Galėčiau priskirti prie brandžių knygų , kurios turi išliekamąją vertę. Pakeliantys nuotaiką epizodai , tokie kaip aktoriaus V. Rumšo vyresniojo " Užmigimas karste, arba K. Povilaičio nuotykis su mašina ant Aleksoto tilto...

Galėčiau priskirti prie brandžių knygų , kurios turi išliekamąją vertę. Pakeliantys nuotaiką epizodai , tokie kaip aktoriaus V. Rumšo vyresniojo " Užmigimas karste, arba K. Povilaičio nuotykis su mašina ant Aleksoto tilto . O labiausiai tai patiko R. Dovydėno prisimintas vieno studento pasakymas kaip "Hamletas Šekspyrą parašė". Kas dar įstrigo knygoje , tai iliustracijos , vien dėl jų verta šią knygą turėti namų bibliotekoje.

O čia jau viskas daug paprasčiau. Nors siužetas ir įdomus, viskas labai keista ir kiek... silpnoka.
Rašytojos rašymo stilius - puikus. Užtat vietomis norėtųsi ko nors tokio.. Kas užkabintų. Nes dabar perskaičiau ir galvoju:...

O čia jau viskas daug paprasčiau. Nors siužetas ir įdomus, viskas labai keista ir kiek... silpnoka.
Rašytojos rašymo stilius - puikus. Užtat vietomis norėtųsi ko nors tokio.. Kas užkabintų. Nes dabar perskaičiau ir galvoju: na tai kas?
Tiesa, aprašymai ir dialogai labai tikroviški

Neįtikėtina, kaip greitai skaitau. Vakar į veikiau šią, o šiandien skaitau jau antrą dalį. Nesigiriu, bet šiaip.
Man patiko, kad siužetas iš tiesų įtraukiantis. Pirmas dalykas - patinka veikėja, kuriama atmosfera. Patinka...

Neįtikėtina, kaip greitai skaitau. Vakar į veikiau šią, o šiandien skaitau jau antrą dalį. Nesigiriu, bet šiaip.
Man patiko, kad siužetas iš tiesų įtraukiantis. Pirmas dalykas - patinka veikėja, kuriama atmosfera. Patinka knygos pradžia ir dėstymas. Tik pabaigoje kažko trūko. Lyg viskas baigėsi ne taip, kaip turėtų.

Tiesą pasakius, nusivyliau. Pati nežinau, ko tikėjausi, bet akivaizdu, jog tikėjausi geresnio pasakojimo. Tai istorija apie mokytojūkštį ir rašytoją,kuriam vietinis verslininkas Kralis pasiūlo mokyti jo dukterį kūrybinio...

Tiesą pasakius, nusivyliau. Pati nežinau, ko tikėjausi, bet akivaizdu, jog tikėjausi geresnio pasakojimo. Tai istorija apie mokytojūkštį ir rašytoją,kuriam vietinis verslininkas Kralis pasiūlo mokyti jo dukterį kūrybinio rašymo. Mokytojūkštis sutinka, tačiau paaiškėja, jog jam tenka sunkesnė užduotis - ne tik mokyti merginą, kuri nenori mokytis, bet ir vėl padaryti ją laiminga, nes kažkoks "šiknius" ją įskaudino iki pat širdies gelmių. Žinoma, pradžioje išpaikinta mergiotė spyriojasi, ilgainiui ji tampa ir mokytojūkščio erotinių svajų objektų, o galiausiai... ir meiluže. Siužetas skamba visai neblogai, tačiau skaitant atrodo, jog rašytojas davė išspausdinti paprasčiausią juodraštį, jo net nekoregavęs, ir kažkoks beprotis jį išspausdino. Pilna svetimų citatų, kurios ne visuomet tinka prie autoriaus žodžių ir yra ne vietoje, kažkokios padrikos mintys, keistas skyrių numeravimas. Ir humoras bei pseudoironija, kurie nė kiek nesužavėjo ir net nekėlė šypsnio. Kartais atrodė, kad autorius pats pasiklysta savo rašliavos pievose. Ne man tokia literatūra, ne man. Bent jau džiaugiuosi, kad galiu dar vieną knygą išbraukti iš norimų perskaityti knygų sąrašo. :)

Labai įdomus detektyvas, man asmniškai visi Larso Kepler detektyvai yra totalus gėris, skaitosi labai lengvai, per 3 d įveikta. rekomenduoju tikrai verta dėmesio, siūlyčiau skaityti visas iš eilės, pradedant Hipnotizuotoju....

Labai įdomus detektyvas, man asmniškai visi Larso Kepler detektyvai yra totalus gėris, skaitosi labai lengvai, per 3 d įveikta. rekomenduoju tikrai verta dėmesio, siūlyčiau skaityti visas iš eilės, pradedant Hipnotizuotoju. istorijos atskyros bet čia kaip ir serija (Hipnotizuotojas, Ugnies liudininkas, Smėlio žmogus, ir ketvirta nesenai išleista)