Tai yra knygos "Tarnaitė" tęsinys. Pastaroji man tikrai patiko, tad nekantravau sužinoti ką dar mums paruošė Milė.

Milė pradeda dirbti didžiuliame dviejų aukštų penthauze. Vos įžengus pro duris, galima justi kaip prabanga...

Tai yra knygos "Tarnaitė" tęsinys. Pastaroji man tikrai patiko, tad nekantravau sužinoti ką dar mums paruošė Milė.

Milė pradeda dirbti didžiuliame dviejų aukštų penthauze. Vos įžengus pro duris, galima justi kaip prabanga tvyro ore. Iš pradžių Milė nerimavo, jog bus patikrinta jos praeitis ir ji bus išprašyta lauk, tačiau taip nenutiko. Jos naujasis viršininkas - Daglasas Gerikas paprašė pradėti dirbti iš karto.
Milė be galo patenkinta naujuoju darbdaviu bei žadamu atlygiu, tačiau nerimą jai kelia viena detalė.. Ji vis dar nematė darbdavio žmonos Vendės.
Tvarkydama bei skalbdama drabužius, Milė pastebi kraujo dėmes.. Moteriai tampa aišku kodėl žmona yra taip slepiama. Ji neleis Daglasui taip lengvai išsisukti..

Na, didelių lūkesčių šiai knygai stengiausi neturėti, tačiau kai tai yra istorijos tęsinys nori to, ar ne, ją lygini su pirmąja knyga. Ir deja, bet pirmoji dalis man patiko daug labiau.
Šį kartą manęs neįtikino visa pateikta istorija, buvo tikrai nelogiškų vietų, kurios tik vertė vartyti akis.
Enzo buvo vienas iš tų veikėjų, kuris "piešiamas" tarsi didvyris, kuris visuomet yra tinkamoje vietoje bei tinkamu laiku ir išspręs kilusias problemas joms dar net neprasidėjus.
Artėjant istorijai prie pabaigos, scena su detektyvu buvo tiesiog absurdiška. Na netikiu nei pro kur, jog taip gali vykti tikrame gyvenime 🤭
Pliusas šios knygos yra tas, jog jos trumpi skyriai, o ir knyga skaitėsi tikrai greitai. Bet tik tiek.