Granausko buvau skaičius tik mokykloje "Gyvenimas po klevu". Džiaugiuosi, kad dabar pakliuvo į rankas ši knyga. Nors papasakota istorija tikrai liūdna, knyga skaitėsi lengvai, skaitant lydėjo šviesus graudulys. Nuostabi kalba,...

Granausko buvau skaičius tik mokykloje "Gyvenimas po klevu". Džiaugiuosi, kad dabar pakliuvo į rankas ši knyga. Nors papasakota istorija tikrai liūdna, knyga skaitėsi lengvai, skaitant lydėjo šviesus graudulys. Nuostabi kalba, gamtos aprašymai, pamąstymai apie gyvenimą.

Žymios poetės, dramaturgės atsiminimų knyga. Smagu kartu su autore pakeliauti jos prisiminimų takais, kūrybos, meilės keliais ir klystkeliais. Prisiminimuose sutinkame ir įžymių Lietuvos žmonių: Juozą Miltinį, Juditą...

Žymios poetės, dramaturgės atsiminimų knyga. Smagu kartu su autore pakeliauti jos prisiminimų takais, kūrybos, meilės keliais ir klystkeliais. Prisiminimuose sutinkame ir įžymių Lietuvos žmonių: Juozą Miltinį, Juditą Vaičiūnaitę, Donatą Banionį.

Super knyga! Kolegė paskolino, sako paskaityk, tikrai patiks. Iš tiesų kažkaip nenoriai ėmiau, nes patinka tokios knygos, kuriose viskas saldu ir banalu, o ši knyga visiškai kitokia. Pradėjus skaityti buvo labai įdomu iki pat...

Super knyga! Kolegė paskolino, sako paskaityk, tikrai patiks. Iš tiesų kažkaip nenoriai ėmiau, nes patinka tokios knygos, kuriose viskas saldu ir banalu, o ši knyga visiškai kitokia. Pradėjus skaityti buvo labai įdomu iki pat paskutinio lapo, kai kurios vietos sukėlė ašarų upelius, o kai kuriose galima buvo juoktis kol žandai plyš. Labai jautri knyga.

Lengvai ir greitai skaitoma, bet gana vidutiniška knyga. Gana šabloniška istorija: ji - neturtinga ir naivi, ką tik atvykusi į didmiestį, jis - turtingas, patyręs mergišius. Jis pamato ją, ir pameta dėl jos galvą. Ir visa tai...

Lengvai ir greitai skaitoma, bet gana vidutiniška knyga. Gana šabloniška istorija: ji - neturtinga ir naivi, ką tik atvykusi į didmiestį, jis - turtingas, patyręs mergišius. Jis pamato ją, ir pameta dėl jos galvą. Ir visa tai apibarstyta sadomazochistiniais prieskoniais.

Man patiko. Lengvai ir greitai skaitosi. Ir visai man nebuvo panašu į Hario Poterio nuotykius. Esu skaičius daugybę fantastikos knygų ir ši nenuvylė. Penkios knygos, o laiko prabėgo tik kiek daugiau nei savaitė, įvykiai seka...

Man patiko. Lengvai ir greitai skaitosi. Ir visai man nebuvo panašu į Hario Poterio nuotykius. Esu skaičius daugybę fantastikos knygų ir ši nenuvylė. Penkios knygos, o laiko prabėgo tik kiek daugiau nei savaitė, įvykiai seka vienas po kito. Labai tikiuosi ir laukiu, kad būtų išleista paskutinė - šeštoji - serijos knyga.

Knyga labai patiko. Faktas, kad skaitant R.Rowell nereikia tikėtis labai gilių minčių ar filosofinių išvedžiojimų. Knyga miela, daug, labai daug dialogų, kas ją daro dar 'mielesnę' ir padeda lengviau įsijausti į veikėjų...

Knyga labai patiko. Faktas, kad skaitant R.Rowell nereikia tikėtis labai gilių minčių ar filosofinių išvedžiojimų. Knyga miela, daug, labai daug dialogų, kas ją daro dar 'mielesnę' ir padeda lengviau įsijausti į veikėjų pasaulį. Prieš tai perskaičiau Carry on, kurios fanfiction yra rašomas šioje knygoje, tad buvo įdomį ne tik pagrindinių herojų meilės istorija, bet ir fanfiction dalis, nors iš Carry on neskaičiusių girdėjau, kad ta dalis jiems visai nepatiko ir trukdė, bet visada galima tuos "20" psl. praleisti.
Knyga priskiriama YA, patiks romantikos mėgėjams.

