Knyga apie vieną ryškiausių istorinių asmenybių, padariusių didelę įtaką ištisoms žmonių kartoms ne tik Prancūzijoje, bet visame pasaulyje. Apie tragiško likimo moterį-valdovę, labai skirtingai vertinamą. Labai įdomus...

Knyga apie vieną ryškiausių istorinių asmenybių, padariusių didelę įtaką ištisoms žmonių kartoms ne tik Prancūzijoje, bet visame pasaulyje. Apie tragiško likimo moterį-valdovę, labai skirtingai vertinamą. Labai įdomus buvo Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės gyvenimas. Tokį gyvenimą sunku aprašyti, bet autoriaus pastangos vertos pagarbos. Tai turbūt viena geriausių knygų apie įžymiąją valdovę.

Knyga, kurią daugelis laiko viena reikšmingiausių laikmečio kūrinių. Ją verta perskaityti vien todėl, kad apie ją daug diskutuojama, kad vertinama ji skirtingai. Labai ryškūs romano veikėjai, detalūs aprašymai. Knygą...

Knyga, kurią daugelis laiko viena reikšmingiausių laikmečio kūrinių. Ją verta perskaityti vien todėl, kad apie ją daug diskutuojama, kad vertinama ji skirtingai. Labai ryškūs romano veikėjai, detalūs aprašymai. Knygą skaičiau kelis kartus, paauglystėje, kai buvo liepta ir dabar, kai pati panorau. Vertinimas skirtingas, dabar ji man labiau patiko, kai kuriuos aprašytus dalykus jau visai kitaip vertinu. Galima sakyti, kad ši knyga, pergyvena įvairius laikus ir tik labiau yra vertinama. Kažkada moteris dėl meilės aukojusi savo vaikus, vertinta labai griežtai neigiamai, o dabar daug kas tai jau pateisina... ir nesvarbu ar Tu smerki Aną, ar aukštini, ji vis tiek išlieka atmintyje... Tik tokios knygos ir vadinamos nemariomis.

Knyga, kurią galima pristatyti įvairiai. Tai ir žmogiškas holokausto veidas, ir pasakojimas apie tai, kaip bandoma išlikti žmogumi, net baisiausiose situacijose. Tai knyga apie paauglės mergaitės vidinį pasaulį. Skaitant ją...

Knyga, kurią galima pristatyti įvairiai. Tai ir žmogiškas holokausto veidas, ir pasakojimas apie tai, kaip bandoma išlikti žmogumi, net baisiausiose situacijose. Tai knyga apie paauglės mergaitės vidinį pasaulį. Skaitant ją neįmanoma likti abejingu, ypač kai skaitai apie viltį, o žinai šios istorijos pabaigą... Puiki knyga. Tikroviškas pavyzdys, iliustruojantis, kad mirtį galima nugalėti, kad tikri didvyriai nebūtinai yra karvedžiai, pasaulio lyderiai ar kovotojai, mosuojantys ginklais...

Be jokios abejonės, labai taikliai pasakyta: "viena reikšmingiausių XX amžiaus knygų". Ją gali, ne ne, ją privalo perskaityti kiekvienas, tiek mažas, tiek didelis. Tai knyga apie nekintančias vertybes, apie tai, kas iš tikro...

Be jokios abejonės, labai taikliai pasakyta: "viena reikšmingiausių XX amžiaus knygų". Ją gali, ne ne, ją privalo perskaityti kiekvienas, tiek mažas, tiek didelis. Tai knyga apie nekintančias vertybes, apie tai, kas iš tikro yra svarbu.

Kokia vis gi įdomi Rowling asmenybė... ji sugebėjo skaitytojams pateikti keletą skirtingo stiliaus kūrinių. Harį Poterį pažįsta, ar bent jau yra girdėję, visi, o štai "Netikėtą vakansiją" žinos tik keli knygų...

