Knyga VAU. Skaudžiai žavi romantiška istorija. Lengvai skaitosi, bet siužetas stiprus. Skaitant viskas atrodo taip natūralu ir gyvenimiškas, nepajutau dirbtinumo. Net ir tokios atrodo nereikšmingos smulkmenos, kaip dryžuotos...

Knyga VAU. Skaudžiai žavi romantiška istorija. Lengvai skaitosi, bet siužetas stiprus. Skaitant viskas atrodo taip natūralu ir gyvenimiškas, nepajutau dirbtinumo. Net ir tokios atrodo nereikšmingos smulkmenos, kaip dryžuotos kojinės ar atvirukas paštu tampa romantiškais simboliais. Tačiau taip gaila, kad MEILĖ ne visada nugali.

Kūrinys parašytas besiremiant folkloriniais bei fantastiniais motyvais, galima skaityti kaip siaubo pasakaitę.
Malūnas, velnias, vienas herojus įlenda į arklio odą...
Reikia nepamiršti, kad tai ir meilės istorija, o lietuvių...

Kūrinys parašytas besiremiant folkloriniais bei fantastiniais motyvais, galima skaityti kaip siaubo pasakaitę.
Malūnas, velnias, vienas herojus įlenda į arklio odą...
Reikia nepamiršti, kad tai ir meilės istorija, o lietuvių literatūroje jos negali baigtis laimingai. Šiukštu.
Manau, lietuvių literatūra gali didžiuotis tokiu kūriniu. Jis toks, kitoks.

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi...

"Kaip būtų gerai: užsivožei ant galvos geležinę skrybėlę - ir nebeaugi. Tačiau pumpurai išsiskleidžia - ir pražysta rožės, o kačiukai išauga į katinus... kaip apmaudu."

Keturių seserų: Megės, Džo, Betės ir Eimi istorija, kaip gyvenimiški įvykiai iš mažų mergaičių išaugino atsakingas damas. Praradę turtą ir prabangą, merginos mokosi kuklumo su nuolatiniais motinos patarimais, kaip nepasiduoti pinigams, ar išvengti tuštybės. Vaizduojama idiliška aplinka, dažnai merginos vakarus leidžia kartu ramybėje prie židinio, kiekviena užsiimdama mažu savo darbeliu, o jų pokalbiai pripildyti meile vienai kitai. Aprašomas vienų metų laikotarpis, nuo Kalėdų iki Kalėdų, ką šeimai tenka patirti, kol tėvas kare, o jo mažosios moterys žengia į suaugusiųjų gyvenimą, suprasdamos jog norint kažką gauti reikia pačioms pasistengti, gyvenimas ne vien žaidimai.

"[...] visame mieste nebuvo laimingesnių žmonių už tas alkanas mažas mergaites, kurios kitiems paaukojo savo pusryčius, o pačios Kalėdų rytą pasitenkino duona ir pienu."

Kas mažiausiai patiko, tai kad veikėjai vienplaniai ir šabloniški, seserims duotas charakterio būdas nesikeičia, jis vos vos vos vos pakoreguojamas, bet pernelyg nepakeičiamas. Visos mažosios moterys labai skirtingos (kad kiekvienas skaitantis gautų pamokų kaip būti geresniam). Vyriausioji Megė mokosi negarbinti turtų. Padūkėlė Džo, svajojanti būti berniuku, - kaip tapti dama ir suvaldyti pyktį. Šeimos numylėtinė Betė peržengia savo drovumą. O mažojo Eimi - kaip nebesipuikuoti ir neišaukštinti savo išvaizdos. Žodžiu, patarimai kiekvienam žmogui, deja bet jie susiskaitė negražiai, per daug akivaizdūs, tiesmukiški, norėtųsi jog būtų švelniai įpinti į tekstą, kad pats susivoktum ko turi išmokti.

"[...] liausiuosi svajojusi apie tai, kas nepasiekiama, ir atliksiu savo pareigas čia... - nutęsė Džo, vis dėlto pamaniusi, kad kur kas lengviau susiimti su kokiu maištininku iš pietų, negu sėdėti namuose ir mokytis gražaus elgesio."

Knygos veikėjoms galima pavydėti bendrumo ir laisvu laiku susigalvotos veiklos: seserys stato Džo sukurtus spektaklius, taip pat tarpusavyje įkuria slaptą draugiją ir pradeda leisti laikraštį, kuriame jų pačių parašyti tekstai. Skirtingi asmeniniai pomėgiai: Megės - siuvinėjimas, Džo - rašymas, Betės - muzika, o Eimi - dailė. Mergaitės patiria daug džiugių akimirkų, bet jų neaplenkia ir liūdesys, kurį visada padeda ištverti šeima bei artimi draugai.

"Mergaičių širdyse įsikūrė baimė ir nerimas. Po anuomet linksmus ir laimingus namus sklandė mirties šmėkla... Kaip tik tuomet Margareta, vienumoje virš savo rankdarbių dažnai liejusi ašaras, suprato, kokie jie buvo turtingi to, kas neįgyjama už pinigus, - meilės, saugumo, ramybės ir sveikatos - tikrųjų gyvenimo vertybių."