Nusprendžiau šiek tiek išplėsti savo skaitomų žanrų ribas ir ėmiausi skaityti klasikinę knygą. Apie Vladimir Nabokov „Lolitą“ buvau daug girdėjusi, bet reikėjo pačiai perskaityti ir susidaryti savo nuomonę.

Skaitant...

Nusprendžiau šiek tiek išplėsti savo skaitomų žanrų ribas ir ėmiausi skaityti klasikinę knygą. Apie Vladimir Nabokov „Lolitą“ buvau daug girdėjusi, bet reikėjo pačiai perskaityti ir susidaryti savo nuomonę.

Skaitant nuolat neapleido dviprasmiškas jausmas: mėgautis ar ne? Istorija tikrai siaubinga ir, kol galvoji, kad kažkam taip gali nutikti realiame gyvenime, niekaip sąžinė neleidžia mėgautis. Bet kartu autorius taip gerai viską aprašo, įtraukia į knygą ir jos nebesinori padėti į šalį. Apie tai diskutavau su mama, kuri lyg tyčia tuo metu skaitė John Irving knygą panašia tematika. Pasakiau, kad tikiuosi, ši knyga nėra paremta tikrais faktais. O ji man atsakė: „Gali net neabejoti. Viskas, kas parašyta, bet kažkiek tikrų faktų turi.“

Tačiau stipriausias dviprasmiškumas buvo pirmoje knygos dalyje, kol Humbertas Humbertas kūrė planus, kaip patenkinti savo šlykščius poreikius. Koks turi būti nusikalstamas protas, kad apsiimtų vesti nemylimą moterį vien dėl to, kad oficialiai galėtų apkabinti jos dukrą kaip patėvis? Arba supratęs, kad Lolita jau galėtų būti motina, ima kurti planus apie ištisą lolitučių armiją, kurioms jis vienu metu yra ir tėvas, ir senelis, ir prosenelis... Nors, atrodo, Humbertas mergaitės net ir neketino skriausti iki tokio žemo lygmens, bet viskas apsivertė supratus, kad ji ne tokia jau tyra, kaip jis manęs.

Manau, kad nors ir Humbertas blogai elgėsi su Lolita, bet ją iš tikrųjų mylėjo. Tačiau ta meilė neatpirks sugriautos vaikystės. Kaip to nepadarys ir daiktai, kuriuos jai perka. Jo meilė aiškiai atsiskleidžia pačioje pabaigoje, kai jau paaugusi mergaitė yra išplėšiama iš jo gniaužtų ir jam nelemta jos daugiau niekada pamatyti. Jis jai linki: „Būk ištikima savajam Dikui. Neleisk kitiems vyrams lytėti tavęs. Nesišnekėk su svetimais. Tikiuosi, kad tu mylėsi savo kūdikėlį. Tikiuosi, kad jis bus berniukas. Tikiuosi, kad tavo vyras visuomet gerai su tavimi elgsis, kitaip mano šmėkla jį apniks kaip juodi dūmai, kaip pakvaišęs milžinas ir sudraskys į skutelius, ištąsys nervas po nervo.“ [339 psl.] Tačiau Lolita niekada taip ir nesužinos, kad Humbertas ją šitaip mylėjo.

Pats Humbertas apie savo pasakojimą sako: „Jis apkibęs krisleliais kaulų smegenų, ant jo sukepęs kraujas, ant jo tūpia gražios, blizgančios lyg smaragdas musės. <...> Ir pats apsvarsčiau nemaža pseudonimų, kol suradau tokį, kuris man ypač tinka. <...> ... bet kažkodėl man atrodo, kad mano pasirinktasis vardas užvis geriausiai išreiškia reikiamą bjaurastį.“ [338 psl.] Būtent toks šis pasakojimas yra. Kraupus, bėga šiurpuliukai per kūną, vidinis balsas rėkia, kad visa, kas vyksta, yra neteisinga, kad Lolitai reikia bėgti, kuo greičiau ir niekada nebeatsisukti atgal. Bet rankos niekaip nepadeda knygos į šalį, nes būtina sužinoti, ar nusikaltėlis gaus pelnytą bausmę.