Kokia vis gi įdomi Rowling asmenybė... ji sugebėjo skaitytojams pateikti keletą skirtingo stiliaus kūrinių. Harį Poterį pažįsta, ar bent jau yra girdėję, visi, o štai "Netikėtą vakansiją" žinos tik keli knygų mylėtojai. Todėl, kad knyga visai kitokia, visai apie kitus dalykus. Aprašyti ją būtų sunkoka, nes kažkokio vieno siužeto ji neturi. Turiu prisipažinti, kad imdama skaityti šią knygą, laukiau, kad ji bus kitokia, nes tą buvo galima suprasti iš rašytojos apsisprendimo užbaigti Hario istoriją ir tikėjausi, kad ji bus kažkuo įdomi. Perskaičiusi turėjau pripažinti, jei ne rašytojos pavardė, šią knygą kažin ar būčiau skaičiusi. Joje neradau to kabliuko, kuris įtrauktų į knygą, joje aprašyta istorija man pasirodė pilka ir nuobodoka... gal toks ir buvo rašytojos tikslas, nes, gal ji buvo pavargusi nuo stebuklų pasaulio ...:)

Jane Austen - viena mėgstamiausių mano rašytojų. "Protas ir jausmai" - pasakojimas apie dvi skirtingas seseris, viena jų santūri, giliai savyje slepianti pergyvenimus, kita - atvira, kai kur naivi, todėl ir išdavystė ją...

Jane Austen - viena mėgstamiausių mano rašytojų. "Protas ir jausmai" - pasakojimas apie dvi skirtingas seseris, viena jų santūri, giliai savyje slepianti pergyvenimus, kita - atvira, kai kur naivi, todėl ir išdavystė ją paveikia taip, kad tą mato visi. Šis romanas puikiai iliustruoja laikotarpį, kuriame gyveno rašytoja, tikroviškai vaizduoja to laiko moters galimybes save realizuoti.

Paulo Coelho - vienas mano mėgstamiausių autorių, ir turbūt net ne todėl, kad jo knygos būtų ypač geros, bet todėl, kad jose visada randu sau kažką labai savo, asmeniško. Kaip ir ši knyga, kuri leidžia pamąstyti apie...

Paulo Coelho - vienas mano mėgstamiausių autorių, ir turbūt net ne todėl, kad jo knygos būtų ypač geros, bet todėl, kad jose visada randu sau kažką labai savo, asmeniško. Kaip ir ši knyga, kuri leidžia pamąstyti apie laimę, santuoką, sėkmę...
Knyga tikrai ne iš saldžių meilės romanų serijos, kai kuriems toks vedybinis gyvenimas gali būti atgrasus ir net nesuprantamas. Tiek vyro, tiek moters elgesys čia irgi ne iš įprastos šeimyninės idilės. Knyga galbūt moko suprasti, kaip arti yra mums svarbūs dalykai, kurių iki šiol tiesiog nevertinome. Kiekvienas turi savo Zahirą, kurio tiesiog nepastebi esant, nes jis yra... Bet jei jo nebebūtų... :)
Taip pat galima rasti daug prasmingų minčių, kurios nepaisant pačio romano vistiek yra vertingos. Jei būčiau iš tų, kurie mėgsta knygoje pasibraukti patikusias mintis, tai kitas atsivertęs mano knygą išvystų margus puslapius :)
Vienareikšmiškai man ši knyga patiko! Ir tikrai rekomenduoju ją perskaityti kitiems :)

„Mums juk visiems mieliau matyti, kaip nuplėšiami namų stogai, kaip išraunami ir į orą pakeliami medžiai – dokumentiniai filmai apie tornadus, uraganus ir cunamius daro raminamąjį poveikį. Suprantama, tai baisu, mes visi...

„Mums juk visiems mieliau matyti, kaip nuplėšiami namų stogai, kaip išraunami ir į orą pakeliami medžiai – dokumentiniai filmai apie tornadus, uraganus ir cunamius daro raminamąjį poveikį. Suprantama, tai baisu, mes visi išmokome sakyti, kad mums tai baisu, bet pasaulis be katastrofų ir smurto – gamtos jėgų ar gyvų būtybių iš mėsos ir kraujo – štai, kas iš tiesų būtų nepakeliama.“ [189 psl.]

Jei kas skaitėte mano ankstesnį atsiliepimą (kuris, rodos, buvo jau taip seniai), tai žinote, kad turiu silpnybę maloniems paliesti viršeliams. „Vakarienės“ viršelis buvo maloni staigmena. Iš paveikslėlio internete tikrai nesitikėjau, kad viršelis bus būtent toks. Man net sunku jį apibūdinti. Toks lyg minkštas, bet kartu guminis. Knygą įsigijau už laimėtą dovanų kuponą ir nekantravau pradėti skaityti.

Jau nuo pat pradžių pagrindinis veikėjas parodė, kaip nemėgsta žmogaus, su kuriuo turės vakarieniauti. Ir man kilo klausimas, kodėl vis dar su juo susitinka, jei tvyro tokia neapykanta? Juk net kažkada geriausi draugai gali virsti mirtinais priešais ir nutraukti santykius. Kaip vėliau paaiškėjo, ne visi ryšiai gali būti nutraukti, kad ir kaip to norima. Šeima visada liks šeima.

