Ostapas Benderis – žinomas veikėjas iš knygos/filmo „Dvylika kėdžių“. Kaip gražiai pavadintas „didysis kombinatorius“. Tai lyg romantizuotas sukčius.

Knygoje veiksmas vyksta 1930 metais. Ostapas Benderis svajoja apie...

Ostapas Benderis – žinomas veikėjas iš knygos/filmo „Dvylika kėdžių“. Kaip gražiai pavadintas „didysis kombinatorius“. Tai lyg romantizuotas sukčius.

Knygoje veiksmas vyksta 1930 metais. Ostapas Benderis svajoja apie Rio de Žaneirą, bent jau taip sako. Nuvykti ten reikia pusę milijono rublių. Jis sužino, kad Černomorske gyvena toks pasislėpęs milijonierius. Benderis užsibrėžia, kad tas žmogus pats jam atneš tuos pinigus ant baltos lėkštutės mėlynais krašteliais, nes Benderis nenusikalsta. Jis gerbia baudžiamąjį kodeksą. Tad surinkęs komandą, iš tokių pat likimo draugų kaip jis pats, pradeda kelionę.

Yra tokių situacijų, kad mūsų laikais jau netinka. Mes taip skaitmenizuoti, kad uodas nosies neįkištų. O Ostapas – iškalbos meistras. Jis čia gali būti leitenanto Šmito sūnus ir iš reikalų pirmininko prašyti pinigų, gali dalyvauti lentynėse su draugais ir nemokamai pildyti degalų baką kuru ir nemokamai valgyti vaišes, kurios surengtos lentynių dalyviams ar parduoti naminukės receptą amerikiečiams... nesvarbu kokia situacija, Ostapas Benderis prasimanys pinigų visada.

Nežinau, kaip pavadinti, kaip ir nuotykių romanas, kupinas tarybinės santvarkos ypatumų: socializmas, kur nėra milijonierių; „statytiniai“, kurie už kitus sėdi; mokama alga, kai niekas nedaroma; žmonės, kurių negalima niekaip rasti, nes jie priklauso kategorijai „prieš minutę išėjo“ ir „ką tik čia buvo“; užsienio mitas; gyvenimo gėrybės dalinamos planine tvarka, todėl milijonieriumi būti neapsimoka; žmonės, kurie dalį gyvenimo gyveno iki tarybų valdžios ir dabar sapnuoja košmarus apie sekretorius, pirmininkus, penkmečio planus, tarybinius ūkius, nario mokesčius.

Dar vienas intriguojantis bei įtraukiantis trileris, kuris privers spėlioti iki pat knygos pabaigos. Neabejoju, jog ji pasirodys tikrai įdomi.
Šiame trileryje netrūko nenuspėjamų siužeto vingių bei įtampos. Man tikrai patiko...

Dar vienas intriguojantis bei įtraukiantis trileris, kuris privers spėlioti iki pat knygos pabaigos. Neabejoju, jog ji pasirodys tikrai įdomi.
Šiame trileryje netrūko nenuspėjamų siužeto vingių bei įtampos. Man tikrai patiko kaip Po parodė savo "tvirtą stuburą" ir nepaisant splinkybių išliko ištikimas pats sau. O kur dar Tilė.. Dar viena žvaigždutė šioje istorijoje. Be gslo protinga bei kūrybinga asmenybė.
Tad aš iš savo pusės rekomenduoju šį trilerį, kuomet nesunorės besitaškančių kraujo purslų, o norėsis tiesiog puikiai susukto trilerio, kuriame belieka "sekti" paskui autoriaus mums duotą siūlo galą.

Unikali magijos sistema, pradžioje, bent man, buvo gana sunkiai perprantama, bet vėliau taip įtraukė, kad atrodė visiškai natūralus procesas metalų traukimo bei stūmimo :)

Nenuostabu, kad Sandersonas toks liaupsinamas...

Unikali magijos sistema, pradžioje, bent man, buvo gana sunkiai perprantama, bet vėliau taip įtraukė, kad atrodė visiškai natūralus procesas metalų traukimo bei stūmimo :)

Nenuostabu, kad Sandersonas toks liaupsinamas fantastų bendruomenėse, knyga parašyta puikiai, su nekantrumu skubu pasinerti į sekančią istorijos dal!

Žemę užima kita rūšis - sielos, jos žmonių nežudo, bet pasisavina jų kūnus. Žmonių likę visai nedaug, o ir jiems kiekvieną akimirką gręsia būti užvaldytiems. Deja, Melani nepasiseka ir į jos kūną įkūnijama...

Žemę užima kita rūšis - sielos, jos žmonių nežudo, bet pasisavina jų kūnus. Žmonių likę visai nedaug, o ir jiems kiekvieną akimirką gręsia būti užvaldytiems. Deja, Melani nepasiseka ir į jos kūną įkūnijama Klajoklė, tik Melani niekur nedingsta ir joms tenka su tuo susitaikyti, ieškoti kompromisų. Tikiu, jog vis dar yra neskaičiusių, todėl neatskleisiu, kas iš to išėjo.
Knyga patiko taip pat, kaip prisimenu, tik jau tie 100 puslapių nebebuvo tokie baisūs. Tik galėjo nebūti tokio ryškaus amžiaus skirtumo, nes paauglystėje jo net nepastebėjau, o dabar buvo net kiek nejauku, glumino.

Su šiuo japonų autoriumi draugauju jau ne kartą ir vis norisi grįžti prie jo nuostabių knygų. Pasiilgstu jo romantinių kūrinių, persipynusių su fantastika, giliomis mintimis apie gyvenimą.
Knygos veiksmas “After Dark”...

Su šiuo japonų autoriumi draugauju jau ne kartą ir vis norisi grįžti prie jo nuostabių knygų. Pasiilgstu jo romantinių kūrinių, persipynusių su fantastika, giliomis mintimis apie gyvenimą.
Knygos veiksmas “After Dark” vyksta vakare ir naktį Tokijuje - kažkas gurkšnoja kavą restorane, kažkas dirba viešbutyje, kažkas naudojasi viešnamio paslaugomis, o kažkas ir miega…Juk naktis. Tikriausiai šiuo paros metu labiausiai žmonės pasijaučia vieniši ir dažniausia juos aplanko įvairios mintys. Ne išimtis ir knygos herojė - Mari Asai, kuri netikėtai susipažįsta su įvairiais žmonėmis ir sužino daug įdomių dalykų apie save, savo seserį ir savo gyvenimą.
Ar žmonės gali atrasti save ir kitus iš naujo ir atrasti ryšį vėl ir vėl? Niekada nežinai, koks rytas gali išaušti po nakties, kupinas naujų istorijų ir likimų.
Knyga skirta romantikams, kurie naktį nori lipti ant stogų ir stebėti žvaigždes, nes galbūt tada įvyksta didžiausi stebuklai…