Šios jaunos lietuvių rašytojos knygos nelabai supratau, nelabai ji man ir patiko..Šiuolaikiškas mąstymas, emigracija, nepažįstamos aplinkos pažinimas, atsitiktiniai įvykiai ir žmonės... Gal man labiau patinka klasika nei...

Šios jaunos lietuvių rašytojos knygos nelabai supratau, nelabai ji man ir patiko..Šiuolaikiškas mąstymas, emigracija, nepažįstamos aplinkos pažinimas, atsitiktiniai įvykiai ir žmonės... Gal man labiau patinka klasika nei tokie kūriniai..

"Kostiumų drama" - itin vidutiniškas romanas. Tema, manau, aktuali - jaunos emigrantės potyriai, idealizmo siekis ir gana bohemiškas gyvenimo būdas. Nors temos gana įdomios, o ir gerų atsiliepimų girdėjau apie autorę, bet...

"Kostiumų drama" - itin vidutiniškas romanas. Tema, manau, aktuali - jaunos emigrantės potyriai, idealizmo siekis ir gana bohemiškas gyvenimo būdas. Nors temos gana įdomios, o ir gerų atsiliepimų girdėjau apie autorę, bet knygą skaičiau pasyviai, per daug neviliojo. Rašymo stilius taip pat nesužavėjo - paprastas, neįmantrus, bandyta perteikti gyvenimą kaip filmą, bet nelabai gavosi (manau, autorė galėjo paieškoti geresnių būdų [kalba, struktūra], kad perteiktų filmo įspūdį, o ne tik parašytų, kad tai lyg iš kokio siaubo filmo). Pagelbėjo tai, jog naratorius yra jauna mergina, todėl ir buitiškas pasakojimo būdas, daugiasluoksniškumo trūkumas, charakterizuoja pačia pagrindinę veikėją: jauna naivi idealistė, norinti prisidėti prie pasaulio pakeitimo, ir tokiu būdu leidžia susitapatinti su skaitytoju. Vis dėlto negaliu sakyti, kad romanas kažkuo itin nepatiko, nors ir neturi nieko įsimenančio. Tai tiesiog paprastas savaitgalio skaitinys ir pažintis su jauna Lietuvos rašytoja.

Romanas "Kostiumų drama" - jaunos autorės V. Rykštaitės kūrinys. Prieš skaitydama knygą įsivaizdavau šiek tiek kitokį siužetą, nors ir buvau perskaičiusi knygos nugarėlėje esantį trumpą aprašymą. Tik pabaigusi...

Romanas "Kostiumų drama" - jaunos autorės V. Rykštaitės kūrinys. Prieš skaitydama knygą įsivaizdavau šiek tiek kitokį siužetą, nors ir buvau perskaičiusi knygos nugarėlėje esantį trumpą aprašymą. Tik pabaigusi kūrinį supratau tikrą jo prasmę, kuriai įtakos turėjo ir dažnai istorijoje minimas jo pavadinimas "Kostiumų drama". Intrigavo ir viršelis - žmonės su veidą dengiančiomis kaukėmis - tai lyg maža įžanga, parodanti, apie ką bus kūrinys - slėpimąsi, bėgimą, nenorą pažvelgti į save patį. Ši istorija kaip išpažintis apie sunkumus emigravus.

Siužetas sukasi lietuvę merginą Lėją, nusprendusią palikti tėvų namus, Lietuvos kampelius ir ieškoti geresnio gyvenimo Londone. Su keliais gerais draugais Lėja gyvena nerūpestingą gyvenimą, nesirūpina rytojumi ir tiesiog stengiasi pabėgti nuo visuomenės požiūrio. Merginos kelionės ir neapsisprendimai suveda ją su daugybe naujų žmonių, tarp jų - ne visi, turintys gražių tikslų. Žinoma, Lėja pridaro ir klaidų. Kūrinyje galima įžvelgti merginos naivumą, ir gyvenimo patirties stoką. Šios klaidos priverčia veikėją kibtis į gyvenimą ir žiūrėti į jį rimčiau, jei nori rasti išeitį. Įsidarbinusi slauge, Lėja pamato ir sunkiąją pasaulio pusę, stebi gyvenimą, kurį turi kitokie žmonės. Tačiau merginos patiklumas ir toliau mėtė ją į visus šonus, neleisdamas rasti sau vietos. Dėl klaidų ji stengėsi bėgti nuo bėdų, kartais norėdavo išnykti, nebebūti...

Gana svarbus veikėjas knygoje - Maiklas. Kūrinio eigoje jis - benamis, susipažinęs su Lėja. Maiklo tikrasis vaidmuo išryškėja pabaigoje, kuri dėl to mane šiek tiek ir nustebino įrodydama, kad šis kūrinys baigėsi gerai, nepaisant Lėjos nuopuolių. Pabaiga privertė susivokti, apgalvoti, kas yra tavo tikrieji draugai. Dėl vieno Lėjai lemtingo įvykio nusisuko "geriausi" bičiuliai, o liko tie, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojusi. Tai įrodo, kaip svarbu pažinti žmogų bei kūrinyje dar kartą "apnuogintas" Lėjos naivumas.

Knygą vertinu teigiamai, manau, kad joje yra Ta mintis, dėl kurios verta ją pasiimti ir perskaityti. Tačiau tai nėra viena iš įdomiausių knygų, kurias esu skaičiusi. Galbūt dėl to, kad esu per jauna ir nesuprantu kai kurių dalykų, sąvokų... Vis dėlto tai kūrinys vyresniems žmonėms - jame yra keletas keiksmažodžių, tam tikrų išsireiškimų, pati kūrinio kalba ir tematika - aštrokos. Bet skaityti tikrai įmanoma ir galima nors šiek tiek įsijausti į emigruojančių žmonių kailį.