Kartais Herman Koch savo pasakojimu man priminė Vladimir Nabokov „Lolitą“. Abiejose knygose pasakotojai geba tiesiogiai kreiptis į skaitytoją, bandydami pateisinti savo veiksmus. Tačiau Humbertas Humbertas dažniau tikslina aplinkybes ir pasakoja savo jausmus, o Polas – erzina skaitytoją teigdamas, kad informacijos netikslins, kad ne jo reikalas tai pasakoti, kad nenori kam nors pridaryti bėdos ir t.t. Humbertas Humbertas savo kalbėjimo maniera traukia skaitytoją prie savęs, tampa jam simpatiškas, o Polas atstumia ir pasidaro antipatiškas (tai veikėjas, kurio nesinori pamėgti). Dar vienas bendras šių knygų motyvas – nusikaltimas. „Lolitoje“ nusikaltėlis gavo, ko nusipelnęs, tas netgi buvo aišku nuo pat pradžių ir veiksmą stūmė mintis, o kaipgi jis įklius. „Vakarienėje“ yra visiškai kita situacija.

Gal žinote tokį minties eksperimentą apie atvažiuojantį traukinį ir ant jo bėgių gulinčius žmones? Ant vienos bėgių atšakos guli penki žmonės, o ant kitos – vienas. Jūs galite pakreipti traukinį į kurią nors vieną atšaką. Ką pasirinktumėte? Turbūt dauguma sutiktų, kad geriau paaukoti vieną ir išgelbėti penkis. O ką darytumėte, jeigu penki žmonės jums būtų nepažįstami, o tas vienas – kas nors jums labai artimas? Štai čia ir atsiranda pagrindinė moralinė problema. (Beje, neseniai žiūrėjau filmą, kuris patiko dėl minčių eksperimentų temos – „After the Dark“.) „Vakarienės“ veikėjai susiduria su ta pačia problema: ar pasielgti, kaip reikalauja įstatymai, ar gelbėti savo vaikų kailį? O ką daryti, jeigu du broliai savaip supranta tai, kas geriausia jų vaikams?

Nors realus knygos veiksmas vyksta vos kelias valandas – vieną prabangią vakarienę restorane, – bet papasakojama platesnė istorija. Pasakotojo mintys vis nuklysta į šoną, prisimena kažką, užsiveda skaitytojui papasakoti, bet ne visada pabaigia. Todėl likdavo šiek tiek erzinančių klaustukų.

Skyriai pavadinami neįprastai – Aperityvas, Užkandis, Karštasis patiekalas, Desertas, Digestyvas ir Arbatpinigiai. Su lig kiekvienu nauju patiekalu atsiranda naujų istorijos detalių, o artėjant prie vakarienės kulminacijos ir pati istorija traukia ten pat.

Įdomiai aprašoma pati restorano atmosfera. Ji persisemia pasakotojo jausmais – neapykanta, pagieža. Nors staliuką reiktų užsisakyti prieš kelis mėnesius, bet įtakingas žmogus bus visada priimtas kad ir tą patį vakarą. O dar jeigu pažįstamas su restorano savininku, tai galima tikėtis staliuko pageidaujamoje geroje vietoje ir aukščiausios klasės aptarnavimo. O dar nerašytos taisyklės, kad jeigu pasirinksi tą patį patiekalą, kaip kas nors kitas, būsi palaikytas negebančiu individualiai mąstyti ir neišlavinto skonio asmeniu...

Man pasirodė keistas vienas dalykas – šeimos nesikalbėjimas tarpusavyje. Taip gal ir norima apsaugoti vieniems kitus nuo pasekmių, bet galima papulti vos ne į komiškas situacijas, kai visi viską žino, slepia nuo kitų, tikisi, kad jie nežino, nors tie žino ir iš tikrųjų daro lygiai tą patį. (Painu, bet ir pati situacija paini.)

Istorijos atomazga šokiravo, nors ir buvo galima ją nuspėti. Mažiau nuspėjama buvo tai, kas vyko po to. Tai įrodymas, kad broliška meilė nėra pavaldi įstatymams, kad teisingumas ne visada yra toks, kaip daugelis jo norėtų. Prieš įsigyjant knygą mane suintrigavo jos aprašymas. Bet tikrai nenutuokiau, kad viskas pasisuks būtent tokia linkme.