Daug nekomentuosiu, tačiau man pasirodė labai keista, jog Vincas Krėvė vaizduoją Skirgailą kaip žiaurų, piktą, girtuokliaujantį vyrą. Didžiojoje dalyje privalomų literatūros kūrinių Lietuva ir lietuviai yra vaizduojami...

Daug nekomentuosiu, tačiau man pasirodė labai keista, jog Vincas Krėvė vaizduoją Skirgailą kaip žiaurų, piktą, girtuokliaujantį vyrą. Didžiojoje dalyje privalomų literatūros kūrinių Lietuva ir lietuviai yra vaizduojami kaip darbštūs ir geri žmonės, nes autoriai norėjo skleisti žinią pasauliui apie mažai kam žinomą, bet didžią ir darbščią tautą. Tad V. Krėvės kūrinys šia prasme išsiskiria iš kitų.

Kartais net ir ilgai gyvendami šalia žmonių taip iki galo jų ir nepažįstame, neperprantame, kodėl jie elgiasi kitaip negu kiti, nepaklūsta nusistovėjusioms bendravimo normoms ar apskritai vengia bendrauti. Dažniausiai tai...

Kartais net ir ilgai gyvendami šalia žmonių taip iki galo jų ir nepažįstame, neperprantame, kodėl jie elgiasi kitaip negu kiti, nepaklūsta nusistovėjusioms bendravimo normoms ar apskritai vengia bendrauti. Dažniausiai tai „nurašome“ pasipūtimui ar tiesiog keistumui. O tiesa ta, kad yra tokių sveikatos sutrikimų, apie kuriuos net nepagalvotume – jie verčia sergančiuosius trauktis į visuomenės užribius, vertinti kiekvieną pašnekovo žodį ar gestą ir sukti galvą – o ką gi anas iš tiesų norėjo pasakyti? Kokios reakcijos iš manęs laukia? Ar tikisi, kad aš dabar pasakysiu / padarysiu tą ar aną?
Ši knyga yra apie moterį, sergančią Aspergerio sindromu (autizmo forma), kuri apie tai ir apie savo jau suaugusio sūnaus negalią sužino jau įpusėjusi penktą dešimtį ir tik tada supranta, kodėl jos gyvenimo kelias buvo toks nerangus, nemalonus ir skausmingas.

Pirmą kartą skaičiau tokio stiliaus rašymo knygą. Iš pat pradžių manęs taip neįtraukė kaip tikėjausi, tačiau po pirmų 6 skyrių knyga tiesiog traukte įtraukė. Knygoje įtampa išlaikoma iki pat galo. Pabaiga labai...

Pirmą kartą skaičiau tokio stiliaus rašymo knygą. Iš pat pradžių manęs taip neįtraukė kaip tikėjausi, tačiau po pirmų 6 skyrių knyga tiesiog traukte įtraukė. Knygoje įtampa išlaikoma iki pat galo. Pabaiga labai netikėta. Kiek girdėjau iš atsiliepimų, kad šios autorės knyga "Dingusi" yra geresnė nei ši. Būtinai nusipirksiu, tiesiog vedama smalsumo, nes ši knyga man patiko.

Knyga puikiai tinka kaip praktinis vadovas, siekiant įveikti ne tik depresiją, bet ir atidėliojimą, nerimą ar tiesiog tapti dėmesingesniam savo mintims. Paprasti žingsnis po žingsnio patarimai ir testai, tai kas teoriškai (kol...

Knyga puikiai tinka kaip praktinis vadovas, siekiant įveikti ne tik depresiją, bet ir atidėliojimą, nerimą ar tiesiog tapti dėmesingesniam savo mintims. Paprasti žingsnis po žingsnio patarimai ir testai, tai kas teoriškai (kol kas) man suteikė pagrindą po truputį atsistoti po nenusisekusių atidėliojimo periodų ir sugrįžti į stabilesnį požiūrį. Kognityvinė terapija tikrai veikia, bet būtina ją atsargiai vartoti, kartu su meditacija ir dėmesingumu. Patariu jei esate susipažinę su psichologija praversti pirmus 70 psl. ir pradėt įdėmiau skaityti nuo penkto skyrio (praktinių patarimų). Knygoje taip pat daug pokalbių su pacientais, kurie kartais atrodo pasikartojantys ir/ar suvaidinti.

Jau seniai skaičiau tokią knygą, kurią pabaigus dar galvoji ir galvoji, išgyveni, negali paleisti. Tiek daug tikslių minčių, pastebėjimų. Vaizdinga kalba, taiklūs, kartais skaudžiai šmaikšūs palyginimai, aprašymai. Pati...

Jau seniai skaičiau tokią knygą, kurią pabaigus dar galvoji ir galvoji, išgyveni, negali paleisti. Tiek daug tikslių minčių, pastebėjimų. Vaizdinga kalba, taiklūs, kartais skaudžiai šmaikšūs palyginimai, aprašymai. Pati istorija labai jautri, ją pasakoja mirtis. Kitokia knyga apie karą vokiečių akimis, žydų genocidą, nacius, pimąją meilę, muziką, šeimą, istoriją.
Knyga, verta kiekvienos prie jos praleistos minutes