Iš Poe kūrybos buvau skaičiusi tik "Varną" ir dar kelis žinomiausius jo apsakymus, tad šis rinkinys buvo puiki proga susipažinti su jo kūryba artimiau. Apsakymai įtraukė dėl visuose kūriniuose vyraujančios tamsos ir...

Iš Poe kūrybos buvau skaičiusi tik "Varną" ir dar kelis žinomiausius jo apsakymus, tad šis rinkinys buvo puiki proga susipažinti su jo kūryba artimiau. Apsakymai įtraukė dėl visuose kūriniuose vyraujančios tamsos ir randamų siaubo literatūrai būdingų elementų. Iš rinkinio labiausiai patiko "Berenikė", "Karalius Maras", "Raudonosios mirties kaukė" ir "Juodasis katinas".

Santos Montefiore knygos man asocijuojasi su nepažintom romantiškomis pasaulio vietomis, gamta, ypatingai jūra, su skirtingias žmonėmis ir viską vienijančia meile. Tačiau ši knyga mane nuvylė. Truputį nuobodoka... "Sodininkas...

Santos Montefiore knygos man asocijuojasi su nepažintom romantiškomis pasaulio vietomis, gamta, ypatingai jūra, su skirtingias žmonėmis ir viską vienijančia meile. Tačiau ši knyga mane nuvylė. Truputį nuobodoka... "Sodininkas iš Prancūzijos" ir "Namas prie jūros" knygos man patiko labiau, gal ir "saldesnės" buvo, bet būtent to tikiuosi iš tokio tipo romanų.

Knyga susiskaitė labai greit ir paliko įspūdį. Įtraukė savotiška šiuolaikinio pasaulio apokalipsė ne dėl žmogaus, o angelų įsikišimo. Buvo vietų, kur kiek kliuvo 'sausoki' sakiniai, tačiau tai atpirko šmaikštumo...

Knyga susiskaitė labai greit ir paliko įspūdį. Įtraukė savotiška šiuolaikinio pasaulio apokalipsė ne dėl žmogaus, o angelų įsikišimo. Buvo vietų, kur kiek kliuvo 'sausoki' sakiniai, tačiau tai atpirko šmaikštumo nestokojanti Penryn ir Rafo kelionė. Daug intrigos ir netikėtų siužeto linijų kuria puikią nuotykių pilną nuotykių istoriją.

Šis romanas – iš Lietuvos literatūros lobyno serijos. Nors specialistų recenzijos ir gražios, pradėjęs skaityti aš labai nuobodžiavau – beveik jokio veiksmo, tik lėkšti kaimiečių pasikalbėjimai. Toliau veiksmas kiek...

Šis romanas – iš Lietuvos literatūros lobyno serijos. Nors specialistų recenzijos ir gražios, pradėjęs skaityti aš labai nuobodžiavau – beveik jokio veiksmo, tik lėkšti kaimiečių pasikalbėjimai. Toliau veiksmas kiek pagyvėjo, nors ir liko lėtokas, su dideliais veikėjų apmąstymų intarpais. Recenzentai teisingai pastebėjo, kad romanas lyg nebaigtas. Man iš viso susidarė įspūdis, kad jis nepakankamai apdorotas, tarsi rankraštinis variantas. O dėl pabaigos – tai tiesa. Atrodo, turėjo būti jo tęsinys (gal dar kokie du tomai), tačiau autorius nespėjo savo ketinimų įgyvendinti. Manau, kad šis romanas - ne jaunimui, gal labiau tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms, dar prisimenantiems tarpukario Lietuvos laikus

Šią knygą ruošiausi perskaityti labai ilgai, tačiau galiausiai paėmusi ją į rankas labai.... nusivyliau. Tikėjausi daugiau sužinoti apie aktoriaus gyvenimą, tam tikrus faktus, tačiau jie sudarė daugiausiai 5 puslapius....

Šią knygą ruošiausi perskaityti labai ilgai, tačiau galiausiai paėmusi ją į rankas labai.... nusivyliau. Tikėjausi daugiau sužinoti apie aktoriaus gyvenimą, tam tikrus faktus, tačiau jie sudarė daugiausiai 5 puslapius. Knygoje yra aprašomi filmai, kuriuose vaidino Johnny Depp, ir dauguma aprašymų yra labai panašūs. Dar vienas dalykas, kuris man nepatiko (bet čia galbūt tik aš tokia keista) tai nuotraukų išdėstymas, kurios yra visai ne prie tų filmų aprašymų. Negaliu sakyti, kad knyga man nepatiko, buvo tikrai įdomių vietų, sužinojau nemažai naujų dalykų, netgi susigundžiau peržiūrėti keletą filmų, tačiau, kaip jau ir sakiau, iš knygos tikėjausi visai ko kito.

Knyga VAU. Skaudžiai žavi romantiška istorija. Lengvai skaitosi, bet siužetas stiprus. Skaitant viskas atrodo taip natūralu ir gyvenimiškas, nepajutau dirbtinumo. Net ir tokios atrodo nereikšmingos smulkmenos, kaip dryžuotos...

