraono dešine ranka, viso Egipto ūkvedžiu. Knyga baigiasi į su visa gimine Egiptą atvykusio Jokūbo mirtimi ir iškilmingomis jo laidotuvėmis. Likimo ironija: nekentęs Egipto Jokūbas Juozapo patvarkymu laidojamas egiptietiškai balzamuotas kūno formos sarkofage, bet iškilmingai nugabentas gimtajam ebrajų kraštan.

Keliaujantiems pirkliams parduotas Juozapas pasivadina Uzarsifu ir su jais atvyksta į Kemi - dumblo žemę, kaip tuomet buvo vadinamas Egiptas. Uzarsifą viskas stebina: ir miestų dydis, ir šventyklų prabanga, ir žmonių...

Keliaujantiems pirkliams parduotas Juozapas pasivadina Uzarsifu ir su jais atvyksta į Kemi - dumblo žemę, kaip tuomet buvo vadinamas Egiptas. Uzarsifą viskas stebina: ir miestų dydis, ir šventyklų prabanga, ir žmonių papročiai. Ypač stebina mirusiųjų sudievinimas. Uzarsifą nuperka faraono didžiūno Potifaro, egiptietiškai Petrepės vyriausiasis prievaizdas Mont-kavas. Uzarsifas savo asmeniniu žavesiu ir apsukrumu sugeba visiems įtikti ir po keletos metų tampa paties Petrepės globotiniu. Petrepė yra faraono titulinis vėduoklės laikytojas, titulinis karo vadas, titulinis bausmių vykdytojas. Titulinis nereiškia, kad jis mosuoja vėduokle, vadovauja kariuomenei, ar kapoja galvas nusikaltėliams. Jis iš viso nieko neveikia, tik būna šalia faraono ir valgo. Jis yra eunuchas, todėl jo kilminga žmona Mut irgi yra tik titulinė. Tačiau Mut ištinka gyvenimo rykštės kirtis - ne be rūmų intrigų įsimyli vergą Uzarsifą, žmogaus pavidalo perkamą daiktą. Uzarsifas, dėl savo užsispyrėliškos prievolės Dievui, atstumia valdovę, o ji aistros įkarštyje melagingai apkaltina tą atmatą pasikėsinus ją užpulti ir su ja pasismaginti. Petrepei belieka savo jaunąjį favoritą nuteisti palyginus švelnia bausme - įmesti į vastybės kalėjimo duobę, o ne, kaip privalėtų, iškastruoti ir sušerti krokodilams Nilo nendrynuose.