Nors knyga parašyta vaikams, ji pamėgta ir suaugusiųjų tarpe, bet man pačiai "Mažosios Moterys" būtų labiau patikusios, jei būčiau jas skaičiusi jaunesnė, dabar pasirodė lyg vadovėlis būsimoms damoms su keliais gražiais pasakojimo epizodais.

Knyga įdomi, lengvai skaitosi nekreipiant dėmesio, kad yra stora. Kaip detektyvas geras. Bet pabaiga man visai nepatiko. Knyga turi būti su normalia pabaiga. O čia palikta nebaigta. Panašu kaip filmai būna su mintimi į kažkokį...

Knyga įdomi, lengvai skaitosi nekreipiant dėmesio, kad yra stora. Kaip detektyvas geras. Bet pabaiga man visai nepatiko. Knyga turi būti su normalia pabaiga. O čia palikta nebaigta. Panašu kaip filmai būna su mintimi į kažkokį tęsinį.

Pirma Agatha Christie skaityta knyga.
Skaitosi lengvai ir įtraukia. Trumpa, užtenka vos vienam vakarui.
Detalūs siužeto paaiškinimai ir nieko nepalikta pačiam skaitytojui suprasti. Tačiau pabaiga netikėta, o kaltininko pati...

Pirma Agatha Christie skaityta knyga.
Skaitosi lengvai ir įtraukia. Trumpa, užtenka vos vienam vakarui.
Detalūs siužeto paaiškinimai ir nieko nepalikta pačiam skaitytojui suprasti. Tačiau pabaiga netikėta, o kaltininko pati nesugebėjau identifikuoti.

Esu skaičiusi ne vieną knygą apie moterų padėtį visuomenėje, jų tobulėjimo galimybes, moterų stiprybes ir gebėjimus, ir tikrai skaičiau už šią knygą geresnių. Galbūt man ne prie širdies sausokas rašymo stilius,...

Esu skaičiusi ne vieną knygą apie moterų padėtį visuomenėje, jų tobulėjimo galimybes, moterų stiprybes ir gebėjimus, ir tikrai skaičiau už šią knygą geresnių. Galbūt man ne prie širdies sausokas rašymo stilius, galbūt per daug psichologinių tyrimų rezultatų apibendrinimų (tikriausiai žinant, kad knygą parašė psichologijos profesorė, tai stebinti neturėtų). Tačiau ši knyga tikrai nėra bloga.
Joje pateikiama praktiška moters saviugdos programa, patariama kaip atrasti, suprasti ir ugdyti savo sugebėjimus. Moterų galios skirstomos į keturias kategorijas: proto, tapatybės, emocines ir bendravimo. Skaitant šią knygą ir atliekant joje aprašytus pratimus, galima geriau suprasti savo stiprybes ir skirti dėmesio silpnybėms.
Esu tikra, kad ne viena moteris, pasiryžusi tobulinti save, šioje knygoje gali rasti naudingos ir praktiškos informacijos apie taip, kaip pradėti žengti šiuo keliu.

Prieš daugiau nei metus perskaičiau šio autoriaus pirmąją knygą ,,Izmaelis" ir ji padarė didžiulę įtaką mano pasaulėžiūrai. ,,B istorija" šiuos pokyčius tik dar labiau įtvirtino ir išplėtojo idėjas.
Būtų labai...

Prieš daugiau nei metus perskaičiau šio autoriaus pirmąją knygą ,,Izmaelis" ir ji padarė didžiulę įtaką mano pasaulėžiūrai. ,,B istorija" šiuos pokyčius tik dar labiau įtvirtino ir išplėtojo idėjas.
Būtų labai sunku nupasakoti apie ką ši knyga, tikriausiai kiekvienam ji kalbės apie šiek tiek kitokius dalykus. Tačiau bet kokiu atveju tai nėra lengvas romanas, kurį būtų gera skaityti šaltą žiemos vakarą. Tai knyga apie žmonijos esmę, apie mus ir supantį pasaulį, apie tūkstančius metų istorijos. Apie tai, kaip mes tapome tuo, kuo esame ir kokį poveikį tai daro mūsų aplinkai.
Knygoje išdėstytas idėjas man norėjosi gerti kaip vandenį, o ją užvertus supratau, kad turbūt nuo šiol visada save ir pasaulį matysiu kiek kitaip.
Visų pirma šią knygą rekomenduočiau sociologams, antropologams, teologams, galbūt ir istorikams bei biologams. Taip pat ir tiems, kurie ieško sudėtingesnių romanų, trokšta peno apmąstymams.
Vienareikšmiškai ,,B istorija" yra ta knyga, kurią norėsiu perskaityti dar ne kartą skirtingais savo gyvenimo etapais, ir, tikriausiai, kiekvieną kartą ją pamatysiu naujai.