Knyga VAU. Skaudžiai žavi romantiška istorija. Lengvai skaitosi, bet siužetas stiprus. Skaitant viskas atrodo taip natūralu ir gyvenimiškas, nepajutau dirbtinumo. Net ir tokios atrodo nereikšmingos smulkmenos, kaip dryžuotos kojinės ar atvirukas paštu tampa romantiškais simboliais. Tačiau taip gaila, kad MEILĖ ne visada nugali.

Kūrinys parašytas besiremiant folkloriniais bei fantastiniais motyvais, galima skaityti kaip siaubo pasakaitę.
Malūnas, velnias, vienas herojus įlenda į arklio odą...
Reikia nepamiršti, kad tai ir meilės istorija, o lietuvių...

Kūrinys parašytas besiremiant folkloriniais bei fantastiniais motyvais, galima skaityti kaip siaubo pasakaitę.
Malūnas, velnias, vienas herojus įlenda į arklio odą...
Reikia nepamiršti, kad tai ir meilės istorija, o lietuvių literatūroje jos negali baigtis laimingai. Šiukštu.
Manau, lietuvių literatūra gali didžiuotis tokiu kūriniu. Jis toks, kitoks.

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi...

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi istorija, kaip gyvenimiški įvykiai iš mažų mergaičių išaugino atsakingas damas. Praradę turtą ir prabangą, merginos mokosi kuklumo su nuolatiniais motinos patarimais, kaip nepasiduoti pinigams, ar išvengti tuštybės. Vaizduojama idiliška aplinka, dažnai merginos vakarus leidžia kartu ramybėje prie židinio, kiekviena užsiimdama mažu savo darbeliu, o jų pokalbiai pripildyti meile vienai kitai. Aprašomas vienų metų laikotarpis, nuo Kalėdų iki Kalėdų, ką šeimai tenka patirti, kol tėvas kare, o jo mažosios moterys žengia į suaugusiųjų gyvenimą, suprasdamos jog norint kažką gauti reikia pačioms pasistengti, gyvenimas ne vien žaidimai.

"[...] visame mieste nebuvo laimingesnių žmonių už tas alkanas mažas mergaites, kurios kitiems paaukojo savo pusryčius, o pačios Kalėdų rytą pasitenkino duona ir pienu."

Kas mažiausiai patiko, tai kad veikėjai vienplaniai ir šabloniški, seserims duotas charakterio būdas nesikeičia, jis vos vos vos vos pakoreguojamas, bet pernelyg nepakeičiamas. Visos mažosios moterys labai skirtingos (kad kiekvienas skaitantis gautų pamokų kaip būti geresniam). Vyriausioji Megė mokosi negarbinti turtų. Padūkėlė Džo, svajojanti būti berniuku, - kaip tapti dama ir suvaldyti pyktį. Šeimos numylėtinė Betė peržengia savo drovumą. O mažojo Eimi - kaip nebesipuikuoti ir neišaukštinti savo išvaizdos. Žodžiu, patarimai kiekvienam žmogui, deja bet jie susiskaitė negražiai, per daug akivaizdūs, tiesmukiški, norėtųsi jog būtų švelniai įpinti į tekstą, kad pats susivoktum ko turi išmokti.

"[...] liausiuosi svajojusi apie tai, kas nepasiekiama, ir atliksiu savo pareigas čia... - nutęsė Džo, vis dėlto pamaniusi, kad kur kas lengviau susiimti su kokiu maištininku iš pietų, negu sėdėti namuose ir mokytis gražaus elgesio."

Knygos veikėjoms galima pavydėti bendrumo ir laisvu laiku susigalvotos veiklos: seserys stato Džo sukurtus spektaklius, taip pat tarpusavyje įkuria slaptą draugiją ir pradeda leisti laikraštį, kuriame jų pačių parašyti tekstai. Skirtingi asmeniniai pomėgiai: Megės - siuvinėjimas, Džo - rašymas, Betės - muzika, o Eimi - dailė. Mergaitės patiria daug džiugių akimirkų, bet jų neaplenkia ir liūdesys, kurį visada padeda ištverti šeima bei artimi draugai.

"Mergaičių širdyse įsikūrė baimė ir nerimas. Po anuomet linksmus ir laimingus namus sklandė mirties šmėkla... Kaip tik tuomet Margareta, vienumoje virš savo rankdarbių dažnai liejusi ašaras, suprato, kokie jie buvo turtingi to, kas neįgyjama už pinigus, - meilės, saugumo, ramybės ir sveikatos - tikrųjų gyvenimo vertybių."

Nors knyga parašyta vaikams, ji pamėgta ir suaugusiųjų tarpe, bet man pačiai "Mažosios Moterys" būtų labiau patikusios, jei būčiau jas skaičiusi jaunesnė, dabar pasirodė lyg vadovėlis būsimoms damoms su keliais gražiais pasakojimo epizodais.